Ar skubią pagalbą kviečiantys pacientai trumpuoju telefono numeriu 033 dar galės tiesiogiai susisiekti su greitosios medicinos stoties operatoriais? Tai paaiškės mažiau nei po mėnesio, kai Vyriausybė apsispręs, kokį Bendrojo pagalbos centro ir Greitosios medicinos pagalbos dispečerinių integracijos modelį pasirinkti.
Rinksis iš trijų variantų
Tai, kad šiuo metu veikianti sistema nėra tobula, pripažįsta kone visos institucijos.
Tačiau ar teks išdraskyti šiuo metu veikiančią Greitosios medicinos pagalbos (GMP) informacinę sistemą, nėra aišku. Įdomu ir tai, kiek kainuos galutinis sistemos tobulinimo variantas?
Vyriausybei bus siūlomos trys alternatyvos.
Pirmu atveju GMP dispečerinės išliktų, jų sistemos veiktų, tik būtų tobulinamas jos suderinamumas su Bendrojo pagalbos centro (BPC) sistema.
Šiuo atveju GMP dispečerinių skaičius mažėtų, pačios GMP tarnybos būtų stambinamos. Vyriausybė turėtų apsispręsti ir dėl paties trumpojo numerio 033 išlikimo.
Antru atveju GMP dispečerinių, kaip atskirai veikiančių vienetų, neliktų, visa informacija būtų priimama tik trumpuoju numeriu 112.
Medikų ekipažus šiuo atveju turėtų valdyti BPC operatoriai.
Tačiau prieš tokį siūlymą piestu stoja patys medikai ir teigia, kad BPC operatoriai neturi kompetencijos priimti sprendimus, kada siųsti medikų brigadą pas pacientą, o kada užtektų žmogų pakonsultuoti telefonu.
Trečiuoju variantu siūloma prie Sveikatos apsaugos ministerijos įkurti vieną centralizuotą GMP tarnybą, kaip viešąją įstaigą.
Taip iš savivaldybių priklausomybių GMP dispečerinės pereitų į Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumą.
Ministras – už trumpąjį numerį
Dienraščiui aiškinantis, kuris iš siūlomų variantų gali sulaukti daugiausia palaikymo, politikai tylėjo, lyg vandens prisisėmę į burną.
Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministru paskirtas Juras Požela tikino, kad šiuo klausimu jam dar anksti viešai kalbėti.
Tačiau pats J.Požela prieš trejetą metų Seime įregistravo Bendrojo pagalbos centro įstatymo pataisas, kuriomis ne tik siekiama išsaugoti GMP dispečerinių išlikimą su trumpuoju 033 numeriu bei paskirstyti pagalbos funkcijas tarnyboms pagal jų kompetenciją, tačiau net užsimota "išstatutinti" patį BPC.
"Diskusijų dėl Bendrojo pagalbos centro ir Greitosios pagalbos dispečerinių sujungimo buvo kilę labai daug. Pataisą užregistravome kartu su kolegomis, tačiau ji nėra pateikta svarstyti. Nutarėme dar palaukti. Svarių argumentų turi tiek viena, tiek kita pusė. Tačiau tai yra tarpinstituciniai nesusikalbėjimai. Aš pats esu už trumpojo numerio 033 išsaugojimą", – aiškino tik ką ministro kėdę užėmęs J.Požela.
J.Požela pripažino, kad į BPC informacinės sistemos kūrimą yra investuota nemažai lėšų, tačiau sistema veikia netobulai.
"Vis dar iki šiol gaištamas laikas, kol BPC operatoriai išklausinėja, kokia pagalba reikalinga, užpildo būtinus sistemos laukus. Taip praeina kelios minutės. Sujungus žmogų su GMP dispečerine, jam tenka visus šiuos klausimus vėl pakartoti. Tai nėra gerai, šį klausimą aš esu nusiteikęs nagrinėti iš esmės", – kalbėjo J.Požela.
