„Galutinis (terminas – ELTA) – 2035 m. yra visiškai įmanomas“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė L. Kasčiūnas, klausiamas, kaip keistųsi kuriamai divizijai priskiriamo tankų bataliono steigimo terminai.

„Aišku, jis šiek tiek išsitęs laike neišvengiamai“, – pripažino jis.

L. Kasčiūnas pažymėjo, jog tankų bataliono kūrimo sparta priklausys nuo papildomų asignavimų gynybos reikmėms.

„Vėlgi, atsispirsime į gynybos finansavimą“, – pridūrė ministras.

ELTA primena, kad krašto apsaugos ministras šalies institucijoms pasiūlė vietoje suplanuoto tankų bataliono steigti kuopą ir didesnį dėmesį skirti oro gynybos stiprinimui. Anot jo, ilgainiui tankų kuopa būtų didinama iki bataliono dydžio.

Vietoje to L. Kasčiūnas teigia partijų atstovams pateikęs siūlymą artimiausiu metu įsigyti dar dvi vidutinio nuotolio gynybos sistemas.

Reaguodama į šios ministro siūlymus Prezidentūra teigia, kad šios iniciatyvos negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, kuris yra numatytas 2030 metais.

Anksčiau kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys naujienų agentūrai BNS yra teigęs, jog su dabartiniu gynybos finansavimu kariuomenės divizija galėtų pasiekti savo operacinį pajėgumą tik 2035 m.

 „Pateiksiu, mano požiūriu, ambicingą, bet labai Lietuvos gynybą stiprinantį projektą, kryptis, kuriomis turėtume judėti“, – išvakarėse žurnalistams sakė ministras.

„Šitos kryptys paremtos balansu tarp divizijos sunkinimo, tai yra tankų vieneto kūrimo, ir oro gynybos. Tą balansą mums pavyko viduje rasti“, – pridūrė jis.

Trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė rengia trečią parlamentinių partijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pasitarimą dėl tvaraus papildomo krašto apsaugos finansavimo šaltinių.

Jame planuoja dalyvauti ir opozicinių partijų atstovai, kovo viduryje pasitraukę iš šių derybų dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teiginių, jog jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą. Teisėsauga konstatavo nusikalstamų veikų požymių nenustačiusi.

Anksčiau skelbta, kad vertinant Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – 0,4 proc. BVP.

Papildomų lėšų reikia norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą, įvesti visuotinį šaukimą ir kitiems sprendimams.

„Detales su ambicijos kaina pateiksime. Kaina tikrai nebus aukštesnė negu buvo iki tol. Gal net šiek tiek, po kablelio keliais procentiniais punktais bus mažesnė, bet ji bus ne tik ambicinga, bet ir labai reikalinga“, – teigė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, peržiūrėti anksčiau pateiktus gynybos prioritetus reikėjo įvertinant karo pamokas Ukrainoje ir Lietuvos poreikius.

Pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio krašto apsaugos ministras žurnalistams minėjo, kad atnaujintame įsigijimų plane kalbama apie vidutinio nuotolio oro gynybos plėtotę.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija praėjusiame pasitarime pateikė keturis variantus, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų. Tarp šių siūlymų – didinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių tarifus, atsisakyti kai kurių mokestinių lengvatų, sumažinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.

„Lietuvos kariuomenė yra nustačiusi savo gynybinius prioritetus šalies pajėgumų vystymui, kurie atitinka keliamus nacionalinio saugumo uždavinius, atliepia kylančias grėsmes, mūsų šalies geografiją ir gynybai skiriamą finansavimą“, – pranešime teigė kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

„Tai yra manevro sausumoje, oro gynybos, žvalgybinių pajėgumų ir paramos ugnimi vystymas. Trijų Baltijos valstybių prioritetai yra labai panašūs, bet nebūtinai sutaps šimtu procentų, nes kiekviena valstybė turi ir savus argumentus. Todėl gerbdami vieni kitų pozicijas nuolatos deriname su gynyba susijusius klausimus,“ – sakė jis.

Pagrindiniai šiuo metu vykdomi trišalio Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo gynybos srityje projektai: tarp ministerijų ir kariuomenių – Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL), tarp Karinių oro pajėgų – Baltijos šalių oro erdvės stebėjimo sistema (BALTNET), tarp Karinių jūrų pajėgų – Baltijos karinė jūrų eskadra (BALTRON).

„Per kelerius metus Kremliui pavyko Karaliaučių paversti ašaka Europos gynybos sistemoje. Tikslas - izoliuoti Baltijos šalis nuo NATO gynybos sistemos, gąsdinti pacifistines Vakarų Europos valstybes militarizacijos ir „realpolitik“ perspektyva, dėl to įsiūlyti joms susitarimus, kurie įtvirtintų Rusijos „įtakos zonų“ koncepciją. Kokia pamoka mums? Atgrasymas - vienintelis kelias. NATO buvimo Baltijos šalyse stiprinimas ir tai, kad 2 proc. BVP gynybai tėra „grindys“, nuo kurių reikėtų atsispirti. Tikėkimės, kad valdantieji ir kairiosios Lietuvos jėgos tai supras, nebepriešins gynybos su švietimu ar sveikatos apsauga ir pritars siūlymui tolygiai kasmet didinti finansavimą Lietuvos gynybai“, - teigė L. Kasčiūnas.

Parlamentarų nuomone, Rusijos grėsmės fone Premjeras S. Skvernelis privalo aiškiau įvardyti gynybos prioritetus. „Šiuo metu Seime yra svarstomas naujas partijų susitarimas dėl užsienio ir saugumo politikos. Dokumentą galima kritikuoti įvairias aspektais, tačiau bene daugiausia nerimo keliančių nuostatų yra skirsnyje apie krašto apsaugą, kuriame net neužsimenama apie visuotinį šaukimą ateityje, neatspindimi svarbiausi krašto apsaugai kylantys iššūkiai“, - teigė Ž. Pavilionis.

Pasak parlamentaro, susitarime trūksta aiškių įsipareigojimų dėl krašto apsaugos sistemos sustiprinimo. „Susitarime stinga aiškaus įsipareigojimo didinti mūsų krašto gynybos biudžetą, taip užtikrinant suplanuotus pirkimus ir pačios kariuomenės įvardijamus poreikius. Vyriausybė net nebando įvardyti konkrečių skaičių, kaip artimiausius kelerius metus bus didinamas krašto apsaugos finansavimas ir kokio procento BVP yra siekiama, nors jau netrukus bus pradėta kito šalies biudžeto planavimo procedūra“, - pažymėjo Ž. Pavilionis.