Tokia VTEK parengta įstatymo pataisa, kurią antradienį Seimui pateikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, sulaukė Seimo pritarimo po pateikimo. Už ją balsavo 39 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 2 parlamentarai. Įstatymo pataisą Seimas toliau ketina svarstyti kadencijai baigiantis – lapkričio 5 d.

Tikimasi, kad įteisinus naują teisinį reguliavimą, bus sudarytos priemonės efektyviau atskleisti asmenų privačius interesus, o VTEK atliekant tyrimus operatyviau gauti informaciją apie deklaruojančio asmens sutuoktinio giminystės ryšius iš Gyventojų registro.

Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, artimi asmenys – deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymo nustatyta tvarka, taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai. „Taigi, šis artimų asmenų apibrėžimas apima ne tik asmens giminystės, bet ir svainystės (kylančius ir sutuoktinio linijos) ryšius“ ,- sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Šiuo metu galiojančiame Gyventojų registro įstatyme  numatyta VTEK teisė gauti informaciją tik apie asmens giminystės ryšius. „Todėl VTEK informacijos gavimas ir apie kitus artimus asmenis (pvz., sutuoktinio tėvus, brolius/seseris ir pan.) atliekant tyrimus yra sudėtingas“ – sako projekto autoriai.

Dokumento aiškinamajame rašte taip pat pažymima, kad duomenys apie deklaruojančio asmens svainystės ryšius VTEK reikalingi ir vykdant Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos  įstatymo nuostatas.

VTEK prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas ir Valstybės politikų elgesio kodeksas.

Parlamentas pernai jau buvo priėmęs tokias pataisas, tačiau argumentuodama savivaldos teise pačiai nusistatyti administracinę struktūrą jas vetavo tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir Seimas jos veto pritarė.

A. Strelčiūnas BNS sakė besitikintis, jog prezidentas Gitanas Nausėda pataisų nevetuos, be to, sutelkė didesnę paramą Seime – pataisas teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai, tarp jų ir pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė.

„Seniūnijų steigimas yra paslaugos priartinimas prie gyventojų. Seniūnas gali atlikti kai kuriuos notarinius veiksmus, tokius kaip parašo patvirtinimas, įgaliojimai, laikinas testamentas, tų įgaliojimų nei vienas valstybės tarnautojas neturi“, – savo siūlymą argumentavo parlamentaras.

„Aš galvoju, kad turėtų (Prezidentūra) kitaip reaguot, taip pat šitam projektui kitų Seimo narių paprašiau paramos, ir komiteto pirmininkė G. Burokienė pritaria, ir kitų frakcijų atstovai“, – teigė A. Strelčiūnas.

Pagal jo ir kitų VVSK atstovų teikiamas Vietos savivaldos pataisas, kiekvienoje savivaldybėje turėtų būti steigiamos seniūnijos, jos galėtų būti dviejų formų: savivaldybės administracijos filialai arba atskiros biudžetinės įstaigos.

Pagal dabartinį Vietos savivaldos įstatymą, seniūnijų steigimas nėra privalomas. „Gyventojai, kurių gyvenamojoje teritorijoje nėra seniūnijos, yra priversti vykti į savivaldybės administracijos atitinkamą padalinį ir ten spręsti savo problemas. Kartais atstumas nuo gyvenamosios vietovės iki savivaldybės administracijos pastato yra didelis, o susisiekimas – komplikuotas“, – rašoma pataisų aiškinamajame rašte.

D. Grybauskaitė pernai vetavo Seimo priimtas pataisas dėl privalomų seniūnijų, ir Seime neužteko balsų atmesti jos veto, nors tai siūlė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Šalies vadovė pataisas vetavo argumentuodama prieštara Europos vietos savivaldos chartijai, garantuojančiai savivaldybėms teisę pačioms nusistatyti administracinę struktūrą.

Parlamentarai antradienį nutarė sudaryti tokią komisiją - už balsavo 61, prieš - 3, o susilaikė 5 parlamentarai.

Komisijai vadovaus „valstietė“ Guoda Burokienė, ji darbą turės baigti iki 2018 metų kovo 10 dienos.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika teigė, kad problema, kai tų pačių maisto produktų sudėtis skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse skiriasi, egzistuoja jau penkerius metus.

Anot jo, turėtų būti reikalaujama atsakomybės tų asmenų, jų grupių ar institucijų, kurios „šioje problemoje peržengė įgaliojimus“. 

„Kalbant apie tai, koks komisijos tikslas, tai - kad vartotojai žinotų, kad tai nėra tas pats produktas, kad galėtų aiškiai atskirti, tam turėtų būti skirtingas ženklinimas, o ne būtų mažomis raidėmis informaciniame lapelyje parašoma - kad nebūtų vartotojo klaidinimo“, - teigė K.Mažeika.

Konservatorius Edmundas Pupinis teigė nesąs tikras, ar Seimas turi pakankamai kompetencijos imtis tokio tyrimo, o liberalas Eugenijus Gentvilas suabejojo, kad „skirtinga sudėtis reiškia skirtingą kokybę“.

Tuo tarpu K.Mažeika priminė cukraus pakeitimą saldikliais, natūralių gyvulinių riebalų pakeitimą augaliniais, kurie pasak parlamentaro, gali būti ir iš genetiškai modifikuotų augalų.

Komisija analizuos, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai ir ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių.

Komisija taip pat aiškinsis, kodėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) produktų kokybės tyrimą atliko vėliau negu kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės.

Be to, komisijai siūloma nustatyti atsakingus asmenis, kurių neveikimas sudarė sąlygas diskriminuoti Lietuvos vartotojus.

Seimas taip pat pritarė konservatorių pataisai, kuri įpareigoja komisiją nustatyti, kokių priemonių būtina imtis, kad būtų ištaisyta padėtis bei užkirstas kelias galimoms diskriminacinėms praktikoms ateityje.

Komisijai be kita ko teks nustatyti, ar nesiskiria tuo pačiu prekės ženklu pažymėti Lietuvos ir kitų ES valstybių narių rinkoms tiekiami ne maisto produktai - to irgi pareikalavo konservatoriai.

VMVT neseniai paskelbė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23-jų iš 33-jų produktų receptūra.  Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) rugsėjį yra pareiškęs, kad šalims reikia suteikti daugiau įgaliojimų užkirsti kelią prastesnės kokybės produktų pardavimui. Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis BNS yra minėjęs, jog yra rengiama bendra ES maisto kokybės vertinimo metodologija, kad būtų užkirstas kelias skirtingiems maisto kokybės standartams ES šalyse.