112 numeris – turistams
Seimo Sveikatos komiteto narys Antanas Matulas taip pat pripažino, kad BPC sistema nėra tobula ir tam reikia papildomai skirti lėšų.
Tačiau, pasak politiko, norint išsaugoti trumpąjį 033 numerį, esą investicijos dar labiau išaugs.
"Dabar dvi sistemos dubliuoja viena kitą. Vis dėlto daugelyje pasaulio šalių veikia vienas 112 pagalbos numeris. Aiškumo, koks variantas bus pasirinktas pas mus, dar nėra. Tad sunku pasakyti, kaip šias sistemas reikėtų integruoti galutinai", – tikino Seimo narys.
Statistika byloja, kad iš 40 Europos šalių 27-iose veikia ir 112 pagalbos numerio sistema, ir vietinis greitosios medicinos pagalbos telefono numeris.
Tik penkios šalys pasirinko kitokį kelią, kur veikia vien tik 112 numeris.
Estija, Suomija, Švedija, Islandija ir Liuksemburgas įsivedė vieningą bendrosios pagalbos sistemą, tačiau centruose po vienu stogu dirba ir BPC dispečeriai, GMP ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos operatoriai.
Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis tikino, kad Europoje trumpasis numeris 112 tapo vadinamuoju turistų numeriu.
"Tam, kad į kitą šalį atvažiavęs žmogus greičiau galėtų paskambinti, jei jam reikia kokios nors pagalbos", – pastebėjo R.Juodviršis.
Prireiks referendumo?
Aistrų dėl trumpojo numerio 033 išlikimo daugiausia kyla tarp vyresnio amžiaus pacientų.
Patys GMP dispečerinės darbuotojai pripažįsta, kad sulaukia įvairiausių skambučių, net ir tais atvejais, kai būtinoji pagalba nėra taip reikalinga. Kartais užtenka žmogų pakonsultuoti ir nusiųsti pas šeimos gydytoją.
"Gal reikėtų surengti žmonių apklausą, ar reikia išsilaikyti 033 numerį?" – įkvepiančią idėją mestelėjo Seimo narys A.Matulas.
Tai, kad GMP dispečerinių operatoriai nuima papildomą krūvį nuo BPC darbuotojų pečių, pripažįsta ir Bendrojo pagalbos centro vadovas Audrius Čiuplys.
"Per metus sulaukiame nuo 700 iki 800 tūkst. skambučių. Pas mus nėra tiek operatorių, kad galėtume į juos visus atsiliepti. Susidaro didelis prarastų skambučių skaičius. Mūsų pačių netenkina kokybė, bet mums trūksta mažiausiai pusšimčio operatorių", – skaičiavo A.Čiuplys.
Pats A.Čiuplys taip pat nedrįso pripažinti, kokia integravimo sistema jo akimis būtų geriausia.
"Tai yra politinis sprendimas. Ne man spręsti. Suprantu, kad aiškumas turi būti, tuomet visoms institucijoms bus tik geriau. Vyriausybei, manau, bus pateikti skaičiavimai, kiek kuris variantas kainuos ir kuris iš jų gali būti optimaliausias", – pripažino A.Čiuplys.
Ministrai laukia susitikimo
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis taip pat pareiškė, kad pozicijas sudėlios tik tuomet, kai susitiks su naujuoju sveikatos apsaugos ministru J.Požela.
"Tada ir aptarsime viską su ministru. Tačiau mes privalome laikytis įstatymo, o jame numatyta, kad GMP dispečerinės pereina į BPC pavaldumą", – tarstelėjo S.Skvernelis.
Tačiau ar toks variantas iš tiesų yra pats protingiausias?
Uostamiestyje apstu pavyzdžių, kai, BPC operatorių sprendimu kartu su ugniagesiais buvo siunčiami ir medikų ekipažai, net nepasidomėjus, ar tai būtina.
Vieną savaitę, gavus iškvietimą dėl degančių šiukšlių, GMP ekipažams teko vykti net kelis kartus.
