Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Olečšiukas.

„Man yra malonu pranešti jums, kad virš pietų Odesos regiono raketą paleisti mėginęs Rusijos bombonešis „Su-24M“, kurį dengė naikintuvas „Su-30SM“, netoli Gyvačių salos buvo sunaikintas“, – rašė M. Oleščiukas.

Po sėkmingos operacijos rusų bombonešis „Su-24M“ „nusekė paskui karinį rusų laivą“, pridūrė M. Oleščiukas.

Primename, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. Ukrainoje buvo sunaikinta apie 333 840 rusų okupantų.

„Šiandien mes esame Gyvačių saloje, kurios okupantai niekada neužkariaus, kaip ir visos Ukrainos, nes esame drąsiųjų šalis“, – sakė jis socialiniuose tinkluose šeštadienį paskelbtame vaizdo įraše.

„Iš čia, iš šios pergalės vietos, noriu padėkoti kiekvienam mūsų kareiviui už šias 500 dienų“, – kalbėjo V. Zelenskis klipe, kuriame matyti, kaip jis atplaukia į salą valtimi ir palieka gėlių prie paminklo.

„Tegul laisvė, kurios Ukrainai troško visi mūsų įvairių laikų didvyriai ir kuri turi būti iškovota dabar, būna duoklė visiems tiems, kurie atidavė savo gyvybes už Ukrainą, – sakė V. Zelenskis. – Mes tikrai laimėsime!“

Maskva užėmė Gyvatės salą netrukus po to, kai 2022 metų vasario 24 dieną pradėjo invaziją.

Nedidelė sala išgarsėjo internete žaibiškai išpopuliarėjus radijo pokalbiui, per kurį ukrainiečių pasieniečiai atsisako pasiduoti atakuojančio rusų laivo „Moskva“ įgulai. Jų ryžtingas atsakymas „Rusijos karini laive, eik ****“ tapo vienu iš ukrainiečių pasipriešinimo Kremliaus įsiveržimui simbolių.

Ukrainiečių kariai pateko į nelaisvę, bet vėliau buvo iškeisti į rusų belaisvius.

Šio pokalbio įrašas apkeliavo visą pasaulį ir tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, skambi frazė netgi buvo vaizduojama paramos mitinguose užsienyje ir ant pašto ženklų.

Esame Gyvačių saloje, kurios okupantai niekada neužkariaus, kaip ir visos Ukrainos, nes esame drąsiųjų šalis.

Rusijos laivas „Moskva“ Juodojoje jūroje nuskendo balandį. Maskvos teigimu, laive įvyko sprogimas.

Ukraina buvo pareiškusi, kad pataikė į karo laivą raketomis.

Praėjusių metų birželį Ukrainos pajėgos vėl užėmė salą.

Šeštadienį baigdamas kelionę į Turkiją, V. Zelenskis meldėsi už karo aukas kartu su pasaulio stačiatikių patriarchu Baltramiejumi po regioninės kelionės, kuria buvo siekiama pritraukti paramą prieš kitą savaitę vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Nuo karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. JT užfiksavo 9 tūkst. žuvusių civilių, įskaitant 500 vaikų, nors, jos vertinimu, tikrasis aukų skaičius gali būti gerokai didesnis.

Šeštadienį šis skaičius vėl padidėjo, nes rytinio Donecko regiono valdžia pranešė, kad per Rusijos raketų ugnį Lymano mieste žuvo šeši žmonės.

Latvių politikas, Užsienio reikalų komiteto vadovas Rihardsas Kolsas, pasiuntė rusų delegaciją legendine fraze, kuria priešui atsakė Ukrainos Gyvačių salos gynėjas. O Rusijos politikams ėmus aiškinti, kad jie šiame posėdyje dalyvauja teisėtai, grupė Europos šalių atstovų atsistojo ir demonstratyviai salę paliko.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuva į ESBO sesiją nusprendė nevykti – boikotuoti, nes Austrija rusų politikams išdavė vizas, nors jiems taikomos sankcijos. Lietuva ragino prie boikoto prisijungti ir Šiaurės, Baltijos šalių bei Lenkijos kolegas. Beje, Jungtinė Karalystė ir Lenkija atsisakė išduoti vizas Rusijos delegacijai, kai praėjusiais metais rengė sesijas.

„Turiu žinutę Rusijos Federacijos delegacijai. Cituosiu Ukrainos pasieniečius: „Rusų karo laive, eik n....i!“ – sušuko R. Kolsas.

„Mes čia esame teisėtai ir nepakęsime įžeidimų“, – piktinosi rusų politikas, kuriam dar nebaigus kalbos, būrys Europos šalių atstovų demonstratyviai atsistojo ir išėjo iš salės.

– Kokia situacija Bachmute?

