Algirdas Stončaitis tikina, kad komisija stengsis, kad pataisos, kai tik bus įregistruotos Seime, būtų priimtos kuo skubiau.
„Įstatymu turėtų būti labai greitai padaryta – turėtų būti įpareigotos įmonės (lošimų organizatoriai – BNS) einamuoju laiku privalomai pateikti duomenis apie identifikuotus asmenis ir pralošiamas, statomas sumas“, – trečiadienį po komisijos posėdžio žurnalistams teigė A. Stončaitis.
Komisija aiškinosi Šarūno Stepukonio iš investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo pasisavintų lėšų aplinkybes bei su tuo susijusius klausimus.
„Tegu (lošimų rinkos sugriežtinimai – BNS) įsigalioja, kad ir nuo 2025 metų, bet būtų didžiulis žingsnis į priekį“, – pridūrė A. Stončaitis.
Tegu (lošimų rinkos sugriežtinimai – BNS) įsigalioja, kad ir nuo 2025 metų, bet būtų didžiulis žingsnis į priekį.
„Sutarėm, kad komisija papildomo komiteto teisėmis svarstys ir vertins pakeitimus. Šitos komisijos narių valia šitų procesų pagreitinimui tikrai yra didelė, patikėkit“, – pridūrė jis.
Komisijos vadovas, be kita ko, pranešė, kad dabar viena pagrindinių teisėsaugos versijų yra, kad dešimčių milijonų eurų pasisavinimu įtariamas Š. Stepukonis juos pralošė.
„Iš tos informacijos, kuri buvo pateikta dalyvavusio Europos prokuroro, dabar pagrindinė dar versija yra, kad tie pinigai buvo pralošti, nebent vėliau kitos versijos pasitvirtins. Tai kaip galima pralošti 40 mln. eurų? Gana ženklią dalį, nekalbam apie 100 tūkst. eurų ar 300 tūkst. eurų, kalbam apie milijonus, tame tarpe ir Lietuvos lošimo bendrovėse buvo pralošta. Sunku įsivaizduoti, kaip vienas lošėjas stato milijoną po milijono ir ilgą laikotarpį ir ta informacija nieko nepasiekia“, – teigė A. Stončaitis.
Pasak komisijos vadovo, komisijos nariai teisėsaugos ir kitų pareigūnų klausė, kodėl neužsidegė raudonos lemputės.
„Kol nepradedi aiškintis situacijos, irgi galvojau, kad tą informaciją kontrolės institucija mato. Deja, daug informacijos nemato. Lošimų bendrovės nutyli. O kad išsireikalautų, (rinkos prižiūrėtojui – BNS) reikia žinoti, ką išsireikalauti. Kai nematai rizikos, kai nematai, kad iš vieno žmogaus tiek eina (statoma – BNS), sunku išsireikalauti“, – tvirtino A. Stončaitis.
Finansų ministerija jau yra parengusi Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užkirsti kelią neatsakingiems azartiniams lošimams. Be to, siūlomos milijoninės baudos lošimų organizatoriams už pažeidimus.
Siūloma, kad lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, totalizatoriaus punktuose būtų kvalifikuotas darbuotojas, kuris kilus įtarimui dėl lošėjo neatsakingumo pasiūlytų jam atšalimo pertraukėlę ar nutraukti lošimą.
Taip pat siūloma bendroves įpareigoti įdiegti nuotolinio lošimo platformą, kurioje ne tik būtų talpinama vieninga informacija apie lošėją ir jo atliekamas operacijas, bet ir suteiktų Lošimų priežiūros tarnybai galimybę bet kuriuo metu prisijungti prie platformos ir patikrinti duomenis realiu laiku.
