Ministerija, remdamasi 2022 metų duomenimis, skelbia, kad palyginti su 2021 metais, iš geriausiųjų savivaldybių penketuko iškrito Neringa, o Klaipėdos miestas pakilo į trečią poziciją, apsikeisdamas vietomis su Kauno rajonu. Pirmos dvi vietos liko tos pačios – Vilniaus ir Kauno miestai.

Birštono savivaldybė į geriausių penketuką grįžo pirmą kartą nuo 2018-ųjų.

Gyvenimo kokybės indeksas sudarytas iš 40 rodiklių, apimančių šešias sritis: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.

Anot ministerijos, naudojantis gyvenimo kokybės indeksu galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013–2022 metais.

Vertinant savivaldybes pagal atskiras sritis tarp lyderių patenka ir žemesnes pozicijas užimančios savivaldybės.

Pavyzdžiui, pagal gyventojų verslumą ir verslo konkurencingumą antrą vietą užima Mažeikių rajonas, pagal sveikatos paslaugas geriausiai įvertintos Palangos ir Šiaulių miesto savivaldybės, pagal švietimą antrą vietą užima Pakruojo rajonas, 2021 metais buvęs 11-oje vietoje, trečią – per metus keturiomis pozicijomis pakilusi Marijampolė.

Pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo rodiklius antrus metus iš eilės lyderio poziciją išlaiko Neringos savivaldybė. Ji pirmauja indekse ir pagal viešąją infrastruktūrą, gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą. Šioje srityje ketvirtoje vietoje atsidūrė Rietavas, pernai buvęs dešimtas.

Žemiausia gyvenimo kokybė nustatyta Skuodo rajone, Kalvarijoje, Vilkaviškio, Lazdijų ir Kelmės rajonuose. Tačiau Skuodas užėmė dešimtą vietą pagal švietimo paslaugas.

Gyvenimo kokybės indeksas pirmą kartą viešai pristatytas 2021-ųjų lapkritį.

Anot ministerijos, tikimasi, kad jis prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų priėmimo viešajame sektoriuje bei atskirties tarp savivaldybių mažinimo.

Pasak ministerijos, 2021 metais, palyginti su 2020-aisiais, savivaldybių penketukas išliko nepakitęs, tačiau Kauno rajonas pralenkė Klaipėdos miestą.

Gyvenimo kokybės indeksas (GKI) sudarytas iš 41 rodiklio, apimančio šešias sritis: materialines gyvenimo sąlygas; gyventojų verslumą ir verslo konkurencingumą; sveikatos paslaugas; švietimo paslaugas; demografiją, pilietinį ir visuomeninį aktyvumą; viešąją infrastruktūrą, gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą.

Pasak ministerijos, naudojantis GKI galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2021 metais.

2021-aisiais, palyginti su 2020 metais, į penketuką pagal verslumą naujai pateko Mažeikių rajonas, pagal švietimą – Raseinių, Zarasų ir Molėtų rajonai, o pagal viešąją infrastruktūrą – Pakruojis.

Pirmojoje vietoje esančios Vilniaus miesto savivaldybės GKI siekia 1,02, kai šalies vidurkis – 0,57. Kauno miesto indeksas siekė 0,8, o rajono – 0,77, Klaipėdos – 0,76, o Neringos – 0,73.

Pasak ministerijos, iš šių penkių savivaldybių 2013-2021 metais didžiausią pažangą padarė Kauno rajonas, iš 12-os vietos pagal 2013 metų duomenis pakilęs į trečiąją.

Pirmojoje vietoje esančios Vilniaus miesto savivaldybės GKI siekia 1,02, kai šalies vidurkis – 0,57.

Nors Vilniaus miestas bendrai pirmauja 2013-2021 metais, tačiau vertinant atskiras sritis arba rodiklius jis 2021 metais ne visur užėmė aukščiausią vietą. Pavyzdžiui, sveikatos paslaugų srityje lyderiavo Palangos, Kauno ir Šiaulių miestų savivaldybės, o Vilnius užėmė penktą poziciją.

