„Tai yra rizikos veiksnys, turintis įtakos (saugumui – BNS), mes to negalime ignoruoti, bet taip pat neturime ir perreaguoti“, – žurnalistams pirmadienį sakė Kęstutis Budrys.

„Kažkas naujo ypatingai per savaitgalį šį neįvyko, tas atvykimas buvo vertintas kaip labai tikėtinas“, – pridūrė jis.

Taip prezidento Gitano Nausėdos patarėjas kalbėjo savaitgalį stebėtojams pranešus, jog į stovyklą Baltarusijoje atvyko „Wagner“ kovotojų kontingentas – mažiausiai 60 įvairių automobilių.

K. Budrys teigė negalintis pasakyti, kiek samdinių šiuo metu yra Baltarusijoje.

„Galime patvirtinti, kad su „Wagner“ grupe susiję asmenys yra Baltarusijos teritorijoje. Tas tikslus skaičius šiek tiek ir kinta“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.

„Pusšimčio automobilių kolona – galima pasakyti, kad bent vairuotojai yra, bet kas yra toje kolonoje, kas per žmonės, dar reikia šiek tiek laiko, kad galėtume konstatuoti tiksliai “, – pridūrė jis.

Anksčiau pirmadienį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas BNS sakė, kad samdinių pasirodymas Baltarusijoje iš esmės regiono saugumo padėties nekeičia.

Paklaustas, ar sutinka su tokiu vertinimu, K. Budrys teigė, kad „priklauso nuo to, kokį turinį įdėsime į žodžius „iš esmės“.

„Dramatiškai ji nesikeičia, mes neperžiūrime savo bendro saugumo vertinimo, mes sakome, kad tai turės įtakos – blogins saugumo situaciją, be jokios abejonės. Tai yra vienas iš aspektų Rusijos ir Baltarusijos karinio bendradarbiavimo“, – kalbėjo  patarėjas.

„Kol nematome, kad tai tiesiogiai yra prieš mus nukreipta, mes iš savo pusės kažko ypatingai greitai dabar neturėtume imtis karinio planavimo prasme“, – pridūrė K. Budrys.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dar prieš pasirodant informacijai apie „Wagner“ atvykimą NATO tai įvardino kaip saugumo situaciją pabloginsiantį veiksnį.

Patarėjas pabrėžė, kad samdiniai gali kelti grėsmę ir pačiai Baltarusijos vadovybei.

„Iš analitinės perspektyvos vertinant situaciją, (...) jie yra paruošti vykdyti kovinius veiksmus, treniruoti, jie yra praeityje bandę sukilti prieš karinę ir politinę šalies vadovybę, yra veikiantys už įstatymo ribų. (...) Tai man visi šitie dalykai sako, kad tai yra tiksinti bomba“, – kalbėjo K. Budrys.

„Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas birželį surengė maištą prieš Rusijos karinę vadovybę, tačiau vėliau jį nutraukė.

Kremlius tuomet pažadėjo, kad grupės samdiniai galės persikelti į Baltarusiją arba pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija.

Reaguodami į Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko pasirodymą Sočyje, Seimo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Dalia Asanavičiūtė, Stasys Šedbaras ir Andrius Vyšniauskas įregistravo tai numatantį Pilietybės įstatymo pakeitimo projektą.

Pagal jį, asmuo, palaikydamas valstybę, keliančią grėsmę Lietuvos saugumui, gali netekti pilietybės. Toks pilietybės netekimo pagrindas būtų taikomas tik asmenims, įgijusiems pilietybę išimties tvarka.

Projekto iniciatorė, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė teigia, jog Kremliaus ruporo Dmitrijaus Peskovo žmonos Tatjanos Navkos renginyje Sočyje dalyvauti pasirinkusi žinoma pora pažemino Lietuvos valstybės vardą. Anot parlamentarės, dabar svarbu imtis įstatymų pakeitimų, kuriais būtų galima sukurti pilietybės netekimo mechanizmą.

„Labai liūdna, kad, šio baisaus Rusijos karo Ukrainoje fone, turime numatyti papildomus atvejus, kurie sukurtų atskirą pilietybės netekimo mechanizmą, tačiau būtent dabar turime būti principingi ir aiškiai nubrėžti, kad Lietuvos pilietybė, suteikta išimties tvarka, turi ne tik privilegijas, bet ir pareigas. Viena iš pareigų – nekenkti Lietuvos, regiono ir sąjungininkų saugumui ir nepalaikyti agresorių valstybių“, – teigia teisės akto iniciatorė Dalia Asanavičiūtė.

