„Tikėjimo, kad kažkada greitu metu koronavirusas baigsis, jau, ko gero, nebėra. Visi supranta, kad virusas tikriausiai gyvens su mumis. Tad tiek mes, tiek mūsų klientai mokomės su tuo gyventi. Klientai šiek tiek suretino savo vizitus, ir tai yra normalu. (...) Taip pat ir raginimai, kad reiktų atsisakyti tų paslaugų, kurios nėra būtinos, truputėlį keičia mūsų gyvenimą. Bet kokiu atveju, ir sezoniškumas daro įtaką klientų srautams: ruduo-žiema visuomet grožio sektoriui nebūdavo labai pelningi, jau nekalbant apie visus šituos metus“, – Eltai teigė asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė, pridurdama, kad „viskas vyksta, tik šiek tiek lėčiau“.

J. Mačiulienė taip pat teigė, kad grožio paslaugų sektorius pasigenda glaudesnės komunikacijos ir bendradarbiavimo su valdžia.

„Pirmo karantino metu informacijos buvo labai daug, buvo išskirtas grožio paslaugų sektorius ir labai aiškiai komunikuojama (apie priemones, kurias ketinama taikyti – ELTA). Paskui tas bendravimas vis slūgo ir slūgo, o paskui iš viso dingo. Vėliau, kai vėl visiems sektoriams reikėjo pradėti dirbti, teko patiems imtis iniciatyvos ir ieškoti informacijos, kas gali dirbti, kaip turi dirbti ir kaip negali dirbti. Vėl kyla labai daug neaiškumų“, – tikino ji.

Jolanta Mačiulienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Visgi vienintelis valdžios sprendimas, kuris visiškai paralyžiuotų grožio paslaugų sektorių, anot A. Mačiulienės, būtų draudimas dirbti.

„Su baime gyvename ir dabar, prie jos jau pripratome. Visgi turbūt vienintelis destruktyvus sprendimas, liečiantis grožio paslaugų sektorių, būtų jeigu apskritai uždraustų dirbti ir uždarytų karantinui (...), tai visiškai paralyžiuotų mūsų darbą“, – teigė grožio specialistė.

A. Mačiulienė pridūrė, kad didelė dalis grožio specialistų užsiima individualia veikla, tad itin didelis klientų srauto sumažėjimas šiems žmonėms reikštų visišką pajamų praradimą.

„Vis tik didesnė dalis žmonių, dirbančių grožio paslaugų sektoriuje, gyvena iš savo uždirbtų pajamų, nes dirba su verslo liudijimais, žmonės patys save išsilaiko, moka mokesčius (...). Tad jei žmogus neateis į tavo saloną, vadinasi, neturėsi pinigų, gyvensi neaišku iš ko“, – Eltai kalbėjo ji.

„Kad situacija yra liūdna, tai tikrai galiu 100 proc. teigti, kadangi turime forumus, grupes, labai glaustai bendraujame, tas ryšys niekur nedingęs. Visų nuotaikos išties labai liūdnos, bandome visi save raminti. Visi suprantame, kad finansai baigėsi. Reikėtų labiausiai klausti turbūt valdžios, kas bus toliau, jei pratęs karantiną dar kokiam mėnesiui, kas bus po to. Tai manau vaizdas bus liūdnokas“, – Eltai sakė J. Mačiulienė.

Vis dėlto, jos teigimu, grožio paslaugų sektorius kol kas „laikosi“.

„Mūsų sektorius laikosi dar kol kas, laikomės Vyriausybės karantino nurodymų, tikimės, kad šita paskelbta prevencija yra sugalvota neatsitiktinai, nes grožio sektorius turbūt labiausiai pažeidžiamas, nes tiesioginis kontaktas yra su klientu“, – teigė asociacijos prezidentė.

Anot J. Mačiulienės, regionuose esančioms grožio paslaugų įmonėms išgyventi dar sunkiau, nes skiriasi teikiamų paslaugų kainos.

„Apie mažų miestelių žmones, dirbančius grožio sektoriuje, tiesiog galiu pasakyti, kad dar reikia džiaugtis, jog jie tokie ramūs, nepanikuojantys, nes supranta, kad su panika nieko nelaimės, ir dar jie laikosi. Nes jų kainos nuo mūsų didžiųjų miestų ženkliai skiriasi, vadinasi, jiems dar sunkiau išgyventi.