– Nieko naujo keletą mėnesių. Mūšiai vyksta visu tempu. Reikia pasidžiaugti, kad iniciatyva ukrainiečių pusėje ir Rusijos okupantams niekaip nepavyksta užimti Bachmuto. Aplinkui pilna ukrainiečių tankų, kurių būklė prasta. Mes nuvežėme reikiamos pagalbos.

– Koks yra Ukrainos karinių pajėgų pasiruošimo, apmokymo lygis? Kaip atrodo ši jėga?

– Labai didelis skirtumas matomas kas mėnesį. Ginkluotė keičiasi labai stipriai ir labai greitai. Šiuo metu mums būnant keletas padalinių buvo pakeisti kitais fronto linijose, mūšio pozicijoje, kad įsisavintų ir gautų naują ginkluotę.

– Ar Ukrainos kariai spėja išmokti valdyti iš Vakarų gaunamą ginkluotę?

– Manau, taip. Vienas iš mūsų tikslų – padėti jiems tai padaryti, paaiškinti, ne tik kaip elementariai naudoti, bet kaip gudriau panaudoti prieš priešą.

– Kaip keistų karo eigą žadami apie 200 tankų?

– Pakeis reikšmingai. Netrukus įvyks labai rimtų pokyčių Ukrainoje, smulkiai negaliu detalizuoti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Tačiau tai bus teigiami pokyčiai?

– Taip, labai teigiami. 24-oji tankų brigada labai daug atėmė rusų karinės technikos iš okupantų. Rusai savo technikos nemyli, nemoka prižiūrėti, ji labai prastos būklės. Iš rusų paimta technika nėra įtraukta į Ukrainos karinės technikos apskaitą, todėl nenumatyta detalių, tepalų, degalų. Tai bus sritis, kuria užsiimsime kitu važiavimu, kad ukrainiečiai galėtų susiremontuoti techniką.

Greitai bus labai įdomu.

– Tačiau ukrainiečius taip pat apmokote, kaip tais tankais naudotis?

– Ne tankais, o ginklais. Ukrainiečiai tankais naudojasi puikiai. Atrinktų ekipažų apmokymas, manau, truks trumpiau, nes jis vyks ne nuo nulio. Taktikos niuansų nebereikės mokyti, tik technikos priežiūros, vairavimo subtilybių.

– Teko dalyvauti operacijoje, kai pavyko išgelbėti per 100 ukrainiečių. Kaip dažnai pavyksta išsaugoti ukrainiečių karius?

– Gelbėjimas mūsų santykinis. Bendradarbiaujant su medicinos kuopa, kur patenka sužeisti kariai, sužeisti civiliai, jų prašymu mes atvežėme jiems sintetinio kraujo, plazmos.

– Ukraina pasitraukė iš Soledaro, ar nebus tas pats ir Bachmute?

– Tikrai ne. Soledaras tai miestelis, didelės reikšmės neturėjo šiame žaidime. Bachmuto dydis – Panevėžio, Utenos. Nemačiau sveikų namų, bet jie gana sveiki, kad būtų galima tęsti mūšius, infrastruktūra vis dar tinkama gynybai.

– Kaip manote, kaip atrodys priešai, kai Ukrainą pasieks per 200 tankų, ar suvoks, kad jiems tikrai ateina galas?

– Su tankais ateis ir aviacija. Bus reikalinga ir aviacijos parama. Mums grįžtant į Lietuvą, link Ukrainos važiavo „Patriot“ sistemos, jų buvo ne viena kolona. Greitai bus labai įdomu.

Pokalbio su leidiniu UP metu B. Gotskyj teigė, kad vasario 24-osios naktį Rusijos karo laivas pradėjo blokuoti civilinių laivų eismo kelius.

Vasario 24 d. apie 3 val. nakties saloje prasidėjo karas. Ir tai dar nebuvo visame pasaulyje išgarsėjęs Rusijos laivo įgulos kreipimasis į Gyvačių salos gynėjus.

Gyvatės sienos apsaugos tarnybos vadovas teigė, kad saloje yra 80 gynėjų: apie 30 pasieniečių; daugiau kaip 40 jūrų pėstininkų iš 35-osios brigados; keli kariuomenės ir oro pajėgų kariai.

Buvo ir civilių: švyturio prižiūrėtojas, jo padėjėjas, pora komunalinių tarnybų darbuotojų ir pan.

Kai tik buvę Gyvačių saloje suprato, kad Rusijos Federacija „kažką“ ruošia, visi buvo įspėti apie pavojų.

„Visiems buvo išdalinti ginklai ir užimtos pozicijos. Tik kokia buvo ta mūsų ginkluotė: nieko rimto, tik šautuvai, priešlėktuvinės raketos ir viskas“, – pasakojo B. Gotskyj.