Siūlomame įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama: „ jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus išimties tvarka, asmeniui esant ir kitos valstybės piliečiu, atliekami veiksmai, keliantys grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams, palaikoma valstybė, kelianti grėsmę Lietuvos ir kitų regiono valstybių ir valstybių sąjungininkių saugumui, pažeminus Lietuvos valstybės vardą“.

Projekto autorių teigimu, šiuo metu Pilietybės įstatymas numato pilietybės suteikimo, turint kitos valstybės pilietybę atvejus, tačiau suteiktos išimties tvarka pilietybės netekimo mechanizmai nėra pakankami ir neatliepia dabartinės geopolitinės situacijos.

Įstatymo pataisas parengę Seimo nariai sako, kad jas priėmus Lietuvos Respublikos pilietybės gali netekti atskiri Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau, jų nuomone, „toks padarinys yra proporcingas siekiui gerinti Lietuvos valstybės ir regiono saugumo situaciją“.

Galiojančiame Pilietybės įstatyme numatyti šeši atvejai, kada yra netenkama Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau nenumatomas atvejis, kuris sukurtų mechanizmą pilietybės netekimui, ją įgijus išimties tvarka, esant ir kitos valstybės piliečiu, jeigu asmuo palaiko valstybes agresores ir tokiu būdu kelia grėsmę Lietuvos, regiono ir sąjungininkių saugumui.

Baltijos šalims yra iškilusi reali grėsmė, ir jos turi ruoštis karinio konflikto metu savarankiškai atsilaikyti bent tris paras, kol į pagalbą atvyktų NATO sąjungininkai, trečiadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tai ji sakė Kaune užsienio žurnalistų paklausta apie šauktinių grąžinimą.

„Turėjome šauktinius iki 2008 metų, ir manėme, kad to daugiau niekada nebereikės. Bet aplink mūsų sienas pasikeitus geopolitinei situacijai, supratome, kad grėsmės yra labai realios. Grėsmės realios visam mūsų regionui, Baltijos šalims. Mūsų kaimynystė tapo mažiau prognozuojama ir agresyvesnė, ir aš turiu omeny Rusiją“, - sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentė minėjo išaugusį Rusijos karinį aktyvumą Karaliaučiaus krašte, Baltijos jūroje ir oro erdvėje, kur Rusijos karo lėktuvų skrydžiai, pasak jos, kelia grėsmę civilinei aviacijai.

„Žinome NATO procedūras. Greitojo reagavimo pajėgos gali pradėti veikti mažiausiai po 72 valandų. Bet Baltijos šalys yra gana mažos. Turime apsisaugoti patys bent šias 72 valandas ar daugiau“, - teigė ji.

Šauktinių grąžinimą prezidentė taip pat pavadino aiškia žinia, kad Lietuva užpulta nepasiduotų ir gintųsi.

Pasak D.Grybauskaitės, prieš Baltijos šalis jau dabar vykdomas informacinis karas ir kibernetinės atakos.

„Esame fronto linijoje, vyksta pirmasis konfrontacijos etapas, turiu omenyje informacinį karą, propagandą ir kiberatakas. Taigi, mes jau esame užpulti. Ar tai peraugs į konvencinę konfrontaciją? Nežino niekas. Bet jau dabar turime gintis nuo šio agresyvaus elgesio“, - sakė prezidentė.

Kalbėdama su Lietuvos žurnalistais, D.Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad lietuviai privalo ginti savo šalį.

„Kaip jūs arba aš, arba mes, lietuviai, galime kreiptis, pavyzdžiui, į daną ar vokietį, kad jis ateitų mus ginti, jeigu mums iškiltų grėsmė, o mes patys to kažkodėl nenorime daryti? Tai mūsų konstitucinė pareiga“, - pabrėžė prezidentė.

D.Grybauskaitės interviu garso įrašą BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam įstatymo projektui, kurio priėmimas būtinas, siekiant šiemet pakviesti kariuomenės šauktinius. Pirmieji kvietimai į kariuomenę jaunuolius nuo 19 iki 26 metų turėtų pasiekti rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais. Kasmet planuojama pašaukti apie 3 tūkst. vyrų.