Jolanta Mačiulienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Sostinėje yra įkainiai kiti, ženkliai skiriasi paslaugų kaina. Nuomos kaina Vilniuje, Gedimino prospekte, kokio grožio salono, ir, kaip pavyzdys, Panevėžio centre, štai ir diferenciacija“, – Eltai sakė J. Mačiulienė.

Asociacijos prezidentės teigimu, grožio paslaugų sektorius nėra toks pelningas, kad įmonėms būtų galima sukaupti dideles sumas rezervui.

„Tai nėra ta specialybė, kuri duoda didelius pelnus ir galima turėti labai dideles santaupas. Suprantame, kad didžiausias šešėlis matomas grožio sektoriui, bet turbūt didžiausią atsakomybę reikėtų prisiimti mūsų valdžios vyrams, kad nėra sustatytos visos gairės, kas turėtų kaip vykti, palikta savieigai“, – sakė ji.

„Šita situacija karantino parodė, kiek turime daug neužlopytų skylių“, – pridūrė J. Mačiulienė.

Vyriausybė yra nutarusi pratęsti karantiną iki balandžio 13 d., t. y. Velykų antrosios dienos. Karantinas šalyje įvestas nuo kovo 16 d., primena ELTA.

Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų.

Mažesnės socialinės garantijos

"Jaučiamės izoliuoti. Tačiau solidarizuojamės su visais, nes juk nuo to, kaip sąžiningai visi laikysis karantino sąlygų, pavyks suvaldyti viruso plitimą, – "Kauno dienai" teigė J.Mačiulienė. Manau, kad sąmoningi žmonės supranta, jog tai ne valdžios kaprizas. Mūsų klientai įvairūs, negali žinoti, kas iš kur parvažiavo, kur kokį kontaktą turėjo."

Ji neabejoja, kad prevencija teisinga, bet, kaip ir visiems, norisi žinoti, kad tai bus efektyvu ir neužsitęs. Tos išmokos, kurių dėl prastovų išsiprašė kirpėjai, vis dėlto mažesnės nei kitų. Jų socialinės garantijos mažesnės nei dirbančių pagal darbo sutartį. Pagal verslo liudijimą dirbantis žmogus negali gauti net nedarbingumo išmokų. Net šiuo atveju, kai, mažamečiams dėl karantino nutraukus mokyklose pamokas, vienam iš tėvų "Sodra" paskelbė sumokėsianti už vaikų priežiūrą.

"Ir tai ne kirpėjų klaida, o valstybės problema, nes grožio specialistai iki šiol neturi reglamento, apibendrinančio šią veiklą, – paaiškino J.Mačiulienė. – Šis sektorius apskritai nebuvo valdžios vertinamas ir palaikomas. Jau vienuolika metų, kai esame susibūrę į Kirpėjų ir grožio specialistų asociaciją, bet kai pradedame kelti idėjas susitvarkyti, vos neišsityčiojama iš mūsų – ko neva čia mes prašome. Juk mokame mokesčius, bet kai ko nors paprašome, sulaukiame neadekvačios valdžios reakcijos."

Bet ir valdžia nori būti graži.

"Nori. Ir supranta, kad be šios srities specialistų šiais laikais neįmanoma apsieiti, – sakė pokalbininkė. – Tačiau iki šiol sunkiai sekėsi tartis. Tiesa, šįsyk, skelbiant ekstremalią situaciją, atkreipė ir į mus dėmesį. Gal kreipimasis, kurį pasirašė beveik 1 000 kirpėjų, padėjo, gal visi, kilus grėsmių, sąmoningesni tapo. Suprato, kad turi patvirtinti ir mums saugiklius, kad nekiltų dar didesnių įtampų. Juk grožio specialistų visoje Lietuvoje gana daug."

Kompensacijų teks laukti

Manau, kad sąmoningi kolegos nedirba. Visi jie turi vaikų, senelių ar anūkų, brolių ar seserų. Tačiau, matyt, visada atsiras tokių, kurie laikysis draudimų, ir tokių, kurie nepaisys.

