„Švietimo darbuotojai, kurie dirba ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo įstaigose ir specialiosiose mokyklose, jų yra Vilniaus mieste apie 10 tūkst. Vakar dienos duomenimis, ištestuotų šių švietimo darbuotojų buvo beveik 8 tūkst., t. y. 7953 ugdymo darbuotojai“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė G. Ropaitė-Beigė.

Mobilių punktų koordinatorės pateiktais duomenimis, apie 10 proc. pedagogams atliktų testų atsakymai buvo teigiami.

G. Ropaitės-Beigės teigimu, yra sudaryta galimybė profilaktiškai išsitirti dar 2000 pedagogų. Visgi, pasak jos, pedagogai, kuriems jau buvo patvirtinta COVID-19, nėra testuojami, todėl atliktų testų skaičius bus greičiausiai mažesnis.

„Dalis iš jų tikrai žinojo, kad jiems yra susiformavę antikūnai, kad jie tikrai sirgo COVID-19 liga, tai jie tiesiog nevyko atlikti to greitojo serologinio testo“, – sakė ji.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro vadovė džiaugėsi, kad pedagogai tyrėsi aktyviai.

„Apimtys yra nemažos, mes, leidus testavimą greitaisiais serologiniais testais, kasdien testuodavome apie 820 ugdymo įstaigų darbuotojų“, – sakė G. Ropaitė-Beigė.

Pagal iki šiol veikiantį algoritmą, registruotis testavimui numeriu 1808 gali tik karščiuojantys, kitus simptomus jaučiantys arba užsienyje buvę asmenys.

„Vilniaus miesto savivaldybė, matydama, kad mobiliuose testavimo punktuose kasdien neišnaudojami maksimalūs pajėgumai, prašo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudaryti galimybę dėl COVID-19 viruso testuoti dar bent trijų grupių asmenis: medikus, užsieniečius ir sergančiųjų šeimos narius“, – informuoja savivaldybė.

Pasak pranešimo, Vilniuje veikiantys testavimo punktai per dieną nuo 8 val. ryto iki 20 val. gali imti mėginius kas penkias minutes ir taip iš viso per dieną paimti apie 450 mėginių. Mobiliuosiuose punktuose mėginius imantys specialistai tvirtina, kad maksimalius pajėgumus per dieną būtų galima padidint iki 720 žmonių.

„Jau dabar kasdien atsiranda laisvų vietų. Šiandien tokių turėtų būti apie 70, rytojui kol kas tėra kelios rytinės registracijos, todėl mobilių punktų darbuotojams kyla klausimų, ar bus ką tirti“, – tvirtina savivaldybė.

Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro vadovė (VVSB) Guoda Ropaitė-Beigė ragina ministeriją vadovautis ir užsienio valstybių patirtimi, kai tiriami ir infekcijos simptomų nejaučiantys asmenys.

Pasak jos, griežtas algoritmas reiškia ne tik neišnaudojamus Vilniaus pajėgumus, tačiau ir nestabdomą viruso plitimą, kai jį nešioja simptomų nejaučiantys asmenys.

„Padidinkime testavimą, tam turime visas galimybes. Islandai ištyrė 5 proc. savo gyventojų, tarp sergančių net pusė buvo tokių, kurie nejautė jokių simptomų. Todėl sušvelninkime algoritmą, leiskime testuotis tiems, kam iki šiol kažkodėl nebuvo leidžiama – visiems medikams, taip pat užsieniečiams, kuriems šiuo metu tokia galimybė neteikiama, ir sergančiųjų šeimos nariams“, – kvietė G. Ropaitė-Beigė.

Kaip skelbė ministerija, per pastarąją parą atlikta 2,4 tūkst. tyrimų, dar per 2,3 tūkst. mėginių liko neištirti. Iš viso iki šiol atlikta 15,6 tūkst. tyrimų. Ministras Aurelijus Veryga sako, kad tyrimai stringa tiek dėl didžiulio krūvio laborantams, tiek dėl laboratorinės įrangos trūkumo. Jis žada, jog tyrimus bus galima paspartinti artimiausiu metu įdiegus naują įrangą keliose laboratorijose.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje patvirtinti 649 užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejai, devyni užsikrėtusieji mirė.