Vertinant atskirus rodiklius, 2021 metais geriausia situacija buvo Neringos savivaldybėje, kuriai teko 1076 nusikaltimai 100 tūkst. gyventojų. Daugiausia nusikaltimų užfiksuota Vilniaus ir Kauno miestuose – atitinkamai 1830 ir 1671.

Tarp geriausių pagal bendrą gyvenimo kokybę savivaldybių 2021 m. didžiausias darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo Vilniaus ir Kauno miestuose – atitinkamai 1139 eurai ir 1046 eurai. Tuo tarpu mažiausias darbo užmokestis buvo mokamas Zarasų rajone – 720 eurų arba 36 proc. mažiau nei Vilniuje.

Neringoje 2021 metais buvo mažiausias užimtų gyventojų tarp darbingo amžiaus gyventojų procentas – 50 proc., kai tuo tarpu kitose keturiose savivaldybėse užimtumas siekė apie 80 proc. ir daugiau, Vilniuje – 93 procentus. 

Žemiausias rodiklis – Zarasuose

Žemiausias GKI 2021 metais buvo Zarasų rajone – 0,44, toliau sekė Skuodo, Kelmės, Vilkavišio ir Lazdijų rajonai, kur šie rodikliai siekė 0,45 ir 0,46.

Vis dėlto Zarasų rajonas užėmė ketvirtą vietą pagal švietimo paslaugas.

Pasak ministerijos, Kalvarijos savivaldybės GKI 2013-2020 metais kasmet buvo žemiausias, tačiau 2021-aisiais šis rodiklis pakilo į 55 poziciją. Švietimo srityje ji užima 37 vietą, demografijos bei pilietinio ir visuomeninio aktyvumo srityje – gana aukštą 18 poziciją, pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumo rodiklį – 27 poziciją.

Pasak ministerijos, 2013-2021 metais labiausiai bendra situacija pagal bendrą gyvenimo kokybę pagerėjo ne didmiesčiuose, o kaimiškose Kalvarijos, Ignalinos ir Pakruojo rajonų savivaldybėse, taip pat Kauno rajone ir Birštono savivaldybėse. Mažiausias pokytis fiksuotas Visagino, Alytaus, Elektrėnų, Kazlų Rūdos ir Panevėžio savivaldybėse.

„Analizuojant atskiras indekso sritis 2013-2021 metais matyti, kad kai kuriose savivaldybėse įvyko ženklus gyvenimo kokybės augimas, matuojamas net keliais kartais, – rašoma Finansų ministerijos pranešime. – Tačiau kai kuriose savivaldybėse, kur gautos indekso sričių neigiamos reikšmės, rodo, kad tose srityse fiksuojamas gyvenimo kokybės prastėjimas, t.y., regresas.“

Pasak ministerijos, iš visų GKI sričių išsiskiria materialinių gyvenimo sąlygų sritis, kurioje visos savivaldybės pasiekė ženklų augimą, bei gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sritis, kurioje beveik visos savivaldybės 2013-2020 metais pasiekė augimą.

Materialinės gyvenimo sąlygos 2013-2021 metais sparčiausiai augo Šalčininkų rajono, Kalvarijos, taip pat Radviliškio, Prienų ir Širvintų rajonų savivaldybėse. Mažiausias rodiklio pokytis fiksuotas Visagino, Kazlų Rūdos, Klaipėdos bei Kėdainių ir Utenos rajonų savivaldybėse.

Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo srityje indekso reikšmė 1218 proc. išaugo Šalčininkų rajone.

Sveikatos paslaugų srityje GKI labiausiai padidėjo Skuodo rajone – 98 procentais.

