Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), įmonei ir jos direktoriui pateikti kaltinimai, byla perduota nagrinėti teismui. Nei įmonės, nei kaltinamo jos vadovo FNNT pranešime neįvardijo.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad sostinėje registruotos ir 25 grožio salonus valdančios įmonės direktorius organizavo šešėlinę grožio salonų tinklo veiklą.

Įmonė oficialiai deklaravo nuomojanti darbo vietas 70-iai kirpėjų, vykdančių veiklą pagal verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas. Nuomininkai su bendrove sudarydavo „kėdės“ mokesčio sutartį. Mėnesio mokestis svyruodavo nuo 100 iki 800 eurų, šią sumą asmenys reguliariai pervesdavo į įmonės banko sąskaitą.

Per tyrimą nustatyta, kad be nuomos mokesčio, kirpimo paslaugas teikę asmenys kiekvieną mėnesį galbūt privalėjo susimokėti „procentą“ – sutartą grynųjų pinigų sumą nuo savo uždirbtų pajamų, „procentas“ kartais siekdavo ir beveik 1 tūkst. eurų.

Pareigūnai įtaria, kad grynus pinigus iš salonų darbuotojų dažniausiai surinkdavo vieną kartą per mėnesį atvažiuodavęs bendrovės direktorius, tačiau šios pajamos grynaisiais pinigais galimai nebuvo apskaitomos ir įtraukiamos į įmonės buhalterinę apskaitą bei kitus registrus.

FNTT pareigūnai suskaičiavo, kad per dvejus su puse metų direktorius galėjo neapskaityti per 1,3 mln. eurų. Valstybei buvo nesumokėti privalomi pridėtinės vertės bei pelno mokesčiai, kurių bendra suma siekia daugiau nei 272 tūkst. eurų.

Pasak FNTT, nors per ikiteisminį tyrimą ši žala buvo atlyginta, juridinis asmuo ir direktorius atsidurs teisiamųjų suole – Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Alicija Petkevičiūtė jiems pateikė kaltinimus dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas teikimo. Byla perduota teismui.

Per tyrimą buvo atliktos 32 kratos Vilniuje, Šiauliuose, Kaune ir Klaipėdoje.

Jose dalyvavę 70 FNTT pareigūnų rado „juodąją“ bendrovės buhalteriją – daugiau kaip 25 tūkst. lapelių su išsamiais grožio salonų veiklos duomenimis, 153 tūkst. eurų grynųjų pinigų ir kitus reikšmingus tyrimui duomenis.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai suma viršija 750 MGL, griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.