6 val. ryto Rusijos kariai pradėjo žodinę „ataką“ prieš Gyvatės salos gynėjus, kreipdamiesi į juos ir ragindami pasiduoti. Tai jie darė naudodamiesi tarptautiniu atviru laivų ryšio kanalu „16 kanalas“.

Po tris valandas trukusių žodinių įtikinėjimų okupantai pradėjo grasinti „sunaikinimu“, jei Ukrainos kariai nesutiks su jais bendradarbiauti. Tada horizonte pasirodė patrulinis laivas „Vasilijus Bykovas“, o vėliau prie jo prisijungė ir liūdnai pagarsėjęs kreiseris „Moskva“.

„Vasilijus Bykovas“ atidengė ugnį, bet sviediniai nepataikydavo ir nukrisdavo į jūrą. Kai ir tai nepadarė jokio poveikio Gyvačių salos gynėjams, Rusija pakėlė į dangų lėktuvus. Rusijos armija pradėjo salos oro atakas, naudodami naikintuvus „Su-27“ ir „Su-34“.

Po oro atakų aukų nebuvo, tačiau atmosfera buvo slegianti, todėl visas Gyvačių salos gynėjų įniršis išsiliejo plačiai per pasaulį nuskambėjusia žinute Rusijos karo laivui.

Po dar vieno apšaudymo, praėjus maždaug valandai nuo to, kai buvo pasiųstas „Moskva“ laivas, ryšys su sala nutrūko. Laivai su okupantų desantininkais užėmė Gyvačių salą. Visi salos gynėjai ir civiliai  buvo paimti į nelaisvę.

Dauguma ukrainiečių belaisvių iš Gyvatės salos vis dar negrįžo į Ukrainą. Rugsėjo mėnesio duomenimis, dar 48 salos gynėjai yra nelaisvėje, rašo laikraštis „Hrati“.

Gyvatės salos užgrobimas ir išlaisvinimas

Rusijos okupantai užėmė Ukrainos Gyvatės salą Juodojoje jūroje pirmosiomis invazijos į Ukrainą dienomis, t.y. 2022 metų vasario mėnesį.

Birželio 30 d. po Ukrainos raketų ir artilerijos smūgių Gyvatės saloje Rusijos kariuomenė paliko salą. Rusija karių išvedimą iš Gyvačių salos pavadino „geros valios gestu“.

Liepos 4 d. laikraštis „UC Yug“ pranešė, kad į Gyvačių  salą atgabenta Ukrainos vėliava.

„Aš 21-erius metus tarnavau Lietuvos kariuomenėje. 1999-aisiais – Bosnija ir Hercogovina, 2003-aisiais – Irakas, 2010-aisiais – Afganistanas“, – šalis, kuriose teko tarnauti, vardijo S. Maliauskas.

Lietuvis yra tarptautinės mokomosios misijos vadovas.

„Aš esu tarptautinės mokomosios misijos „Gyvačių sala“ vadovas. Šiuo metu su mumis dirba lietuviai, ukrainiečiai, britai, danai, kanadiečiai ir švedai. Taip pat po savaitės turėtų atvykti vienas vokietis“, – teigė S. Maliauskas.

Vyras treniruoja Ukrainos karius, kurie vėliau eina į frontą.

Per penkis mėnesius sugebėjome parengti 6 tūkst. karių.

„Iš tiesų reikia visko, nes Ukrainos kariuomenė labai didelė. Mes per penkis mėnesius sugebėjome parengti 6 tūkst. karių per tą laiką, kurį mums davė Ukrainos kariuomenė. Pirmi padaliniai, kadangi jie labai greitai turėjo išvykti, būdavo treniruojami tik dešimt dienų. Paskutiniai daliniai, kuriuos mes palydėjome į frontą prieš kelias dienas, jau turėjo galimybę treniruotis tris savaites“, – kalbėjo S. Maliauskas.

Per trumpą laiką buvusiam kariškiui tenka išdėstyti bazinį kario kursą rezervo kariams ir mobilizuotiems ukrainiečiams, kurie gyvenime nėra laikę ginklo rankose.

„Jie visi yra rezervistai, mobilizuoti žmonės, kurie gyvenime nėra turėję rankose ginklo. Tai pirma diena prasideda nuo saugaus elgesio su ginklu – jo užtaisymas, pertaisymas, valymas ir t. t., o ketvirtą dieną jie jau vykdo ataką su koviniais šoviniais. Lietuvos kariuomenėje mes tai vadiname baziniu kario kursu ir jis trunka tris mėnesius, kai tuo tarpu čia ilgiausiai ruošiame tris savaites. Mes turime labai trumpą laiką, tad mažiau svarbius dalykus turime išbraukti ir palikti tik pačius pagrindinius dalykus“, – pasakojo S. Maliauskas.

