Tarnybą G. Krasuckaitė–Šimkienė pradėjo prieš metus, baigusi įvadinius šešių savaičių trukmės kursus. Tyrėja po mokyklos pasirinko lietuvių filologijos studijas, po kurių dirbo pagal specialybę – redaktoriavo viename internetiniame portale, vėliau pasuko į verslo įmonę, kurioje dirbo Žinių valdymo ir vidinės komunikacijos specialiste. Tačiau po 13 metų nusprendė, kad laikas kažką keisti.

„Apie pareigūnės profesiją esu pagalvojusi ir mokykloje, tačiau tuomet ši profesija nebuvo taip vertinama kaip dabar. Jaunam žmogui kitų nuomonė yra be galo svarbi, todėl man pritrūko ryžto rinktis policijos pareigūnės profesiją anksčiau“, – pasakojo moteris ir pridūrė, kad po gero dešimtmečio šis sprendimas buvo priimtas itin lengvai ir net karantino metu.

Pandemijos pradžioje G. Krasuckaitė–Šimkienė tapo Lietuvos šaulių sąjungos nare. Šauliai karantino metu pagelbėdavo policijos pareigūnams judėjimo kontrolės patikros postuose.

„Darbuojantis patikros poste vienas pareigūnas paklausė, kodėl nedirbu policijoje. Tada ir susimąsčiau, kad taip ir neįgyvendinau savo svajonės. O pareigūnas patikino, kad man tikrai nevėlu. Jis priminė, kad greitai Lietuvos policijos mokykloje startuos Įvadinių mokymų kursai. Užpildžiau paraišką, praėjau atranką ir įstojau“, – šypsodamasi prisiminė pašnekovė.

Šeima pajuokavo, kad man turbūt nusibodo gyventi ramiai.

Net ir būdama visiškai užtikrinta savo sprendimu, G. Krasuckaitė–Šimkienė pripažino, kad buvo šiek tiek nedrąsu apie šią žinią pranešti artimiesiems.

„Šeima ir artimieji sureagavo labai gerai, jie pažįsta mane ir mano pomėgius, tikrai nebuvo nustebę, tik pajuokavo, kad man turbūt nusibodo gyventi ramiai“, – šypsojosi ji.

G. Krasuckaitė–Šimkienė tyrėja dirba jau metus. Per juos buvo visko. Visai neseniai į nukentėjusiojo namus nuskubėjusios ir su apvogtu vyru pasikalbėjusios kolegės dar tą pačią dieną išaiškino ir nusikaltimą padariusį asmenį, kuris pavogė televizorių, nešiojamąjį kompiuterį, mobilųjį telefoną bei grynųjų pinigų.

Kruopštumu, pastabumu ir operatyvumu pasižyminti tyrėja pridūrė, kad žmonėms tenka padėti ir po darbo, nes būdama policijos pareigūne pastebi daugiau aplink vykstančių dalykų nei anksčiau. Jai visai neseniai teko padėti moteriai, kurios automobilis užsidegė.

„Šiuo metu jaučiuosi ten, kur ir turiu būti“, – kalbėjo Reagavimo valdybos tyrėja.