Baudžiamojo kodekso pataisomis prezidentas siūlo už valstybės perversmo organizavimą ar dalyvavimą jame numatyti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Šiuo metu didžiausia bausmė už šį nusikaltimą yra 20 metų kalėjimo.

Už kolaboravimą su okupacine valdžia turėtų būti baudžiama ne iki penkerių metų, kaip yra dabar, o iki 15 metų laisvės atėmimo, už dalyvavimą  antikonstitucinių grupių, organizacijų veikloje – nuo penkerių iki 15 metų kalėjimo. Dabar už tai gresia laisvės atėmimas nuo trijų iki dešimties metų.

Jeigu asmuo dalyvautų ginkluotoje organizacijoje, siekiant pakeisti Lietuvos konstitucinę santvarką, pažeisti jos teritorinį vientisumą, valstybės vadovas siūlo tokiems asmenims numatyti laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių metų iki gyvos galvos, o tokių grupių organizatoriams – nuo 12 metų iki gyvos galvos.

Pagal projektą, baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma už tarnybos paslapties bei kitos informacijos, kuri gali būti panaudota kėsinantis į pamatines konstitucines vertybes, pagrobimą, pirkimą ar kitokį rinkimą turint tikslą perduoti užsienio valstybių žvalgybos institucijoms.

Dabar kalėjimas iki 15 metų gresia tik už valstybės paslapties pagrobimą siekiant ją perduoti užsienio valstybei.

Pasak Prezidentūros, pataisos parengtos reaguojant į nacionalinių žvalgybos institucijų pateiktą informaciją dėl tęstinių Rusijos pastangų kištis į Lietuvos vidaus reikalus, kuriomis siekiama destabilizuoti demokratinius procesus.

Lietuvos žvalgybos institucijų parengtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad Kremlius siekia išlaikyti įtaką Lietuvoje, todėl imasi iniciatyvų pristatyti Rusiją kaip patrauklią alternatyvą Lietuvos visuomenės pasirinktai vakarietiškai orientacijai.

Prezidento nuomone, egzistuoja rizika, kad tiek prorusiškai nusiteikę Lietuvos piliečiai, tiek Lietuvoje esantys Rusijos piliečiai gali kėsintis į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorinį vientisumą bei konstitucinę santvarką.

Tarp aukų – ir kaimynai

Į šios bylos teisiamųjų suolą buvo pasodinti broliai Karolis ir Aivaras Klinkevičiai iš Kaišiadorių rajono bei buvęs jų kraštietis, šiuo metu gyvenantis Kaune, Rytis Dambrauskas.

Dauguma iš vienuolikos nukentėjusiųjų – taip pat iš Kaišiadorių apylinkių. Teisiamieji kaltinti, kad, pasinaudoję šių asmenų, priklausiusių jų pažįstamų ratui, pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus, sunkios materialinės padėties ar nuolatinio darbo neturėjimo ir apgaule nuo 2013-ųjų pavasario iki 2015-ųjų gruodžio išvežę juos į Jungtinę Karalystę priverstiniam darbui nežmoniškomis sąlygomis. Visiems jiems žadėtas iki 200 svarų sterlingų atlygis per savaitę už skrajučių išnešiojimą Londone. Keleivius į Angliją vežančius mikroautobusus surasdavo patys teisiamieji.

Jie apmokėdavo ir už būsimų savo aukų kelionę. Nuvykus į vietą, aukos apgyvendintos po kelis viename kambaryje. Tačiau, kad reikės už šią nuomą mokėti, pasakyta jau vietoje. Be to, per savaitę visi užverbuotieji tegaudavo po 10–20 svarų sterlingų. Net ir šie pinigai vėlavo. Iš algos būdavo atskaičiuojamas ne tik nuomos mokestis, bet ir kelionės į Angliją išlaidos.

Pavyko pabėgti

Pažadų netesėjimas buvo ne vienintelė problema, su kuria susidūrė toli nuo namų atsidūrę nukentėjusieji.

Jiems kas rytą būdavo duodamas Londono žemėlapis ir 1,2 tūkst. skrajučių, kurias tekdavo išnešioti. Ir taip – be jokių poilsio dienų. Pervargusiems vergams pradėjus reikšti nepasitenkinimą, prieš juos buvo smurtaujama. Ir ne tik dėl bandymo apginti savo teisę į poilsį, bet ir sužinojus, kad, pavyzdžiui, ne visos skrajutės išnešiotos – dalis jų rasta šiukšliadėžėje arba darbo metu buvo sėdima parke.

