Tarp dešimčių pasirašiusiųjų yra J. K. Rowling (Dž. K. Rouling), Salmanas Rushdie (Salmanas Rašdis) ir Margaret Atwood (Margaret Atvud). Atviras laiškas žurnale „Harper’s Magazine“ pasirodė vykstant debatams dėl gėdinimo kultūros, kai garsūs žmonės puldinėjami už kontroversiškų nuomonių skelbimą.

„Neliberalumo jėgos stiprėja visame pasaulyje ir turi galingą sąjungininką Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), kuris kelia realią grėsmę demokratijai, – rašoma laiške. – Tačiau pasipriešinimui negalima leisti virsti jo paties dogma ar prievarta, kurias jau išnaudoja dešiniojo sparno demagogai. Demokratinė įtrauktis, kurios norime, gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei prieštarausime netolerantiškam klimatui, kuris įsigali iš visų pusių.“

Mes atmetame bet kokį netikrą pasirinkimą tarp teisingumo ir laisvės, kurie negali egzistuoti vienas be kito.

J. K. Rowling, pavyzdžiui, sulaukė kritikos dėl savo požiūrio į translyčių klausimus, papiktinusio daugelį aktyvistų. Virtinėje tviterio žinučių J. K. Rowling rašė, kad remia translyčių teises, bet netiki biologinės lyties sąvokos „panaikinimu“.

Danielis Radcliffe'as (Danielis Redklifas) ir kiti filmų apie Harį Poterį aktoriai viešai pareiškė nesutinkantys su rašytoja. J. K. Rowling nuomonės nepakeitė, bet ištisas savaites buvo puldinėjama internete.

Atvirame laiške kritikuojama viešų debatų būklė ir „greitos bei griežtos bausmės” už bet kokias įsivaizduojamas klaidas. Laiške smerkiami „netolerancija priešingiems požiūriams, viešo gėdinimo ir atstūmimo populiarumas, tendencija akinamu moraliniu tikrumu atmesti sudėtingus politikos klausimus“.

„Būdas blogoms idėjoms įveikti yra demaskavimas, argumentai ir įtikinėjimas, o ne bandymas jas nutildyti ar noras, kad viskas susitvarkytų savaime, – rašoma laiške. – Mes atmetame bet kokį netikrą pasirinkimą tarp teisingumo ir laisvės, kurie negali egzistuoti vienas be kito.“

Tarp kitų pasirašiusiųjų yra Noamas Chomsky (Noamas Chomskis), Gloria Steinem (Glorija Steinem) ir Malcolmas Gladwellas (Malkolmas Gladvelas).

Tai nuspręsta antradienį per Seimo Kultūros komiteto surengtus Visuomenės informavimo įstatymo pataisų klausymus.

„Nekeičiame to straipsnio, kur buvo aprašas, kokios grėsmės“, – po dešimt minučių užtrukusio posėdžio žurnalistams sakė Kultūros komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis.

„Komisija, kuri teikė pasiūlymus keisti būtent 19 straipsnį, savo pasiūlymą atsiėmė. Jie ruošė tą projektą. Jeigu siūlymo nėra keisti tą straipsnį, tai nebelieka ir klausimo, dėl kurio mes čia turėtume spręsti“, – pridūrė jis.

Mes palaikėme komisijos iniciatyvą, mūsų jokių nebuvo interesų niekaip suvaržyti visuomenės informavimo priemonių laisvę.

Pagal dabar galiojantį reglamentavimą, draudžiama raginti prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, skatinti ar kurstyti teroristinius nusikaltimus, skleisti karo propagandą, kurstyti neapykantą, propaguoti pornografiją, narkotikus, platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

LRTK buvo pasiūliusi sąrašą papildyti draudžiant skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius teigė, kad jeigu ši nuostata būtų priimta, kiltų grėsmė Lietuvos gyventojams laisvai reikšti savo mintis.

„Čia yra klausimas, ar mūsų žmonės gali laisvai pasirinkti, kaip jie vertina valdžios ir valstybės institucijas ir net pačią valstybę, sakyti, kas jiems patinka, kas nepatinka“, – teigė jis antradienį.

Žurnalistų sąjungos vadovo tvirtinimu, dabar galiojančių ribojimų, kokią informaciją draudžiama skleisti, pakanka.

R. Karbauskis antradienį pabrėžė, kad LRTK parengtą įstatymo pataisų projektą registravęs Kultūros komitetas neturėjo kėslų įvesti kokių nors papildomų suvaržymų žiniasklaidai.

„Mes palaikėme komisijos iniciatyvą, mūsų jokių nebuvo interesų niekaip suvaržyti visuomenės informavimo priemonių laisvę“, – tvirtino jis.

Kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Kernagis teigė, kad konservatoriai atsiims savo siūlymą, kuriuo siekė pataisyti anksčiau siūlytą LRTK variantą dėl draudžiamos informacijos.

LRTK pirmininkas Mantas Martišius tvirtino, kad siūlymą plėsti draudžiamos informacijos sąrašą nutarta atsiimti, siekiant numalšinti visuomenėje kilusią įtampą.

Jis atkreipė dėmesį, kad pagrindinis pataisų siekis – įvesti greitojo reagavimo mechanizmą kilus grėsmei nacionaliniam saugumui – lieka.

Siūloma Visuomenės informavimo įstatymą papildyti nuostata, kad komisija iki 72 valandų galėtų stabdyti televizijos programas be teismo sprendimo, kai siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.

Jeigu toks transliuotojas būtų registruotas Europos Sąjungoje, apie tai būtų informuota Europos Komisija. Ši savo ruožtu įvertins, ar LRTK sprendimas pagrįstas.