Aistros dėl pertvarkos

Kėdainiuose neseniai buvo kovojama dėl akušerijos skyriaus išlikimo. Nesėkmingai. Kėdainietės nuo gegužės gimdyti važiuos į kitus miestus. Dabar vėl nerimaujama dėl kitų ligoninės skyrių likimo. Jų – dešimt, bet kiek po planuojamos reformos išliks, neaišku. Planuojama mažinti stacionarių paslaugų, didinant ambulatorijos paslaugas. Savivaldybės bus raginamos vienyti jėgas.

„Kiekviena savivaldybė su savo sveikatos įstaigų tinklu yra savotiškai skirtinga. Nemanau, kad pati geriausia išeitis būtų jungtis. Esame kalbėję ir su Raseinių kolega, esame lankęsi tenai, ieškojome bendrų sprendimo būdų, bet kad ir gimdymus paimkime – raseiniškės moterys tikrai nevažiuos gimdyti į Kėdainius, o kėdainietės nevažiuos į Raseinius“, – sakė Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kėdainių savivaldybė pertvarkoms pritaria, bet sakė nežinanti nei kaip jos palies rajoną, nei kiek kainuos.

„Ministerijos atstovams išsakyta būtent dėl pavėžėjimo paslaugų, akcentuota, kad negalima palikti žmonių be prieinamumo, be laiku pasiekiamos sveikatos paslaugų įstaigos“, – teigė Kėdainių rajono savivaldybės gydytoja Ramunė Kabošienė.

Raseiniškės moterys tikrai nevažiuos gimdyti į Kėdainius, o kėdainietės nevažiuos į Raseinius.

Savivaldybių poreikius Sveikatos apsaugos ministerija sakė apibendrins ir remsis jais, kai jau realiai bus vykdoma reforma. O kol kas įstatymo pataisos, reikalingos pertvarkai, keliauja į Seimą.

Mes turime puikių gydytojų, mes turime savo darbui atsidavusių slaugytojų, bet mes turime visiškai netinkamą valdyseną, visiškai neefektyvų darbo organizavimą. Būtent šitie įstatymo projektai yra nukreipti, kad mes keistume tą darbo kokybę“, – komentavo A. Dulkys.

Tik pritarus Seimui bus pertvarkomos ligoninės ir poliklinikos. Tačiau praėjusios kadencijos Seime net valdantieji siūlomoms pataisoms nepritarė.

„Mums pasiseks todėl, kad mes žiūrime kompleksiškai“, – tikino A. Dulkys.

Arūnas Dulkys. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

A. Verygos kritika

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad siūloma pertvarka vis dar kelia daug klausimų.

„Labai daug kalbama apie sprendimus, gerus tikslus, pvz., sumažinti eiles. Bet vienintelis dalykas, kas yra pasiūloma, – patobulinti išankstinę registracijos sistemą. Kad ir kokia ji būtų tobula, ji gydytojų gi nepridės“, – kalbėjo A. Veryga.

Pertvarkos pagrindas – sveikatos centrai, skirtingų paslaugų koordinatoriai. Jie telks poliklinikų, ligoninių, net privačių klinikų pajėgas, nebūtinai esančias toje pat savivaldybėje. Neabejojama, kad ne visoms dabar dar veikiančioms ligoninėms pavyks išsilaikyti.

„Visiškai suprantamas noras kelti kokybę, pacientų gerovę ir t. t. Mes ne prieš, bet reikalavimai yra tokie dideli. Jeigu jie tokie ir išliks, tai faktiškai dauguma rajoninių ligoninių tikrai, sunkiai įsivaizduoju, kaip galės juos įveikti“, – šnekėjo Kėdainių ligoninės direktoriaus pavaduotoja Rita Kuodienė.

Anot sveikatos apsaugos ministro, skubi pagalba pacientui turi būti užtikrinta per valandą bet kuriame Lietuvos krašte.

