Islandijos meteorologijos biuras (IMO) pareiškė, kad „seisminis aktyvumas magmos pylimo vietoje toliau mažėja“, o stebėjimai rodo, jog, lyginant su ankstesnėmis dienomis, žemės judėjimo ir deformacijų tempas gerokai sulėtėjo. „Ši informacija leidžia spręsti, kad magma nebesiveržia į pylimą, o išsiveržimas baigėsi“, – tvirtino IMO.

Nors pavojaus lygis netoli erupcijos esančiose zonose sumažėjo, agentūra nurodė, kad teritorija netoli žvejų miestelio Grindaviko tebėra pavojinga. „Vis dar esama didelio pavojaus, kad miestelyje į plyšius gali įgriūti žemė“, – sakė IMO.

Sekmadienį Reikjaneso pusiasalyje Islandijos pietvakariuose išsidėstęs Grindavikas buvo skubiai evakuotas – gyventojai išvyko likus kelioms valandoms iki vulkaninio plyšio atsivėrimo netoliese esančiame lauke. Vėliau šio miestelio pakraštyje atsivėrė antras plyšys, iš kurio į gatves ėmė lietis oranžinės spalvos lava. Ji pelenais pavertė tris namus.

Tai buvo penktas ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje per mažiau nei trejus metus.

Paskutinė erupcija įvyko vos prieš kelias savaites tame pačiame regione. Likus kelioms savaitėms iki išsiveržimo, pareigūnai atsargumo sumetimais evakavo 4 tūkst. Grindaviko gyventojų. Netrukus po gruodžio 18 d. įvykusios erupcijos žmonėms buvo leista sugrįžti tik trumpam, o gruodžio 23 d. buvo duotas leidimas grįžti visam laikui, tačiau tai padarė tik kelios dešimtys gyventojų.

Trečiadienį IMO pareiškė, kad nebėra jokių matomų išsiveržimo požymių, tačiau pažymėjo, kad toje vietovėje toliau kaupiasi magma.

Skaičiuojama, kad Islandijoje yra 33 aktyvios ugnikalnių sistemos.

Ši sala yra išsidėsčiusi ties Vidurio Atlanto kalnagūbriu – vandenyno dugno plyšiu, skiriančiu Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektonines plokštes.

Islandijos meteorologijos tarnyba pranešė, kad išsiveržimas Reikjaneso pusiasalyje, į šiaurę nuo žvejų miesto Grindaviko, prasidėjo pirmadienį apie 22 val. 17 min. vietos (antradienį 0 val. 17 min. Lietuvos) laiku po virtinės nedidelių žemės drebėjimų serijos.

Tiesiogiai transliuojamuose išsiveržimo vaizdo įrašuose matyti, kaip iš žemės plyšio veržiasi švytinčios oranžinės lavos čiurkšlės, supamos raudonų dūmų debesų.

„Tikimės geriausio, tačiau akivaizdu, kad tai didelis išsiveržimas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė Islandijos ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir (Katrin Jakobstoutir).

Keletą savaičių ši Šiaurės valstybė tikėjosi išsiveržimo pusiasalyje į pietvakarius nuo sostinės. Išsiveržimas prognozuotas dėl žemės drebėjimų, privertusių valdžios institucijas evakuoti tūkstančius žmonių ir uždaryti garsųjį Mėlynosios lagūnos geoterminį SPA centrą.

Meteorologijos tarnyba apskaičiavo, kad atsivėręs plyšys yra maždaug 4 km ilgio ir kad pietinis jo galas yra vos už 3 km nuo Grindaviko.

Iki 3 val. ryto išsiveržimo intensyvumas stabilizavosi, tačiau meteorologijos tarnyba dar negali prognozuoti, kiek išsiveržimas tęsis.

„Dabar laukiame, ką mums paruoš gamtos jėgos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė prezidentas Gudni Johannessonas (Gudnis Jouhanesonas). Jis pridūrė, kad svarbiausia yra apsaugoti žmonių gyvybes ir infrastruktūrą.

Civilinės saugos departamento vadovas Vidiras Reynissonas (Vidiras Reinisonas) paragino žmones nesiartinti prie ugnikalnio.

„Tai ne turistinis išsiveržimas“, – vietos televizijai sakė jis.

Komunalinių paslaugų kompanija „Landsnet“ socialiniame tinkle „Facebook“ parašė labai atidžiai stebinti padėtį.

Nors prieš išsiveržimą nuogąstauta dėl galimo smarkaus pasaulinių kelionių sutrikdymo, Reikjaviko tarptautinis oro uostas dirba toliau. Operatorė ISAVIA nurodė, kad kol kas jokie skrydžiai į oro uostą ir iš jo nebuvo paveikti.

Nauja era

Nuo spalio Reikjaneso pusiasalyje buvo užfiksuota tūkstančiai žemės drebėjimų. Jie buvo laikomi galimo vulkaninio išsiveržimo pranašais.

Lapkričio 11 dieną iš Grindaviko, esančio už maždaug 40 km nuo Reikjaviko, buvo evakuota maždaug 4 tūkst. žmonių, nes mokslininkai nustatė, kad po šiuo žvejų uostu juda magmos tunelis.