Vyriausybė ekonomikai skatinti nusprendė skirti mažiausiai 5 mlrd. eurų. Ekonominių ir finansinių priemonių plane darbo vietoms ir pajamoms išsaugoti skiriama 500 mln. eurų. Parama numatyta prastovos ir dalinės prastovos atvejais. Toms įmonėms, kurių veikla ekstremalios situacijos ar karantino metu nebūtų draudžiama, bet dėl įvairių priežasčių apribota, subsidija siektų 60 proc. atlyginimo. Kitą dalį uždarbio darbuotojui turėtų sumokėti darbdavys iš savo lėšų. Įpareigotų visiškai neveikti įmonių darbuotojams valstybė skirtų 90 proc. minimalios mėnesio algos, o 10 proc. turėtų pridėti darbdavys. Savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, iki trijų mėnesių mokėti 257 eurų per mėnesį, kai dėl karantino negali vykdyti savo veiklos. Tačiau dar nėra neaišku, kada konkrečiai verslą pasieks šie pinigai.

"Yra Belgijos, Airijos, Maltos, Kipro pavyzdžiai. Ten valdžia iš anksto numatė saugiklius ir iš karto ėmė gelbėti verslą, – sakė J.Mačiulienė. – O mes turėsime laukti kompensacijų, ne iš karto duos. Mokesčius mokėti reikės, negalėsime atleisti žmonių, turėsime forminti prastovas, deklaruoti pajamas. Rašysime, pildysime popierius. Buhalteriai tikrai turės ką veikti. Darbdaviai darbuotojams išmokės už prastovas iš kažkokių pinigų. Ir tik paskui gaus iš valstybės."

Per paprastą ekonominę krizę paprasti ir sprendimai būna: nesiseka čia uždirbti, susikrovei daiktus ir keliauji kitur. Dabar tokia situacija – visur, niekur nuo jos nepabėgsi.

"Viliamės, kad virusas bus pažabotas. Tačiau, jei tai užsitęs, jei ilgai nedirbsime, bus daugybė bankrotų, bus daugybė asmeninių tragedijų, – kalbėjo Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė. – Mes buvome įpratę dirbti, gražinti žmones, mokėti mokesčius. Taip, mes nesame tas sektorius, kuriame uždirbami milijonai, bet ir šioje srityje verslininkai kuria darbo vietas, įdarbina žmones, mokesčius moka laiku.

Mitai, kad kirpėjai uždirba tūkstančius, nes neva paslaugų kainos kosminės. Tikrai taip nėra, uždirba ir tą patį minimumą, nes reikia mokėti už darbo vietą, pirkti medžiagas, į save investuoti, mokytis, mokėti "Sodrai", kitus mokesčius. Didmiesčiuose geriau, bet mažame miestelyje kirpykloje sėdi kirpėja ir džiaugiasi galėdama duonai užsidirbti.

O ekonomika dėl mūsų niekada neverkė ir nekentėjo. Mūsų darbas buvo matomas tiesiogine prasme žvelgiant į kiekvieną žmogų. Kasdien kiekvienam buvome reikalingi – tiek prezidentui, tiek medikui, tiek kitiems."

Jolanta Mačiulienė: Nesame tas sektorius, kuriame uždirbami milijonai, bet ir šioje srityje verslininkai kuria darbo vietas, įdarbina žmones, mokesčius moka laiku.

Bus ir pogrindinių kirpyklų

Pusę metų greičiausiai žmonės nebus nesikirpę. Prezidentas – taip pat. Kažkas ieškos, kaip pasigražinti, nelegaliai.

"Manau, kad sąmoningi kolegos nedirba. Visi jie turi vaikų, senelių ar anūkų, brolių ar seserų. Tačiau, matyt, visada atsiras tokių, kurie laikysis draudimų, ir tokių, kurie nepaisys, – sutiko J.Mačiulienė. – Viešojoje erdvėje atsiranda skelbimų, kad kažkas priima klientus, užsidaro salone ir teikia paslaugas. Vadinasi, viruso plitimo nepažabosime. Yra tarnybos, kurios turėtų tikrinti, kaip laikomasi įstatymų.

Tarp kitko, klientai yra provokatoriai. Rašo: "Nu, čia padaryk man vienai. Niekas gi nesužinos" ir panašiai. Dar tik ekstremalios situacijos pradžia, o kolegos sako jau patiriantys didžiulį klientų spaudimą, kad priimtų nelegaliai.

Ir į juos turėtų būti nukreiptas dėmesys perspėti, kad jie negali naudotis šiomis paslaugomis. Tai ne pramoga. Yra saviizoliacija, karantinas. Tas vaikščiojimas pas kirpėją į namus, tas grožis gali kainuoti gyvybę."

