Kristinai – 27-eri. Baigusi mokslus ir įgijusi patirties, nutarė pradėti savo verslą – atidaryti grožio saloną. Tačiau, kaip pati sako „lengva nebuvo“.
„Turėjome gražią idėją, viskas atrodė, kad bus daug paprasčiau, bet dabar jau praktika parodė, kad nėra taip paprasta viską įrengt, padaryt, sužinot, išsiaiškinti. Savo jėgom praktiškai neįmanoma visko padaryt. Sunki buvo pati pradžia: išsirinkt, kokią norim verslo rūšį įsteigti, ar tai turėtų būti mažoji bendrija ar individuali veikla, ar uždaroji akcinė bendrovė, tai buvo labai sudėtinga“, – pasakoja Kristina.
Verslo kūrimo klausimais konsultuoja Ūkio ministerijos įsteigta viešoji įstaiga „Versli Lietuva“, Darbo biržos bei jų kuruojami jaunimo darbo centrai, savivaldybės.
„Kai žmogus apsisprendžia, kad jis nori kurti verslą ir jis bus verslininkas, gali tiesiogiai kreiptis į mūsų konsultantus ir gauti konsultaciją gyvai, telefonu, elektroniniu paštu, apie tai koks būdas geriausias būtų įgyvendinti savo idėją, kokia teisinė forma, kokie pagrindiniai mokesčiai jam būtų taikomi“, – aiškino „Verslios Lietuvos“ direktorius Gytis Morkūnas
Jaunimas pagal Lietuvos teisės aktus yra asmenys nuo 18 iki 29-erių metų. Darbo biržos kartu su jaunimo darbo centrais įgyvendina specialiai jaunimo verslumui skirtą programą.
„Nesimokantis, nedirbantis jaunimas gali kreiptis į jaunimo darbo centrą ir konsultantas suteiks visą informaciją. Antras žingsnis, jis dalyvauja pirminės intervencijos priemonėse, tai asmenybės tobulėjimo seminarai, taip pat teorinės paskaitos apie verslo kūrimą. Taip pat jaunuoliai susitinka su trimis sėkmingais verslininkais. Tuomet, praėjęs mokymus, jaunuolis gali teikti paraišką, jei darbo birža ją įvertina teigiamai, tuomet jis gali steigti savo mažą įmonę. Ir tada pasirašoma sutartis“, – pasakojo Vilniaus teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėja Jolanta Skirmantienė.
Anot pašnekovės, pagal šią programą jaunuolis gali gauti vyriausybės subsidiją iki 44 minimalių mėnesinių algų, šiuo metu iki 15 200 eurų. Tačiau Kristina sako, nors ir kreipėsi į minėtas institucijas, informacijos apie tokią paramą negavusi, o ją konsultavusieji labiau nuteikė pesimistiškai. Verslą teko kurti savo lėšomis ir pastangomis.
Niekas neduoda paprasto atsakymo, liepia pasiskaityti įstatymus, o tai yra sudėtinga.
„Niekas neduoda paprasto atsakymo, liepia pasiskaityti įstatymus, o tai yra sudėtinga. Kas mums tikrai padėjo, tai pažįstami, teisininkai, mes samdėmės teisininką iš savo pinigėlių ir tada bandėm išsiaiškinti nesuprantamus dalykus. Tačiau tai yra brangu“, – pasakojo Kristina.
Be minėtų institucijų, teisines konsultacijas nemokamai teikia Vilniaus universiteto Teisės klinika. Kristinos teigimu, jaunam žmogui, kuris neturi verslo įgyvendinimo patirties ir specialių žinių – teisinių ar mokesčių klausimais – ypač svarbus valstybinių institucijų konsultantų geranoriškumas ir pagalba. Klausimų daug, tačiau ne visi konsultantai geba ar nori į juos atsakyti.
„Na, jeigu toks atvejis pasitaiko, reikia informuoti tiesioginį to darbuotojo skyriaus vedėją, kad būtų ištirtas tos atvejis, nes pripažinkim, kad tokių atvejų būti neturėtų“, – teigė „Sodros“ Vilniaus skyriaus Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.
Nepaisydama visų išbandymų, Kristina ragina jaunus žmones nepasiduoti, negalvoti apie emigraciją, o ryžtingai įgyvendinti svajones.
Jaunoji verslininkė mano, kad pradedančiam verslininkui padėtų parengtos paprastos informacinės brošiūros su esmine informacija ir pagrindiniais kontaktais, kur kreiptis, ir, žinoma, aiškios konsultacijos, padrąsinantys žodžiai.