Tuo tarpu švietimo paslaugų srityje neigiamas pokytis fiksuotas beveik visose didžiųjų miestų klasterio savivaldybėse: Alytaus (minus 36 proc.), Panevėžio (minus 17 proc.), Vilniaus miesto (minus 5 proc.) ir Klaipėdos miesto (-2 proc.) bei Tauragės ( minus 2 proc.).

Pasak Finansų ministerijos, tikimasi, kad indeksas prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų priėmimo viešajame sektoriuje bei atskirties tarp savivaldybių mažinimo. Taip pat – kad naudojant GKI rodiklius ir kiti socialiniai partneriai, akademinės institucijos, įstaigos bei organizacijas aktyviau įsitrauks į viešojo valdymo problemų sprendimus.

Pasak ministerijos, 2021 metais, palyginti su 2020-aisiais, savivaldybių penketukas išliko nepakitęs, tačiau Kauno rajonas pralenkė Klaipėdos miestą.

Gyvenimo kokybės indeksas (GKI) sudarytas iš 41 rodiklio, apimančio šešias sritis: materialines gyvenimo sąlygas; gyventojų verslumą ir verslo konkurencingumą; sveikatos paslaugas; švietimo paslaugas; demografiją, pilietinį ir visuomeninį aktyvumą; viešąją infrastruktūrą, gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą.

Pasak ministerijos, naudojantis GKI galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2021 metais.

2021-aisiais, palyginti su 2020 metais, į penketuką pagal verslumą naujai pateko Mažeikių rajonas, pagal švietimą – Raseinių, Zarasų ir Molėtų rajonai, o pagal viešąją infrastruktūrą – Pakruojis.

Pirmojoje vietoje esančios Vilniaus miesto savivaldybės GKI siekia 1,02, kai šalies vidurkis – 0,57. Kauno miesto indeksas siekė 0,8, o rajono – 0,77, Klaipėdos – 0,76, o Neringos – 0,73.

Pasak ministerijos, iš šių penkių savivaldybių 2013-2021 metais didžiausią pažangą padarė Kauno rajonas, iš 12-os vietos pagal 2013 metų duomenis pakilęs į trečiąją.

Nors Vilniaus miestas bendrai pirmauja 2013-2021 metais, tačiau vertinant atskiras sritis arba rodiklius jis 2021 metais ne visur užėmė aukščiausią vietą. Pavyzdžiui, sveikatos paslaugų srityje lyderiavo Palangos, Kauno ir Šiaulių miestų savivaldybės, o Vilnius užėmė penktą poziciją.

Vertinant atskirus rodiklius, 2021 metais geriausia situacija buvo Neringos savivaldybėje, kuriai teko 1076 nusikaltimai 100 tūkst. gyventojų. Daugiausia nusikaltimų užfiksuota Vilniaus ir Kauno miestuose – atitinkamai 1830 ir 1671.

Tarp geriausių pagal bendrą gyvenimo kokybę savivaldybių 2021 m. didžiausias darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo Vilniaus ir Kauno miestuose – atitinkamai 1139 eurai ir 1046 eurai. Tuo tarpu mažiausias darbo užmokestis buvo mokamas Zarasų rajone – 720 eurų arba 36 proc. mažiau nei Vilniuje.

Neringoje 2021 metais buvo mažiausias užimtų gyventojų tarp darbingo amžiaus gyventojų procentas – 50 proc., kai tuo tarpu kitose keturiose savivaldybėse užimtumas siekė apie 80 proc. ir daugiau, Vilniuje – 93 procentus. 

Žymus gyvenimo kokybės augimas

Kai kuriose savivaldybėse įvyko ženklus gyvenimo kokybės augimas, matuojamas net keliais kartais.

Pasak ministerijos, 2013-2021 metais labiausiai bendra situacija pagal bendrą gyvenimo kokybę pagerėjo ne didmiesčiuose, o kaimiškose Kalvarijos, Ignalinos ir Pakruojo rajonų savivaldybėse, taip pat Kauno rajone ir Birštono savivaldybėse. Mažiausias pokytis fiksuotas Visagino, Alytaus, Elektrėnų, Kazlų Rūdos ir Panevėžio savivaldybėse.