Sužeistas priešas gali būti naudingas, tad jo pribaigti negalima. Reikia daryti atvirkščiai – suteikti pagalbą ir paimti jį į nelaisvę.

„Jie turi labai stiprią motyvaciją, didelį norą laimėti. Mes juos treniruojame ne tik išgyventi, bet ir laimėti mūšius. Vienas iš tokių dalykų – sužeisto priešo kario paėmimas į nelaisvę. Mes aiškiname, kad jo nušauti negalima, kad ir kaip tas keršto troškimas liepia tai padaryti. Jie turi paimti juos į nelaisvę, suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Priešo belaisvis gali būti panaudotas minimum dviem būdais – naudingos informacijos, kuri išgelbės gyvybes, gavimui ir belaisvių apsikeitimui su priešu“, – aiškino S. Maliauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Rusiškai mokomosios misijos vadovai stengiasi nekalbėti, nes tai nepatinka ukrainiečiams, todėl prie misijos prisideda ir keletas vertėjų, kurie kalba lietuviškai, daniškai ir angliškai.

Jeigu rusų šnipai gerai dirba, tai jie žino, kur mes esame.

„Jie labai nenori, kad mes kalbėtume rusiškai, nes tai vadinama priešo kalba, tačiau mes turime keletą vertėjų. Turime Danijos ukrainietę, kuri daug metų gyveno Danijoje, tai ji vertėjauja danui, turime keletą ukrainiečių, kurie moka lietuviškai. Kartais naudojame ir rusų kalbą, tačiau iškart pasakome, kad panaudosime šitą kalbą prieš pačius okupantus“, – teigė buvęs kariškis.

Televizijos eteryje vyras kalbėjo neužsidengęs veido, kaip tą dažnai daro kariai savanoriai, saugodami savo saugumą. Pasak S. Maliausko, nėra reikalo slėptis, nes rusų šnipai jau žino, kur jie yra, jei dirba gerai.

„Būtų keista jei rusų agentai, šnipai, penktosios kolonos ir pan. nedirbtų savo darbo. Jeigu gerai dirba, tai jie žino, kur mes esame. Aš esu tikras, kad ir Lietuvoje jie jau dirba. Ne paslaptis, kad dauguma Lietuvos kariuomenės padalinių yra dislokuoti tose pačiose teritorijose, kuriose buvo ir Sovietų Sąjungoje“, – teigė buvęs karys.

Ramu karo talžomoje Ukrainoje nebūna, tad ir mokomosios misijos vieta buvo ne kartą apšaudyta. 

„Šiuo metu mūsų treniruotos brigados padaliniai turėjo keletą labai stiprių mūšių ir daugkartinių artilerinių apšaudymų, aviacijos antskrydžių metu buvo sugadinta labai daug įrangos. Susprogdintos maisto atsargos, radijo stotys, amunicijos sandėliai, evakuacijos sunkvežimiai su kuriais jie veža iš fronto linijos, apkasų arba mūšio pozicijų giliau į užnugarį, kur jau gali suteikti aukštesnio lygio med. pagalbą. Reikia visko. Jeigu žmonės nori prisidėti prie mūsų misijos, mes turime puslapį ikipergales.lt, kurį galite rasti internete“, – sakė S. Maliauskas.

Buvęs karys teigia palaikantis ryšį su visais apmokytais padaliniais.

„Mes su visais padaliniais turime tiesioginį ryšį. Vakar vakare teko kalbėti su vienu iš batalionų vadų Svetoslavu. Šiuo metu jie vienai savaitei buvo atitraukti į užnugarį, kad persigrupuoti po sunkių mūšių, papildyti amuniciją, nors šiek tiek ramiau pamiegoti“, – kalbėjo S. Maliauskas.

Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Odesos regiono karinės administracijos vadovo Sergejaus Bratchuko spaudos sekretorius.

Čia taip pat yra yra nuotrauka, kurioje OVA vadovas Maksimas Marčenko ir administracijos spaudos tarnybos darbuotojai užrašė žinutę ant Ukrainos vėliavos.

Ant vėliavos užrašytas tekstas: „Atmink, Rusijos karo laive, Gyvačių sala yra Ukrainos!“ ir Odesos OVA vadovo M. Marčenkos parašas“, – rašė S. Bratchukas.

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, į iš Rusijos okupacijos išlaisvintą Gyvačių salą Ukrainos vėliava buvo atgabenta liepos 4 dieną.