Reikės 150 etatų
Jei vis dėlto būtų užsispirta laikytis nuostatos, kad GMP dispečerinių neliks, pasak BPC viršininko A.Čiuplio, papildomai centrui prireiks mažiausiai pusantro šimto etatų.
"Žmones reikės apmokyti, viskas turi vykti palaipsniui. Tačiau reikia pažymėti, kad numeris 033 tikrai neišnyks per vieną dieną. Kurį laiką jis veiks, tik skambučiai bus peradresuojami į BPC", – akcentavo A.Čiuplys.
Jis aiškino, kad BPC darbuotojai pirmiausia turėtų tapti konkurencingi GMP dispečeriams atlyginimų požiūriu.
"Pas mus naujokui galime pasiūlyti vos 450 eurų užmokestį, kai GMP dispečerinėse atlyginimai dvigubai didesni", – pastebėjo A.Čiuplys.
Sistemas tobulina
Kol nėra galutinio politinio sprendimo, kokiu būdu sujungti BPC ir medikų dispečerines, medikai ir BPC sprendžia patys.
Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytojas R.Juodviršis tikino, kad abi skubios pagalbos sistemos šiuo metu sėkmingai yra integruojamos.
"Manyčiau, viską galima išspręsti, ir pokyčiai juda į priekį. Šiuo metu mes iš BPC gauname pranešimą su pirmine informacija. Sistemoje mes žymime, kad pranešimas yra įvykdytas, ir perimame tolesnį pokalbį su pacientu. Mums pažymėjus, kad iškvietimas yra įvykdytas, BPC operatorius gali uždaryti iškvietimo kortelės pildymo langą kompiuterio ekrane. Ryšį turime, duomenis gauname", – tikino R.Juodviršis.
Numatyta, kad iki šių metų rudens BPC operatoriai turės užrašyti medikus kviečiančio paciento vardą, pavardę, adresą. Šie duomenys automatiškai pereis į GMP informacinę sistemą.
"Žmogui du kartus nebereikės to pasakoti. Su pacientu mes jau kalbėsime tik apie ligą. O bėdos atveju žmogų labai siutina tas faktas, kad jam du kartus reikia pasakoti tuos pačius faktus ir duomenis. Jei dega namas, žmogus juk nekvies greitosios", – pripažino R.Juodviršis.
Skiriasi ir radijo ryšys
BPC viršininkas A.Čiuplys pripažino, kad nutinka dar sudėtingesnių dalykų – keičiami vietovardžiai, pasikeičia vietovių priklausomybė vienai ar kitai savivaldybei ar seniūnijai, keičiami ir gatvių pavadinimai, tačiau ne visuomet ši informacija operatyviai perduodama BPC.
"Mūsų sistemoje nuotoliniu būdu dirba Marijampolė, Utenos ir Panevėžio GMP dispečerinės. Penkios likusios dispečerinės turi savo atskirą sistemą. Bėda tik ta, kad mūsų sistemoje esančios dispečerinės dirba Vidaus reikalų ministerijos skaitmeniniame radijo ryšio tinkle. Jos savo brigadas mato, tačiau nemato privačiame radijo ryšio tinkle dirbančių kitų penkių dispečerinių brigadų", – aiškino A.Čiuplys.
Vilniaus, Šiaulių, Kauno, Klaipėdos ir Alytaus GMP dispečerinės naudojasi kitu tinklu.
R.Juodviršis patikslino, kad minėtos penkios dispečerinės aptarnauja šiuo metu didžiąją Lietuvos dalį – apie 2,5 mln. šalies gyventojų.
"Šios penkios dispečerinės, kaip ir mūsų, mato ne tik savo brigadas, tačiau ir kitų keturių dispečerinių valdomas brigadas, nes yra integruotos į vieną sistemą. Jos netgi gali pavaduoti viena kitą, jei kažkurioje dispečerinėje kyla sutrikimų", – pastebėjo R.Juodviršis.