„Analizuojant atskiras indekso sritis 2013-2021 metais matyti, kad kai kuriose savivaldybėse įvyko ženklus gyvenimo kokybės augimas, matuojamas net keliais kartais, – rašoma Finansų ministerijos pranešime. – Tačiau kai kuriose savivaldybėse, kur gautos indekso sričių neigiamos reikšmės, rodo, kad tose srityse fiksuojamas gyvenimo kokybės prastėjimas, t.y., regresas.“

Pasak ministerijos, iš visų GKI sričių išsiskiria materialinių gyvenimo sąlygų sritis, kurioje visos savivaldybės pasiekė ženklų augimą, bei gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sritis, kurioje beveik visos savivaldybės 2013-2020 metais pasiekė augimą.

Materialinės gyvenimo sąlygos 2013-2021 metais sparčiausiai augo Šalčininkų rajono, Kalvarijos, taip pat Radviliškio, Prienų ir Širvintų rajonų savivaldybėse. Mažiausias rodiklio pokytis fiksuotas Visagino, Kazlų Rūdos, Klaipėdos bei Kėdainių ir Utenos rajonų savivaldybėse.

Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo srityje indekso reikšmė 1218 proc. išaugo Šalčininkų rajone.

Sveikatos paslaugų srityje GKI labiausiai padidėjo Skuodo rajone – 98 procentais.

Tuo tarpu švietimo paslaugų srityje neigiamas pokytis fiksuotas beveik visose didžiųjų miestų klasterio savivaldybėse: Alytaus (minus 36 proc.), Panevėžio (minus 17 proc.), Vilniaus miesto (minus 5 proc.) ir Klaipėdos miesto (-2 proc.) bei Tauragės ( minus 2 proc.).

Pasak Finansų ministerijos, tikimasi, kad indeksas prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų priėmimo viešajame sektoriuje bei atskirties tarp savivaldybių mažinimo. Taip pat – kad naudojant GKI rodiklius ir kiti socialiniai partneriai, akademinės institucijos, įstaigos bei organizacijas aktyviau įsitrauks į viešojo valdymo problemų sprendimus. 

Pernai lapkritį pirmą kartą viešai pristatytas savivaldybių GKI, kuris šiemet buvo patobulintas naujais rodikliais ir papildytas 2019–2020 m. duomenimis. GKI duomenis numatoma atnaujinti kasmet.

GKI sudarytas iš 41 rodiklio šešiose srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. Naudojantis GKI, galima pamatyti bendrą ir atskirų sričių, rodiklių kiekvienos savivaldybės įvertinimą, palyginti ją su kitomis savivaldybėmis, pamatyti pokyčius 2013–2020 m.

Nors Vilniaus miestas bendrai GKI pirmauja 2013–2020 m., tačiau, vertinant atskiras sritis arba rodiklius, jis ne visur užėmė aukščiausią vietą. Pavyzdžiui, sveikatos paslaugų srityje 2020 m. lyderiavo Kauno m., Šiaulių m. ir Panevėžio m. savivaldybės, o Vilniaus m. savivaldybė užėmė tik septintą indekso poziciją.

Vertinant atskirus rodiklius, pavyzdžiui, nusikaltimų skaičių, tarp daugiausia taškų turinčių penkių savivaldybių 2020 m. geriausia situacija Kauno r. savivaldybėje (1 336 nusikaltimai, tenkantys 100 tūkst. gyventojų), daugiausia nusikaltimų užfiksuota Kauno m. savivaldybėje (1 920 nusikaltimai, arba 43 proc. daugiau nei Kauno r. savivaldybėje).

