Projektu bus apibrėžiama tai, ką rinkos dalyviai vadina ofsetu – mechanizmą, kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, yra vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.

„Darome viską, kad mūsų gamintojai galėtų bendradarbiauti su kitų NATO šalių gamintojais. (...) Kai kuri ginkluotė ar technika jau yra remontuojama Lietuvoje, kuri kartais būna išvykusi į Ukrainą, ir mūsų dronai, ir kitokia technika, taip pat yra išbandoma karo sąlygomis“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Arvydas Pocius

Jo teigimu, taip pat būtina priimti saugiklius, jog Lietuvos gamintojų tiekiamos sudėtinės dalys neiškeliautų į priešiškas valstybes. Dėl to laukiama Vyriausybės išvados.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos pirmininkas Egidijus Skužinskas sako, kad Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas teigiamai paveiktų ne tik šį sektorių, bet ir visą šalies ekonomiką.

Darome viską, kad mūsų gamintojai galėtų bendradarbiauti su kitų NATO šalių gamintojais.

 

„Jeigu tikrai šitas įstatymas bus priimtas, (...) tikrai galima tikėtis, kad ir technologijų transfero (pasikeitimo – BNS) dėka, ir Lietuvos įmonių investicijų dėka, mes tikrai pamatysime daug daugiau įmonių, inovacijų ir technologijų, kurios bus naudingos ne tik Ukrainai, bet ir Lietuvos krašto gynybai ir saugumui stiprinti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė E. Skužinskas.

Vadinamąjį pramoninį bendradarbiavimą valstybė galėtų inicijuoti vykdydama pirkimus, kurių vertė būtų ne mažesnė nei 5 mln. eurų.

Vadinamojo ofseto taikymas yra numatytas Europos Sąjungos (ES) teisėje, tačiau KAM teigia, kad mechanizmo apibrėžimas nacionaliniuose teisės aktuose leis mažesnėmis rizikomis jį naudoti Lietuvai planuojant stambius ginkluotės pirkimus.

Pataisomis siekiama skatinti vietinę gynybos pramonę, mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir didinti investicijas į ją, anksčiau teigė pareigūnai.

Projektas tikriausiai bus lengvai priimtas Seime. Už jį svarstymo stadijoje balsavo 92 parlamentarai, nė vienas nesusilaikė ir nebuvo prieš.

Priėmus įstatymą Vyriausybė turėtų patvirtinti prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą. Pasak Vyriausybės, tai verslui leis išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą yra tikslinga investuoti.

Taip pat įstatyme numatytos papildomos finansavimo priemonės, kurios, anot ministerijos, didins investicijas į pažangių gynybos technologijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir gamybą, leis įsigyti Lietuvos mokslininkų ir pramonės sukurtus produktus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat sudarys sąlygas pačiai valstybei inicijuoti užsakymus dėl konkrečių produktų, svarbių nacionaliniam saugumui, išvystymo.

Taip pat bus įkuriama Gynybos pramonės taryba, kuri sujungs institucijų, gynybos pramonės, mokslo bendruomenės atstovus.

Dabar Lietuvoje yra 67 įmonės, kurias iš dalies būtų galima priskirti gynybos pramonei.