O tai sužinoti nebuvo sunku, nes šiomis skrajutėmis Londono gyventojams buvo pranešama, kur jie turi palikti labdarai aukojamus drabužius. Po to maišus su jais susirinkdavo ir šiuos parduodavo teisiamieji. Toks buvo jų verslas.

Apie šį darbą vergiškomis sąlygomis tapo žinoma dviem nukentėjusiųjų pabėgus ir kreipųsis į Lietuvos ambasadą. Šios lėšomis jie buvo parskraidinti į tėvynę, kur davė parodymus mūsų šalies pareigūnams.

Įtariamieji prekyba žmonėmis, išnaudojant juos priverstiniam darbui, buvo sulaikyti jau Lietuvoje. Nors iš pradžių jie buvo suimti, dėl ilgokai tokiose bylose trunkančio ikiteisminio tyrimo prieš teismą visi trys stojo jau būdami laisvėje.

Keliauja už grotų

Šią baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu nuteistiesiems buvo skyręs švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamajame įstatyme, – baudas nuo 1 883 iki 18 830 eurų. Tokį sprendimą apygardos teismas motyvavo, kad kaltininkai ir jų padarytos veikos nėra tiek pavojingi, jog bausmės tikslai būtų pasiekti, nuteistiesiems skiriant tik sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmes.

Prokurorė ir nukentėjusieji apeliaciniais skundais prašė nuteistiesiems skirti laisvės atėmimo bausmes. Nuteistasis R.Dambrauskas laikėsi pozicijos, kad jokių nusikaltimų nepadarė, ir prašė jį išteisinti.

Apeliacinis teismas jo skundą atmetė ir R.Dambrauską įvardijo kaip „aktyviausiai nusikalstamoje veikusį asmenį“. Jam skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

K.Klinkevičiui teismas skyrė ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o A.Klinkevičiui, kurio vaidmuo buvo mažiausiai reikšmingas, – trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

Teismo motyvai

Griežtesnių bausmių nuteistiesiems skyrimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad nuteistieji, veikdami tiesiogine tyčia, padarė labai pavojingas nusikalstamas veikas. Taip pat nenustatyta jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o Kauno apygardos teismas nepagrįstai sumenkino nuteistųjų padarytų nusikaltimų pavojingumą ir daromą žalą visuomenei bei pernelyg sureikšmino nuteistųjų asmenybes ir jų šeimines aplinkybes.

„Aplinkybės, kad nuteistieji yra dirbantys, charakterizuojami gerai, turi šeimas, rūpinasi savo šeimos nariais ir panašiai, yra svarbios, tačiau nėra išimtinės ir nesudaro pakankamo pagrindo nuteistiesiems paskirti švelnesnių bausmių, nei numatyta įstatyme“, – konstatavo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

Apeliacinio teismo sprendimas jau įsigaliojo, tačiau per tris mėnesius jis dar gali būti apskųstas Aukščiausiajam Teismui.

Galiojančios teisinio reguliavimo nuostatos neužtikrino adekvačių bausmių už mokestinius nusikaltimus. Todėl net ir milijoninius mokesčius slepiantys asmenys galėjo atsipirkti menkomis baudomis arba visai išsisukti nuo atsakomybės. Iki šiol tik didelės vertės PVM ir motinystės pašalpų grobstymas buvo traktuojami kaip sunkūs nusikaltimai, o už kitų mokesčių vengimą teisiama tik kaip už paprastą vagystę. Net už itin didelio masto mokestinius nusikaltimus kaltininkai nesulaukdavo griežtų bausmių, o dėl trumpų senaties terminų sukčiams dažnai pavykdavo išvengti teisingumo.

Pagal prezidentės inicijuotas pataisas, už didelio masto mokestinį sukčiavimą bus baudžiama kaip už sunkų nusikaltimą. Įstatymu numatoma, kad daugiau kaip 28 tūkst. eurų (nuo 2018 metų dėl MGL padidinimo - 37,5 tūkst. eurų) mokesčių nuslėpusiems arba organizuotoje grupėje veikusiems asmenims bus taikoma sankcija - laisvės atėmimas iki 8 metų. Kartu dvigubai pailgės ir tokių nusikaltimų senaties terminai.