„(Gyvačių salos) teritorija grąžinta į Ukrainos jurisdikciją“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

Rusijos kariuomenė dar pačioje invazijos į Ukrainą pradžioje užėmė šią nedidelę salą Juodosios jūros šiaurės vakaruose. Praėjusią savaitę iš jos pasitraukė visi rusų kariai. Anot Maskvos, tai buvo „geros valios gestas“, tačiau Kyjivas teigia, kad ten buvę Rusijos kareiviai neatlaikė Ukrainos atakų ir buvo priversti trauktis.

Ši teritorija yra tapusi Ukrainos pasipriešinimo Rusijos puolimui simboliu – čia ukrainiečių kariai pirmosiomis karo dienomis tolima kryptimi pasiuntė juos pasiduoti raginusį rusų karo laivą.

„Šiandien apie 18 val. <...> Rusijos oro pajėgų lėktuvai Su-30 dukart surengė smūgius fosforo bombomis Gyvačių saloje“, – sakoma kariškių pranešime.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad atsitraukimas iš Gyvačių salos, esančios netoli Ukrainos pietinio Odesos uostamiesčio, yra „geros valios ženklas“, turintis pademonstruoti, kad Maskva netrukdo Jungtinių Tautų pastangoms organizuoti apsaugotą grūdų eksportą Juodąja jūra iš Ukrainos.

Ukrainiečių kariuomenė penktadienį savo ruožtu kaltino Rusiją „negerbiant net ir savo pareiškimų“.

Prie pranešimo pridėtame vaizdo įraše matyti lėktuvas, mažiausiai dukart numetantis bombas ant salos ir iškylančios baltų dūmų juostos.

Šaudmenys su fosforo užtaisais, sprogdami paskleidžiantys tirštų baltų dūmų debesis, yra padegamieji ginklai, kuriuos naudoti prieš civilius draudžia tarptautinė konvencija. Visgi šie ginklai gali būti naudojami prieš karinius taikinius.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje Ukraina ne kartą kaltino Maskvos pajėgas naudojus šiuos ginklus, taip pat prieš civiles teritorijas. Rusija tokius kaltinimus visuomet atmesdavo.

Ukraina teigia, kad Rusija buvo priversta atsitraukti iš Gyvačių salos dėl Kyjivo pajėgų reguliariai rengiamų raketų ir artilerijos smūgių.

Nuo pat invazijos pradžios Gyvačių sala tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, kai vienas Rusijos karo laivas per radiją pareikalavo ukrainiečių įgulos šioje saloje pasiduoti, o šie reikalavimą narsiai atmetė, papildę savo atsakymą sodriais žodeliais.

V. Zelenskis: Odesos puolimas yra tikslingas Rusijos teroras

Naktinėje tradicinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Odesos puolimas yra tikslingas Rusijos teroras.

„Odesos srityje vyksta griuvėsių ardymas po Rusijos raketų atakos Serhijivkoje. Trys raketos pataikė į paprastą gyvenamąjį namą, devynių aukštų pastatą, kuriame niekas neslėpė nei ginklų, nei karinės technikos. Tai buvo paprastas namas, jame gyveno civiliai žmonės. Taip pat buvo sugriautas ir poilsio centras. Pabrėžiu: tai tyčinis, kryptingas rusų teroras, o ne kažkokios  atsitiktinės raketos smūgis. Žuvo keturi žmonės iš vienos šeimos. Kol kas žuvusiųjų sąraše yra 21 žmogus, o sužeistųjų apie 40. Žuvusiųjų daugėja“, – kalbėjo V.Zelenskis.

O. Arestovyčius: Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogs Krymo tiltui, jei kils tokia būtinybė

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasirengusios smogti Krymo tiltui, jeigu kils tokia būtinybė, bet tam reikia pasirinkti momentą, kada objekto sunaikinimas padarys didžiausią žalą Rusijai.

Kaip praneša UNIAN, tai pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Oleksijus Arestovyčius.

Pasak jo, Krymo tilto ataka tikrai įmanoma. Bet kol kas sunku kalbėti apie konkrečius Ukrainos karinės vadovybės planus.

„Sentimentų niekas nejaučia. Jei reikės – smogsime Krymo tiltui tinkamu momentu, reikiamu laiku. Ne problema“, - sakė O. Arestovyčius.

Jis pridūrė, kad šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturi ginkluotės, kuri galėtų smogti perkėlai į Rusijos aneksuotą Krymą.

„Bet ateis laikas, ir... Pamatysime. Šiame kare jau seniai nėra jokių apribojimų“, - konstatavo patarėjas.

UNIAN primena, jog anksčiau buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Ihoras Romanenka pareiškė, kad Ukraina gal ir negali sugriauti viso tilto, bet teoriškai reikiamu momentu galima smogti smūgį, kai juo permetama kariuomenė.

Neseniai pasirodė pranešimų, kad Ukrainos žvalgyba gavo išsamią Krymo tilto techninę dokumentaciją.