„Turi būti užtikrinta, kad savo gyvenamojoje vietoje, savo savivaldybėje jis gautų svarbiausių paslaugų minimalų paketą ir nebūtų, kaip jau yra kai kuriais atvejais, kai važiuojama į gretimą miestą iš akies išsiimti šapo“, – sakė A. Dulkys.

Pertvarka gali užtrukti. Jei Seimas ir pritars, naujai sistemai suderinti, planuojama, prireiks penkerių metų ir beveik 800 mln. eurų.

„Šiandien buvo dedami pamatai įstatymo projekto lygmenyje, kaip turėtų gimti tie kriterijai ir kas juos turėtų nustatyti. Jei bus įstatymai priimti, atsiras naujas subjektas – sveikatos centras, atsiras įgaliojimai Vyriausybei tokius kriterijus tvirtinti, o Sveikatos apsaugos ministerijai – tvirtinti paslaugų minimalų paketą“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Dulkys, po Vyriausybės sprendimo teikti Seimui projektus dėl sveikatos įstaigų pertvarkos.

„Šiandien konkrečių kriterijų aš nevardinsiu, nesakysiu, bet tam turime padėti būtent įstatyminius pamatus“,  – pridūrė jis.

Ministras taip pat akcentavo, kad įgyvendinus sveikatos priežiūros įstaigų reformą, atsirasiantys sveikatos centrai bus daugiau koordinatoriai tarp skirtingų paslaugų teikėjų, bet nebūtinai veiks kaip konkreti gydanti įstaiga.

„Tai yra koordinacinis elementas, valdysenos elementas, valdymo priemonė. Nes šiandien mums verkiant trūksta bendradarbiavimo, tiek kai kalbame apie konsiliumus, tiek kai kalbame apie pacientų pervežimą, apie greitosios medicinos pagalbos dispečerinių, brigadų darbą. Būtent – sveikatos centrai turi padėti spręsti kokybę mūsų valdysenos“, – sakė A. Dulkys.

Anot jo, Lietuvoje yra daug gerų gydytojų, kurie yra laukiami ir kitose šalyse ir jie išvyksta ne tik dėl finansinių aspektų.

„Kodėl jie Lietuvoje neapsistoja – ne tik dėl mažo atlyginimo, jie neapsistoja, nes nepatiria moralinio pasitenkinimo, nes jų netenkina tokios gydymo įstaigos su tokia valdysena, darbo organizavimu“, – kalbėjo ministras.

Nors savivaldybių asociacija teigia, jog reformai nėra pasirengta ir ragina labiau įsiklausyti į savivaldybių poreikius, A. Dulkys sako, kad su permainomis dauguma jų sutiko.

„Tikrai nemažiau nei trys ketvirtadaliai savivaldybių atliepė ir pripažino, kad joms reikia pokyčių. Tad toliau tęsime tą diskusiją, žiūrėsime konkrečius projektus, investicijas“, – kalbėjo ministras.

Jis turi per valandą patekti į atitinkamo lygio įstaigas ir jam turi būti užtikrinta, kad savo gyvenamojoje vietoje, savo savivaldybėje, jis gautų minimalų paketą svarbiausių paslaugų ir nebūtų, kaip kai kuriais atvejais, kad važiuojama į gretimą įstaigą iš akies išsiimti šapą.

Anot jo, pakeitimai užtikrins, kad skubi pagalba pacientui būtų užtikrinta per valandą, bet kuriame Lietuvos krašte.

„Jis turi per valandą patekti į atitinkamo lygio įstaigas ir jam turi būti užtikrinta, kad savo gyvenamojoje vietoje, savo savivaldybėje, jis gautų minimalų paketą svarbiausių paslaugų ir nebūtų, kaip kai kuriais atvejais, kad važiuojama į gretimą įstaigą iš akies išsiimti šapą“, – kalbėjo A. Dulkys.

Paklaustas, ar reforma iš tiesų gerins paslaugų prieinamumą pacientams, ministras tvirtina, kad pirmiausia siekiama jų kokybės.