Menkaverte bauda nebus galima atsipirkti ir už iki šiol nesunkiu nusikaltimu laikytą deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, kai siekiama išvengti daugiau kaip 19 tūkst. eurų (nuo 2018 metų - 25 tūkst. eurų) mokesčių ar kitokių įmokų. Atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo pataisas, atitinkamai sugriežtinta ir administracinė atsakomybė už mokesčių vengimą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, dėl mokestinių nusikaltimų valstybei vien per trejus pastaruosius metus padaryta apie 90 mln. eurų žalos.

Mokesčių vengimas laikomas pavojinga nusikalstama veika ir užsienio šalyse - pavyzdžiui, Latvijoje ir Čekijoje už tai gresia net iki 10 metų kalėjimo.

Tiek Baudžiamojo kodekso, tiek Administracinių nusižengimų kodekso pataisos įsigalios kitą dieną po to, kai bus oficialiai paskelbtos Teisės aktų registre.

Vis dažniau pasigirsta nuomonių dėl bausmių griežtinimo. Kokios bausmės šiandien yra taikomos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais? Kokios galimos prevencinės priemonės ir ką reiktų daryti norint pažaboti šią problemą?

Lietuvoje gyvūnų savininkų teisės ir pareigos bei jų laikymo reikalavimai nustatyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Šiame įstatyme yra aiškiai apibrėžti veiksmai, kai elgesys su gyvūnais yra laikomas žiauriu. Žiaurus elgesys su gyvūnais gali pasireikšti bet kokiu netoleruotinu elgesiu, kuriuo demonstruojama savivalė, negailestingumas, nepasitenkinimas gyvūnu ar gyvūnais.

Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė taikoma tada, kai gyvūnas žūsta ar būna suluošintas, o administracinė – kai gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas.

2015 m. birželio 23 d. Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurios sugriežtina atsakomybę tiems, kas žiauriai elgėsi su gyvūnais. Pataisose numatyta teisė atimti gyvūną iš šeimininkų, jei jis yra kankinamas ar neprižiūrimas. Taip pat sugriežtintos bausmės ir gyvūnų skriaudikams. Už žiaurų elgesį su gyvūnu, gresia ir piniginės baudos nuo 50 iki 2 300 eurų, viešieji darbai arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pati bausmė, visada priklauso nuo to kokią traumą gyvūnas patyrė bei nuo to, ar žmogus už tai baustas pirmą kartą, ar tai pasikartojantis nusikaltimas.

Visuomenėje pasitaiko įvairių nuomonių dėl bausmių griežtinimo. Norima, kad už gyvūno nužudymą būtų ilginamas maksimalus įkalinimo laikotarpis netgi iki ketverių metų. Tačiau jeigu žiūrėtume iš teisinės perspektyvos, už nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dabar yra baudžiama iki trijų metų laisvės atėmimu. Už žiaurų elgesį su gyvūnu, gali būti baudžiama iki vienerių metų. Jeigu bausmė būtų sugriežtinta, nusikaltimas prieš žmogų būtų vertinamas švelniau nei prieš gyvūną. Ar manote, kad būtų teisinga sulyginti žmogaus ir gyvūno patiriamus galimus sužalojimus, mirtį, ir už tai skirti analogiškas bausmes?

Lietuvos įstatymuose numatytos bausmės iš esmės savo dydžiu neatsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių taikomų bausmių šioje srityje. Dėmesį reikia sutelkti ne į bausmių griežtinimą, o į žmonių švietimą, jų akiračio plėtimą, įstatymų  bei atsakomybės viešą aiškinimą. Be kita ko, laisvės atėmimo bausmė, yra didelė našta valstybei, o kartu ir jos žmonėms.

2016 metais teismuose buvo nubausta 30 asmenų, 11 asmenų skirti viešieji darbai, 1 – areštas, 15 – bauda, 1 – laisvės apribojimas, 2 – terminuotas laisvės atėmimas.

Žinoma smurtas yra neleistinas nei gyvūnų, nei žmonių atžvilgiu. Siekiant, kad situacija gerėtų reikia dar labiau didinti visuomenės sąmoningumo klausimą, pamačius vykdomą nusikaltimą nebijoti apie tai pranešti policijai, nebūti abejingiems.

Pastebima tendencija, kad informacijos viešoje erdvėje apie smurto atvejus prieš gyvūnus daugėja. Viena iš to priežasčių laikytina, visuomenės požiūrio permainos bei augantis suvokimas, jog savo pykčio ar nepasitenkinimo negalima nukreipti į gyvūnus. Be to, visuomenėje stiprėja ir nepakantumas aplinkiniams, smurtaujantiems prieš bejėgį gyvūną.