JAV skirs dar 820 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai

Pentagonas penktadienį paskelbė skirsiantis Ukrainai dar 820 mln. dolerių (786 mln. eurų) vertės ginkluotės ir šaudmenų, tęsiantis įnirtingoms Kyjivo ir Rusijos pajėgų kautynėms rytų ir pietų frontuose.

Į jau 14-ąjį pagalbos ginkluote Ukrainos kariuomenei paketą įtrauktos dvi oro erdvės gynybos sistemos, daugiau raketų praeitą mėnesį Kyjivo gautoms tiksliai nutaikomoms salvinės raketų ugnies sistemoms, iki 150 tūkst. 155 mm kalibro artilerijos sviedinių, taip pat keturi papildomi priešbateriniai radarai.

Trumpo ir vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemos NASAMS yra sukurtos JAV bendrovės „Raytheon“ ir Norvegijos „Kongsberg Defence & Aerospace“.

Šios sistemos, kurių raketų paleidimo įrenginiai yra valdomi per atstumą, turi padėti Ukrainos pajėgoms apsiginti nuo pilotuojamų ir bepiločių orlaivių, taip pat sparnuotųjų raketų.

„Jungtinės Valstijos toliau dirba su sąjungininkais ir partneriais, kad užtikrintų Ukrainai pajėgumus, atitinkančius besivystančius reikalavimus mūšio lauke“, – sakoma Gynybos departamento atstovo spaudai Toddo Breasseale'o (Todo Bresilo) pranešime.

Pentagonas „pripažįsta Norvegijos bendradarbiavimą, siekiant įgalinti Jungtines Valstijas atlikti modernių oro gynybos sistemų istorinį perdavimą , padėsiantį Ukrainai apsiginti nuo Rusijos brutalių oro atakų“, pridūrė atstovas.

Paskelbus apie naujus planus perduoti Ukrainai ginkluotės iš JAV kariuomenės atsargų, karinės pagalbos, Vašingtono suteiktos Kyjivui nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, bendra suma išaugo iki 6,9 mlrd. dolerių (6,62 mlrd. eurų).

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 344 vaikai

Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 344 vaikai, o dar daugiau kaip 640 buvo sužeisti. Tai šeštadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.

Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (340), Charkivo (185) ir Kyjivo (116) srityse.

Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.

Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 102 mokyklos, iš jų 215 visiškai sugriautos.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 35 870 okupantų rusų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki liepos 2 d. jau neteko apie 35 870 kareivių. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 582 tankų, 3 737 šarvuotųjų kovos mašinų, 800 artilerijos sistemų, 246 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 105 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 217 lėktuvų, 186 sraigtasparnių, 653 dronų, 144 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 614 automobilių, 61 specialiosios technikos vieneto.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Rusijos pajėgos toliau atakuoja Ukrainos rytinį Lysyčansko miestą

Rusijos pajėgos toliau atakuoja Ukrainos rytinį Lysyčansko miestą ir jo apylinkes, mėgindamos užimti paskutinė Kyjivo pajėgų tvirtovę Luhansko srityje, šeštadienį pranešė vietos administracijos vadovas.

Ukrainos kariai pastarosiomis savaitėmis deda pastangas apginti Lysyčanską, kad jo neužimtų Rusijos pajėgos, kaip prieš savaitę nutiko kaimyniniams Sjevjerodonecko mieste. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad pastarosiomis dienomis jos pajėgos užėmė Lysyčansko pakraštyje esančią naftos perdirbimo įmonę, bet Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus penktadienį sakė, kad kautynės dėl šio objekto tęsiasi.

„Pastarąją dieną okupantai naudojo visų jiems prieinamų rūšių ginklu“, – sakoma per platformą „Telegram“ šeštadienį paskelbtoje S. Haidajaus žinutėje.

Rytinės Luhansko ir Donecko sritys sudaro Donbaso regioną, kurį Rusija siekia užimti, ankstesniais mėnesiais atitraukusi savo pajėgas iš Ukrainos šiaurės ir šiaurės rytų, įskaitant sostinės Kyjivo prieigas.

Nuo 2014 metų dalį Luhansko ir Donecko sričių teritorijų kontroliuoja prorusiški separatistai. Maskva abiejų sričių visas teritorijas laiko separatistų įkurtų „liaudies respublikų“ dalimi.

Sirijos vyriausybė trečiadienį taip pat paskelbė pripažįstanti šių abiejų darinių „nepriklausomybę ir suverenitetą“ bei sieksianti užmegzti diplomatinius santykius su separatistais.