„Aš siūlau pirma keisti naratyvą ir kalbėti ne šiaip apie paslaugų, o kokybiškų paslaugų prieinamumą“, – kalbėjo A. Dulkys.

„Vyriausybė deda pamatus, mes norime sugrąžinti pacientus į mažąsias savivaldybes, nes statistika, duomenys ir faktai rodo, kad pacientai jau balsuoja už reformas, balsuoja išvažiuodami į didesnes gydymo įstaigas, didesnes savivaldybes, nes pasigenda didelės dalies paslaugų“, – tvirtino ministras.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė teikti Seimui įstatymų projektus, numatančius jau nuo 2023-iųjų inicijuoti gydymo įstaigų pertvarką visose 60 šalies savivaldybių, ji turėtų trukti penkerius metus.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, esminis reformos principas yra mažinti stacionarinių bei didinti ambulatorinių paslaugų kiekį, patvirtinti bazinį medicinos paslaugų paketą įstaigai, užtikrinti skubią pagalbą visą parą, o sudėtingesnėms planinėms procedūroms pacientus nukreipti į stambesnes regionų įstaigas.

Be kita ko, steigiant naują darinį – sveikatos centrus, būtų leidžiama sudaryti bendradarbiavimo sutartis dėl paslaugų teikimo tiek su valstybinėmis ar savivaldybių, tiek su privačiomis įstaigomis.

Seimui pritarus, pertvarką užbaigti planuojama iki 2027-ųjų.

Savivaldybės iki gruodžio 10 dienos įpareigotos ministerijai pateikti informaciją apie situaciją konkrečioje savivaldybėje bei savo siūlymus dėl savo sveikatos priežiūros įstaigų reformavimo.

Tačiau Jonavos meras bei savivaldybių asociacijos vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad reforma savivaldą paliestų labai netolygiai – anot jo, yra „dešimtys savivaldybių“ kurias pertvarka dėl galinčio sumažėti paslaugų prieinamumo paveiktų skaudžiausiai, o dalies siūlymai nepaveiktų apskritai.

„Dalies kolegų siūlymai arba ministerijos matymas neliečia – ar tai būtų Kėdainiai, Marijampolė, ar Vilkaviškis. Jų niekaip nesiūloma transformuoti, tad jie nereiškia pretenzijų“, – BNS sakė savivaldybių asociacijos vadovas.

„Bet yra savivaldybių, kaip Jonava, Pakruojis – paprastai, vidutinių arba mažesnio dydžio savivaldybių, kurių ligoninėms iškyla realios dilemos dėl ateities perspektyvų“, – teigė jis.

Anot M. Sinkevičiaus, mažesnėms savivaldybėms siūloma įkurti sveikatos centrą sujungiant jos ligoninę, pirminės sveikatos priežiūros centrą, sveikatos biurą, atsisakyti dalies ligoninėse vykdomų paslaugų, o jas užtikrinti per sutartis su artimiausio didmiesčio įstaiga.

Pasiūlysime, kaip galima Jonavos visuomenę daryti sveikesnę, bet ne supaprastinant tai, ką jau turime, o išplečiant. Bus labai įdomi reakcija ministerijos, tada, turbūt, pasimatys: ar tai yra valdymo reforma, nuimant dalį „šaškių“ nuo lentos, ar bus grįžtama prie esminių pokyčių sveikatos sistemoje – pirminio lygio stiprinimo, kokybės ir prieinamumo.

Siūlymus vadina „susinaikinimu“

„Toje pačioje Jonavoje ar Pakruojyje juk ne visi gyvena mieste, ne visi turi savo transportą. O net ir nuvykus, pavyzdžiui, iš Pasvalio į Šiaulius arba iš Jonavos į Kauną – per kiek laiko tas senjoras, atvykęs iš kaimo, gaus tą paslaugą? Ar jis, atvykęs iš kaimo dieną, vakare dar galės parvažiuoti į tą savo kaimą? Čia reikia žiūrėti ne mechaniškai“, – svarstė M. Sinkevičius.