Gyventojai naujienų agentūrai AFP sakė, kad nestiprūs žemės drebėjimai, kurių kartais per dieną įvykdavo šimtai, apgadino kelių ir pastatų.

Po evakuacijos gyventojams buvo leidžiama savo namuose apsilankyti tik tam tikromis dienos valandomis.

Pareigūnai kartkartėmis organizuodavo keliones į miestelį ir lydėdavo tuos gyventojus, kurių namai yra pavojingiausiose vietose. Žmonės gelbėjo savo turtą – nuo augintinių iki nuotraukų albumų, baldų ir drabužių.

Vulkaniniai išsiveržimai Islandijoje nėra retas reiškinys. Šalyje yra 33 aktyvios ugnikalnių sistemos – tai didžiausias skaičius Europoje. Tačiau Reikjaneso pusiasalyje iki 2021 metų išsiveržimų nebuvo aštuonis šimtmečius.

Po išsiveržimo 2021-aisiais dar įvyko išsiveržimai pernai ir anksčiau šiais metais, visi trys – atokiuose, negyvenamuose rajonuose.

Vulkanologai sako, kad tai galėtų būti naujos aktyvumo eros šiame regione pradžia.

2010 metais Islandijoje išsiveržė ilgai snaudęs 1 660 m aukščio, ledu padengtas Ejafjadlajokudlio ugnikalnis. Iš jo aukštai į atmosferą pakilo milžiniškas pelenų debesis. Išsiveržimas žmonių aukų nepareikalavo, bet privertė atšaukti apie 100 tūkst. skrydžių, buvo įstrigę daugiau kaip 10 mln. keliautojų.

Islandija yra šiaurinėje Atlanto dalyje ties Atlanto Vidurio jūrgūbriu, skiriančiu Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektonines plokštes.

Islandijos meteorologijos agentūra savaitgalį paskelbė, kad padėtis neaiški. Perspėjimo aviacijai laipsnis buvo padidintas nuo „žalio“ iki „geltono“, kuris skelbiamas, kai koks nors ugnikalnis „rodo padidėjusio aktyvumo ženklus“.

Beveik savaitę rajoną aplink Grindaviką purtė žemės drebėjimai, buvo užregistruota kalno deformacijų. Grindavikas yra netoli populiarios karštųjų versmių „Žydrosios lagūnos“ salos pietvakariuose, Reikjaneso pusiasalyje.

Stipriausio užregistruoto žemės drebėjimo stiprumas buvo 3,7 balo.

Žemės drebėjimų virtinės tame rajone nėra neįprastas reiškinys, tačiau šį kartą drebėjimai vyko drauge su „neįprastai greita“ Torbjorno kalno, esančio keli kilometrai nuo Grindaviko, deformacija, todėl tai „kelia susirūpinimą ir verčia stebėti atidžiau“, nurodė meteorologijos agentūra.

Užfiksuotas žemės paviršiaus pakilimas po maždaug 3–4 mm per dieną, o iki sekmadienio žemės paviršius jau buvo pakilęs 2 centimetrus. Manoma, kad tai vyksta kelių kilometrų gylyje kaupiantis magmai.

Priklausomai nuo priežasties, svarstomi keli scenarijai.

Jei žemės paviršius kyla dėl magmos kaupimosi ugnikalnyje, šis kilimas gali paprasčiausiai liautis arba tęstis ir potencialiai nulemti išsiveržimą.

Tačiau jei žemės paviršius kyla dėl tektoninės veiklos, tai gali signalizuoti apie naujus, galingesnius žemės drebėjimus.

Reikjaneso pusiasalis priklauso Vidurio Atlanto kalnagūbriui, kur išsiskiria Šiaurės Amerikos ir Eurazijos tektoninės plokštės.

„Dar per anksti bandyti nuspręsti, kuris [scenarijus] labiausiai tikėtinas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Islandijos universiteto Žemės mokslų fakulteto geofizikos profesorius Pallis Einarssonas (Padlis Einarsonas).

Išsiveržimas būtų „ramiausias, kokį tik galima įsivaizduoti“, sakė P. Einarssonas.

„Visuomet turime ruoštis blogiausiam atvejui, tad ruošiamės išsiveržimo atvejui, bet labiausiai tikėtinas scenarijus yra tas, kad šis įvykis tiesiog sustos“, – sakė Civilinės saugos ir nepaprastųjų situacijų valdymo departamento vyriausiasis inspektorius Rognvalduras Olafssonas (Riognvalduras Oulafsonas).

Nuo pirmadienio ugnikalnio aktyvumas turi būti atidžiau stebimas naujais matavimo prietaisais.

2010 metais per Ejafjadlajokudlio ugnikalnio išsiveržimus buvo išmestas didžiulis dūmų ir pelenų debesis, kuris nuslinko virš Europos ir dėl kurio teko atšaukti daugiau kaip 100 tūkst. skrydžių, buvo įstrigę maždaug 8 mln. keleivių.

Pastarąjį kartą žinomas išsiveržimas Reikjaneso pusiasalyje įvyko beveik prieš 800 metų.

Tačiau, kaip sakė P. Einarssonas, išsiveržimai šiame Islandijos regione pasižymi siauru lavos srautu ir nedideliu išmetamų pelenų kiekiu, todėl dažniausiai nepakenkia žmonėms.