Didelio Donecko srities miesto Slovjansko, tebekontroliuojamo Ukrainos pajėgų, meras Vadymas Liachas per „Facebook“ pranešė, kad Rusijos pajėgoms vėlai penktadienį panaudojus kasetinius šaudmenis žuvo keturi žmonės. Pareigūnas pridūrė, kad miesto rajonuose, kuriems buvo smogta per šią ataką, nebuvo jokių potencialių karinių taikinių.

Tyrėjai taip pat tęsė darbą anksti penktadienį Rusijos pajėgų surengtos raketų atakos netoli Ukrainos pietinio Odesos uostamiesčio, nusinešusios 21 žmogaus gyvybę, vietose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad viena iš trijų priešlaivinių raketų, paleistų iš Rusijos strateginių bombonešių, smogė daugiabučiui Serhijivkos miestelyje. Šios atakos aukomis taip pat tapo keturi žmonės vienoje poilsio stovykloje, į kurią pataikė raketa.

„Pabrėžiu: tai yra sąmoningas, tiesioginis Rusijos teroras, o ne kokia nors klaida ar atsitiktinis raketos smūgis“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija šeštadienį nurodė, kad iš lėktuvų paleidžiamos priešlaivinės raketos yra nepakankamai tiksliai nutaikomos, kad būtų naudojamos prieš taikinius sausumoje. Ministerijos nuomone, Rusija tokias raketas tikriausiai naudoja todėl, nes jai likę mažai tiksliau veikiančių ginklų.

Kremlius savo ruožtu vėl tvirtino, kad Rusijos kariuomenė atakuoja tik degalų saugyklas ir karinius objektus, o ne gyvenamąsias teritorijas. Tačiau rusų raketos pastaruoju metu taip pat smogė gyvenamajam namui Kyjive ir prekybos centre vidurio Ukrainos mieste Kremenčuke.

Šeštadienį Kremenčuko meras Vitalijus Maleckis sakė, kad atakos prekybos centre aukų padaugėjo iki 21 ir kad dar vienas žmogus yra dingęs.

Ukrainos valdžia pastarąją raketų ataką Odesos srityje laiko Maskvos kerštu už raketų ir artilerijos smūgius, privertusius Rusijos pajėgas atsitraukti iš strategiškai ir simboliškai svarbios Gyvačių salos Juodojoje jūroje netoli šio uostamiesčio.

Maskva teigė, kad atsitraukimas iš Gyvačių salos yra „geros valios ženklas“, siekiant padėti atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą laivais.

Ukrainos separatistai teigia visiškai apsupę Lysyčanską

Rusijos remiami Ukrainos separatistai šeštadienį teigė „visiškai“ apsupę Lysyčansko miestą rytinėje Luhansko srityje, bet Kyjivo pajėgos šį pareiškimą paneigė.

„Šiandien Luhansko liaudies milicija ir Rusijos pajėgos užėmė paskutines strategiškai svarbia aukštumas, ir tai leidžia mums patvirtinti, kad Lysyčanskas visiškai apsuptas“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo separatistų pajėgų atstovą Andrejų Maročką.

Tuo metu Ukrainos nacionalinės gvardijos atstovas Ruslanas Muzyčukas sakė, kad Lysyčansko apylinkėse vyksta įnirtingos kautynės, bet miestas tebėra kontroliuojamas ukrainiečių pajėgų.

„Šalia miesto iš tikrųjų vyksta įnirtingos kautynės, bet, laimei, miestas neapsuptas ir yra kontroliuojamas Ukrainos pajėgų“, – kariškis sakė vienai televizijai.

Jei šis miestas būtų užimtas, Rusijos pajėgos galėtų toliau plėsti puolimą rytiniame Donbaso regione, į kurį Maskva susitelkė nesugebėjusi užimti Kyjivo tuojau po savo karinės invazijos Ukrainoje pradžios vasario pabaigoje.

Praeitą savaitę Rusija užėmė Sjevjerodonecko miestą, esantį kitapus Donecko upės nuo Lysyčansko.

Italijos policija nepraleido haubicų, gabentų į Ukrainą

Neapolio policija nepraleido ir grąžino į Persano di Salerno karinę bazę tris vilkikus, kurie gabeno savaeigius artilerijos pabūklus „Panzerhaubitze 2000“. Jie turėjo būti pristatyti į Vokietiją, o iš ten – perduoti Ukrainai.

Tai pranešė Italijos laikraštis „Il Mattino“.

Leidinio žiniomis, haubicos Neapolyje buvo sustabdytos todėl, kad privatus vežėjas rangovas neturėjo reikiamų dokumentų vilkikams ir puspriekabėms.

Be to, vienas vairuotojas neturėjo pažymėjimo, leidžiančio vairuoti specialiąją techniką.

„Trys mašinos iš penkių buvo grąžintos atgal į bazę. Du kiti vilkikai tęsė kelionę į Boloniją, iš kur per Vokietiją važiuos į Ukrainą“, - sakoma pranešime.