Anot jo, Jonava iki gruodžio 10-osios pateiks savo siūlymus ministerijai, tačiau jie bus priešingi – plėsti medicinines paslaugas, pavyzdžiui, paliatyviosios slaugos, geriatrijos skyrius ligoninėje.

„Pasiūlysime, kaip galima Jonavos visuomenę daryti sveikesnę, bet ne supaprastinant tai, ką jau turime, o išplečiant. Bus labai įdomi reakcija ministerijos, tada, turbūt, pasimatys: ar tai yra valdymo reforma, nuimant dalį „šaškių“ nuo lentos, ar bus grįžtama prie esminių pokyčių sveikatos sistemoje – pirminio lygio stiprinimo, kokybės ir prieinamumo“, – dėstė meras. 

„Pažiūrėsime, ar ministerija davė tą pratimą matydama ir laukdama savęs susinaikinimo, ar priima ir siūlymus, reikalingus vietos bendruomenei“, – pridūrė jis.

M. Sinkevičiaus nuomone, ministerija, grasindama nebeskirti finansavimo už sveikatos paslaugas savivaldybėms, kurios nieko nekeis, arba sugriežtinti kriterijus paslaugoms skiriant lėšas, pasveria ir politines rizikas, t.y. pertvarką inicijuoja pati, tačiau nepopuliarius sprendimus paveda priimti vietos valdžiai.

„Ministerija sako: žiūrėkite, esate steigėjai sveikatos priežiūros centrų, pirminio lygio ir antrinio, jūs pasiūlykite, kaip jūs norite save išpreparuot, ką norite sau nusipjauti – ranką, koją? Jie perduoda savo įstaigų paslaugų sumenkinimo atsakomybę mums, jie tą daro dėl išskaičiavimo, nes visą laiką galės pasakyti – taigi rajono valdžia pasisiūlė savo ligoninę preparuoti (...). Tai nepanašu į derybas“, – tvirtino Jonavos meras. 

Kaišiadorys didelių problemų nemato

Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus sako, kad savivaldybės ligoninė jau perėjusi „visus pertvarkos etapus“, tad iš esmės didesnių permainų neturėtų įvykti.

Jis neatmetė, kad savivaldybė galėtų būti viena iš pirmųjų, kuriose būtų vykdomi bandomieji pertvarkos projektai.

„Pas mus seniai nėra Akušerijos-ginekologijos skyriaus, Chirurginio, Neurologinio, yra tik dienos paslaugos, yra Terapinis skyrius, slauga, priėmimas. Tad mums kažkokių didelių problemų neturėtų būti. Turime dar kol kas Pediatrijos skyrių, tad, panašu, kad teks pertvarkyti į dienos pediatrijos paslaugas, t.y. nebus budėjimo visą parą“, – pasakojo V. Tomkus.

Anot jo, savivaldybė sieks išlaikyti terapijos, priėmimo paslaugas – svarstoma, kad siekiant atitikti reikalavimus, ligoninė galėtų statyti priestatą.

Esminė diskusija, anot mero, vyksta dėl gydymo įstaigų sujungimo – dar ir dėl to, kad tik pertvarkius įstaigų tinklą, nebūtų skiriamos lėšos, investicijoms būtina pertvarkyti ir įstaigų paslaugas.

„Rajone kol kas turime šešis pirminės sveikatos priežiūros centrus, poliklinikas – dėl to, kad juos reikia jungti, visi kaip ir sutaria. Bet pagrindinis klausimas yra, ar jungti į tą bendrą centrą ir ligoninę, ar sujungti tik centrus-poliklinikas, o ligoninė liktų atskirai“, – kalbėjo meras.

„Jei jungimasis padės išlaikyti paslaugas, mes tikrai rimtai tai vertinsime“, – pridūrė V. Tomkus.