Vienas iš esamos situacijos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais sprendimo būdų galėtų būti visuomenės švietimas, pradedamas dar ikimokykliniame vaikų ugdyme. Smurto problemą reikia pradėti spręsti kuo anksčiau. Neabejojama, kad mažos formos agresija ateityje perauga į didesnę, o agresija nukreipiama į silpną, negalintį apsiginti. Pradėję keisti aplinką nuo savęs, reaguodami į kitų žmonių poelgius, būdami neabejingi bei stiprindami visuomenės viešą pasmerkimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, be jokios abejonės sulauksime pozityvių permainų ateityje.

Pagal žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių milijonui gyventojų Lietuvoje padėtis pernai buvo blogiausia Europos Sąjungoje (ES). Milijonui gyventojų teko 100 žuvusiųjų eismo įvykiuose. Todėl rudenį Vyriausybė ketina teikti Seimui svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, kuriais nedrausmingiems vairuotojams būtų įteisintos griežtesnės bausmės. Šiuos pakeitimus pirmadienį svarstė Susisiekimo ministerijos Eismo saugumo taryba.

Lietuva, kaip ES valstybė, yra įsipareigojusi sumažinti žūčių skaičių eismo įvykiuose. Prieš keletą metų ėmusis papildomų priemonių ir paskelbus akciją „Stop Karui keliuose“,  žūčių skaičių pavyko sumažinti per pusę. Jei 2006 m.  keliuose žūdavo maždaug 700 žmonių per metus, tai 2012, 2011 metais – tik po 300. Tačiau šiuo metu, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje situacija vėl nekokia.

„Apibendrinus šių metų pirmą pusmetį užfiksuota 1418 eismo įvykių, juose žuvo 114 žmonių ir 1670 sužeistų. Lyginant su 2012 metų tuo pačiu laikotarpiu pirmu pusmečiu, sužeistų ir žuvusiųjų sumažėjo po 4 proc., o eismo įvykių –3 proc. Bendra situacija nebloga, tačiau, lyginant su ES šalimis, yra nekokia. Esame paskutiniai, o kokia situacija bus 2013 metais – sunku pasakyti“, – teigė Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos sk. viršininkas Dainius Šalomskas.

Dėl tokios padėties rudenį Vyriausybė ketina teikti Seimui svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, kuriais nedrausmingiems vairuotojams būtų įteisintos griežtesnės bausmės. Siūloma grįžti prie anksčiau galiojusios baudų balų sistemos už eismo pažeidimus.

„Už tam tikrus nusižengimus būtų ne tik skiriamos piniginės baudos arba atimamos teisės, bet kaupiami baudos balai. Per metus surinkus, tarkime, 10 balų, bus atimamos teisės vairuoti“, – sakė susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.

Baudos balai galiotų metus, o po to būtų anuliuojami. Pasak viceministro balų sistema dar padėtų ir geriau išieškoti baudas, nes jas tektų sumokėti atgaunant vairuotojo pažymėjimą.  Vien už 2011 metus iš prasižengusių vairuotojų dar neišieškota per 50 mln. litų.

Eismo problemas analizuojantys specialistai sako, kad pirmiausia praverstų gerai išnagrinėti žūčių keliuose statistiką. Esą dėl neblaivių vairuotojų žūsta tik 9 proc. eismo dalyvių, o dėl neatsargaus vaikščiojimo tamsiuoju paros metu – 30–40 proc. pėsčiųjų.

„Turime užkardyti tuos pažeidimus, kurie yra mirtini pėsčiųjų tarpe. Jeigu išsaugosime 30 proc. pėsčiųjų tamsiu paros metu, avaringumas pagerės. Lygiai taip pat buvo daroma 2007 metais kuomet daugiausiai keleivių žūdavo dėl to, kad nebuvo prisisegę saugos diržų. Kuomet buvo įvesti saugos diržai, situacija pasitaisė ir nežūsta keleivių tiek, kiek žūdavo ankstesniais metais“, – prognozavo technologijų mokslų daktaras Vigilijus Sadauskas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas dar turi svarstyti Vyriausybė ir teikti Seimui. Baudų balų sistema galėtų įsigalioti nuo 2014 metų.