Portalas „rbc.ua“ primena, kad Vokietija ir Nyderlandai išsiuntė Ukrainai pirmąsias 12 haubicų „Panzerhaubitze 2000“.

A. Lukašenka apkaltino Ukrainą paleidus raketų į Baltarusiją

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį pareiškė, kad jo šalies kariuomenė numušė raketas, paleistas iš Ukrainos teritorijos.

Šis pareiškimas nuskambėjo didėjant nuogąstavimams, kad Minskas gali įsitraukti į Rusijos konfliktą su Ukraina.

„Mus provokuoja, – A. Lukašenkos žodžius citavo naujienų agentūra BelTA. – Turiu jums pasakyti, kad maždaug prieš tris dienas, galbūt kiek daugiau, mėginta smogti kariniams objektams Baltarusijoje iš Ukrainos. Ačiū Dievui, mūsų oro erdvės gynybos kompleksai „Pancir“ sugebėjo perimti visas raketas, paleistas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.“

Ukraina praeitą savaitę pranešė, kad viena iš Baltarusijos paleista raketa smogė pasienio regione jos teritorijoje.

A. Lukašenka šeštadienį neigė, kad jo šalis siekia įsitraukti į konfliktą.

„Kaip sakiau prieš daugiau kaip metus, mes neketiname kariauti Ukrainoje“, – sakė jis, kalbėdamas per Nepriklausomybės dienos minėjimą.

Baltarusija, ilgametė Kremliaus sąjungininkė, teikė paramą Rusijos karinei invazijai į Ukrainą nuo pat jos pradžios vasario 24 dieną, veikdama kaip Maskvos pajėgų užnugario bazė.

Mėgindamos užimti Kyjivą, Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą per sieną su Baltarusija, bet ši operacija galiausiai žlugo.

A. Lukašenka yra smarkiai priklausomas nuo Rusijos karinės ir ekonominės pagalbos. Be to, Kremlius padėjo stabilizuoti A. Lukašenkos padėtį, kai Baltarusiją apėmė didžiulių protestų banga po 2020 metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai geležiniu kumščiu vadovaujantis lyderis. Baltarusijos opozicija ir Vakarų šalys šiuo rinkimus laiko suklastotais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitę paskelbė, kad Maskva „ateinančiais mėnesiais“ perduos Baltarusijai balistinių raketų „Iskander M“, galinčių nešti branduolines kovines galvutes.

A Lukašenka šeštadienį taip pat apkaltino Vakarų šalis rengiant „provokacijas“ Ukrainoje ir kitur, siekiant eskaluoti padėtį, ir kad į tai yra įtrauktos Baltarusijos kaimynės Lenkija ir Lietuva. Anot jo, tokios provokacijos yra civilių žudynės Kyjivo priemiestyje Bučoje, dėl kurių Ukraina kaltina Rusijos pajėgas, taip pat Ukrainos grūdų eksporto trikdymas ir prekių tranzito per Lietuvą į Kaliningrado sritį „blokada“.

„Amerikiečiai įsakė visų pirma lenkams ir lietuviams stengtis aštrinti padėti, kad ir čia, kaip Ukrainoje, sukurstytų naują karą, – teigė autoritarinis  lyderis. – Mes laikomės – suprantame šias provokacijas ir laikomės. Geriau prasta taika, negu geras karas.“

„Ir mes jokiu būdu nieko nebauginame, – tęsė jis. – Nenorime pramušinėti jokių „Suvalkų koridorių“. Mes to nenorime. Nereikia mūsų šantažuoti. Jūs mūsų nelieskite – ir mes jūsų neliesime.“

Rusija Gyvačių salą užėmė netrukus po invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną. Sala tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, kai tuomet internete paplito pokalbis radijo ryšiu – Ukrainos kariai panaudojo keiksmažodį, atsakydami į Rusijos karo laivo reikalavimą pasiduoti.

V. Zelenskis savo kalboje pažymėjo, kad, kaip ir iš Gyvačių salos, Rusijos daliniai bus išvyti iš visos Ukrainos teritorijos.

Ukrainos kariniais duomenimis, Gyvačių sala leidžia kontroliuoti dalį Ukrainos pakrančių ir laivybos kelių. Iš salos pasitraukus rusams, be kita ko, teritorijai aplink Odesos uostamiestį nereikia baimintis rusų pajėgų išsilaipinimo.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad pasitraukia iš salos demonstruodama gerą valią. Ukrainos kariškiai tuo tarpu atrėžė, kad okupantus išvijo serija artilerijos ir oro atakų. Ukrainos teigimu, tai, be kita ko, įrodo, kad su moderniais ginklais galima pasiekti karinių pergalių prieš Rusijos dalinius.