Siekis – 1,5 tūkst. mažiau lovų

Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projekte numatyta mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, integruoti greitosios pagalbos sistemą, sutartimis skatinti gydymo įstaigų bendradarbiavimą.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, jog, nors investicijoms yra suplanuota 800 mln. eurų, jis netvirtins projektų tik tam, kad pinigai būtų įsisavinti. Jis pabrėžė, kad finansavimo pirmiausia gali tikėtis tos savivaldybės, kurios pirmos įsijungs į reformą.

Pagal ministerijos parengtą modelį, iki 2030 metų reikės mažinti apie pusantro tūkstančio aktyvaus gydymo lovų nuo esamų daugiau kaip 16 tūkstančių.

Šią reformą Vyriausybė tikisi baigti įgyvendinti per kadenciją, pirmasis finansavimas įstaigas turėtų pasiekti kitų metų pirmąjį pusmetį.

Anot jo, „valstiečiai“ taip imituoja sveikatos priežiūros įstaigų reformą.

„Valstiečiai tik vaizduoja reformatorius ir mulkina žmones. O šiuo atveju tai dar bus ir mūsų visų pinigų švaistymas“, - pirmadienį išplatintame pranešime sako J. Olekas.

Valdančiųjų „valstiečių“ ir socialdarbiečių frakcijų lyderiai praėjusią savaitę registravo įstatymo pataisos, numatančias naują gydymo įstaigų valdymo modelį – valdybas, stebėtojų ir regionines tarybas.

Valstiečiai tik vaizduoja reformatorius ir mulkina žmones. O šiuo atveju tai dar bus ir mūsų visų pinigų švaistymas.

Tai viena iš jau anksčiau Seime svarstytos, tačiau įstrigusios gydymo įstaigų pertvarkos dalių.

Pataisų autoriai tikina, kad valdybos, kurias sudarytų penki nariai, užtikrintų efektyvesnį gydymo įstaigų valdymą, racionalesnį ir skaidresnį lėšų naudojimą.

J. Olekas tam prieštarauja sakydamas, kad tai įneštų tik dar daugiau sumaišties.

„Skaidrumo sumažės, nes nebus vieno atsakingo žmogaus už ligoninės darbą. Dabar tai yra direktorius. „Valstiečiai“ vietoje vieno direktoriaus dabar siūlo įdarbinti penkis. Be to, šiuo metu veikiančios stebėtojų tarybos taip pat gali vertinti įstaigos vadovo darbą. Ir jos dirba nemokamai, atstovauja visas interesų puses – steigėjus, pacientus, medikus“, - pabrėžia J. Olekas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veyga užsiminė, kad valdybose galėtų dalyvauti ir verslo atstovai, o valdybos nariams galėtų būti mokamas ne didesnis nei vieno penktadalio įstaigos vadovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis.

J. Oleko nuomone, gydymo įstaigų problemų ir viešųjų pinigų skirstymu užsiimsiantys verslininkai skaidrumo neatneš.

„Ne paslaptis, kad tokių valdybų nariai nori padirbėti kuo ilgiau, nes darbo nedaug, o užmokestis geras. Taigi, per metus susidarys nemažos sumos. Be to, valdantieji kai kuriose valstybės įmonėse suformavo naujas valdybas, bet skaidrumo nepadaugėjo, o skandalų – per akis“, - vertina Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas.

„Taip. Yra tam tikrų dalykų, kur mes manome, kad kritika yra logiška, natūraliai atsiranda pasiūlymų, ką dar galima patobulinti“, – žurnalistams po susitikimo su šalies vadove trečiadienį sakė ministras.

Prezidentė yra vetavusi Seimo pavasario sesijos pabaigoje priimtas pataisas, kurios sudarytų prielaidas pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą.

D. Grybauskaitė kritikavo nuostatas, numatančias pirmumą valstybėms įstaigoms sudarant sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK).

Pagal pataisas, stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos galėtų su TLK sutartis sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebės užtikrinti valstybinės ligoninės.