Grožio specialistų vadovė svarsto, kad kažkas iš kolegų ir paslysta, susigundo pinigais. Tačiau iš kitos pusės nelinkusi kaltinti visų: "Gavau tokią anoniminę žinutę iš kažkokios kirpėjos, klausė, ką jai daryti, nes viena augina vaiką, o pajamų – jokių. Ji nedirbs, o į parduotuvę vis tiek reikia. Kol gaus tas išmokas, žmogų ištiks krachas."

Kaip vis dėlto gyventi?

Yra savininkų, kurie sureagavo, pasiūlė atidėti mokėjimus. Aišku, čia žmogiškasis faktorius suveikė. Bet yra ir tokių, kuriems pinigai svarbiausia.

Kol grožio paslaugos uždraustos, visi puls į prekybos centrus žirklių, kirpimo mašinėlių, plaukų dažų ir gražins namie vieni kitus? Prekybos centruose prekiaujama ir plaukų dažais, ir kosmetikos priemonėmis. Anot J.Mačiulienės, yra apsukrių verslininkų, kurie pasinaudos šia situacija. Yra internetinės parduotuvės, kuriose be apribojimų gali gauti, ko tik nori. Taip pat – ir profesionalams skirtų dažų. Ir žmonės pasinaudos tuo.

Tačiau juk amžinai taip nebus. Anot grožio specialistų sektoriaus vadovės, ilgai nedirbdamas žmogus tampa irzlus. Gal bus rastas būdas bendrauti vienas kito neužkrečiant.

Kirpėjų ir grožio specialistų asociacija prieš ekstremalios situacijos paskelbimą kreipėsi į Vyriausybę su prašymais ir pasiūlymais, tad vėl reikėtų bendro kreipimosi dėl patalpų nuomos sąlygų. Dabar jau reikia kalbėti, kas nutiks, jei nedirbs tris mėnesius ar pusmetį.

"Išvaikyti visus, išsiskirstyti labai lengva, o sukurti sunku. Analizuojame kitų šalių patirtį, bendraujame su kolegomis. Kai kur grožio, sveikatinimo paslaugų teikimą sustabdyti tik rekomenduojama, kai kur nurodyta nutraukti paslaugų. Pas mus karantinas iš pradžių buvo paskelbtas dviem savaitėms, tačiau, logiškai mąstant, to neužteks, kad nepasikartotų Italijos scenarijus, – svarstė pokalbininkė. – Turės valdžia susėsti prie bendro stalo ir nuspręsti, ką turime daryti. Ar naudosime specialias dezinfekavimo priemones, ar kažkaip kitaip keisime darbo sąlygas, kad kažkiek žmonių galėtume priimti. Juk grožio paslaugų teikti nuotoliniu būdų visiškai neįmanoma.

Manau, kad valstybė negalės išlaikyti tiek daug nedirbančių grožio specialistų. Nei grožio salonai, nei SPA centrai po krizės nebeatsidarys, jei viskas bus perkelta ant darbdavių pečių."

Suprasti turi visi

Grožio salonai dažnai veikia nuomojamose patalpose. Nepaisant to, kad nedirba, kirpėjams privalu laikytis įsipareigojimų mokėti nuompinigius, nes šalyje nepaskelbta nepaprastoji padėtis, kai dėl nenugalimos jėgos (force majeure) galima nevykdyti įsipareigojimų. Gal nuomotojai patys, suprasdami situaciją, ieško sutarimo su nuomininkais, taip pat prisiima smūgį? Jei kirpėjai neišsilaikys, nekilnojamojo turto turėtojai, pasibaigus COVID-19 krizei, ilgam liks tuščiose patalpose.

"Kol kas turiu informacijos tik iš kolegų Vilniuje, besinuomojančių patalpas Gedimino prospekte, kitose vadinamosiose VIP vietose, –  pasakojo J.Mačiulienė. – Yra savininkų, kurie sureagavo, pasiūlė atidėti mokėjimus. Aišku, čia žmogiškasis faktorius suveikė. Bet yra ir tokių, kuriems pinigai svarbiausia. Pasibaigus viskam, tokios patalpos gali likti ir laisvos. O dabartiniu metu visiems reikėtų solidarizuotis."