A. Veryga teigė, kad prezidentė pasiūlė kriterijus, kuriuos atitinkančios gydymo įstaigos galėtų pretenduoti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas.

Anksčiau Prezidentūra teigė, jog valstybė neturi teisės nurodyti žmogui, kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje jis turi gauti iš PSDF apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Ministras kol kas neatskleidė prezidentės pasiūlymo turinio ir tvirtino, kad jį dar turės įvertinti ministerijos specialistai.

„Buvo kalbamasi, kokiu būdu pasiekti, kad tie reforminiai pokyčiai vyktų, kad tai neprieštarautų Konstitucijai. Juos vykdyti reikia, mes labai labai vėluojame“, – kalbėjo A. Veryga.

Jis tvirtino, kad politikai 17 metų „vengdami susigadinti sau gyvenimą ir reputaciją nieko nedarė“ pertvarkdydami gydymo įstaigas

Prezidentūra teigia iš principo remianti siekį pertvarkyti gydymo įstaigas, nes dabartinis ligoninių tinklas yra neefektyvus, brangus ir negarantuoja geriausios kokybės paslaugų.

Po susitikimo su A. Veryga išplatintame pranešime spaudai D. Grybauskaitė tvirtino, kad „pokyčiai sveikatos sistemoje turi vykti, tačiau jie negali prieštarauti Konstitucijai – tik taip bus užtikrinta, kad reforma startuos laiku ir nebus sustabdyta Konstituciniame Teisme“.

Ministras taip pat informavo prezidentę apie situaciją vaistų rinkoje.

Šalies vadovės veto dėl gydymo įstaigų pertvarkos Seimas turėtų svarstyti rudens sesijos pradžioje.

Skubios pagalbos skyrių pertvarka

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad planuojama skubios pagalbos skyrių optimizacija yra „tolimos ateities klausimas“.

„Tai yra tolimos ateities klausimas. Čia tikrai nevyks nei kitais metais, nei dar kitais metais, nes tų medikų paruošti reikėtų (...) tikrai gal net ne penkerių metų prireiks, ilgesnio laikotarpio“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Dienraštis „Lietuvos žinios“ rašė, jog po pertvarkos priėmimo-skubios pagalbos skyrių Lietuvoje gali sumažėti perpus.

Tačiau turėtų atsirasti skubios medicinos pagalbos kabinetai, kurių veiklą prižiūrės įkurtas naujas Skubios medicinos pagalbos koordinavimo centras.

A. Veryga teigia, kad tai ilgainiui leis gerinti skyriuose teikiamų paslaugų kokybę, nes juose bus geresnė įranga ir dirbs geresni specialistai.

„Ateityje Lietuvoje priėmimo skyriai turėtų tapti tokiais tikrais priėmimo skyriais, kur skubios pagalbos gydytojai ir suteikia didžiąją dalį paslaugų“, – kalbėjo ministras.

„Bet tai yra aukštų technologijų skyriai, tam reikalinga brangi įranga. Kažkada ateityje priėmimo skyriai koncentruosis, nes tam reikia ir daug žmonių“, – pridūrė jis.

Pasak A. Verygos, šiemet rezidentūros studijas baigė pirma skubios pagalbos medikų laida, o ji nėra didelė.

„Tai yra keli tik žmonės ir jie visi dirba didžiosiose gydymo įstaigose“, – teigė ministras.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, praėjusiais metais skubios pagalbos skyrių paslaugas, finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, teikė 61 ligoninė.

100 tūkst. Lietuvos gyventojų pernai teko 2,3 skubios pagalbos skyriai, nors kitose šalyse šių padalinių ligoninėse buvo kur kas mažiau.

Anot ligonių kasos, Lietuvoje pastaraisiais metais daugėja skubios pagalbos skyrių suteiktų paslaugų. Praėjusiais metais gyventojai jų gavo beveik 280 tūkst., o prieš ketverius metus – tik 150 tūkstančių.