Tarp geriausių pagal bendrą gyvenimo kokybę savivaldybių 2020 m. didžiausias darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, buvo Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybėse – atitinkamai 1 035 eurai ir 935 eurai. Mažiausias darbo užmokestis buvo mokamas Neringos savivaldybėje – 771 euras (26 proc. mažiau nei Vilniuje). Neringoje 2020 m. taip pat buvo mažiausias ir užimtų gyventojų tarp darbingo amžiaus gyventojų procentas (67 proc.), kai kitose keturiose savivaldybėse užimtumas siekė 80 proc. ir daugiau (Vilniuje – 87 proc.).

Žemiausias GKI rodiklis 2020 m. buvo nustatytas Kalvarijos savivaldybėje (0,38). Tuomet eina Šalčininkų r. (0,44), Lazdijų r. (0,45), Zarasų r. (0,46) ir Ignalinos r. (0,47) savivaldybės. Tarp šių savivaldybių didžiausią pažangą 2013–2020 m. padarė Ignalinos r. (78 proc.) ir Kalvarijos savivaldybės (57 proc.), o mažiausią – Lazdijų r. savivaldybė (45 proc.).

Mažiausias darbo užmokestis tarp žemiausią GKI turinčių savivaldybių 2020 m. buvo fiksuojamas Zarasų r. savivaldybėje (666 eurai), o didžiausias – Kalvarijos (707 eurai). 2013–2020 m. sparčiausiai darbo užmokestis augo Šalčininkų r. savivaldybėje (nuo 401 iki 697 eurų), lėčiausiai – Lazdijų (nuo 447 iki 699 eurų).

2013–2020 m. labiausiai bendra situacija pagal bendrą gyvenimo kokybę pagerėjo ne didmiesčiuose, o kaimiškose Pakruojo r. (85 proc.), Radviliškio r. (80 proc.), Ignalinos r. (78 proc.) ir Akmenės r. (73 proc.) savivaldybėse. Mažiausias pokytis fiksuojamas Visagino (21 proc.), Kazlų Rūdos (28 proc.), Elektrėnų (34 proc.), Vilniaus m. (37 proc.) ir Mažeikių r. (38 proc.) savivaldybėse.

Analizuojant atskiras indekso sritis 2013–2020 m., matyti, kad kai kuriose savivaldybėse įvyko ženklus gyvenimo kokybės augimas, matuojamas net keliais kartais. Tačiau kai kuriose savivaldybėse, kur gautos indekso sričių neigiamos reikšmės, rodo, kad tose srityse fiksuojamas gyvenimo kokybės prastėjimas, t. y. regresas. Iš visų GKI sričių išsiskiria materialinių gyvenimo sąlygų sritis, kurioje visos savivaldybės 2013–2020 m. pasiekė augimą, kai kitose likusiose srityse kai kuriose savivaldybėse buvo fiksuojamas regresas.

„Savivaldybių Gyvenimo kokybės indeksas (GKI) sudarytas siekiant įvertinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp šalies savivaldybių. Tokio išsamaus įrankio, kuris leistų palyginti bet kurią savivaldybę su kitomis panašiomis, apskrities ar tiesiog visomis 60 Lietuvos savivaldybėmis šešiose srityse ir matyti pokyčius, Lietuva iki šiol neturėjo. Tikimės, kad indeksas prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų priėmimo viešajame sektoriuje bei atskirties tarp savivaldybių mažinimo. Taip pat manome, kad naudojant GKI rodiklius ir kiti socialiniai partneriai, akademinės institucijos, įstaigos bei organizacijas aktyviau įsitrauks į viešojo valdymo problemų sprendimus“, – teigia projekto Lietuvosfinansai.lt vadovė, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorė Rasa Kavolytė. 

GKI sudarytas iš 41 rodiklio 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. Naudojantis GKI, galima pamatyti bendrą bei atskirų sričių ir rodiklių kiekvienos savivaldybės įvertinimą, palyginti ją su kitomis savivaldybėmis bei pamatyti pokyčius 2013-2020 m. 

2020 m. pirmoje GKI vietoje buvo Vilniaus miesto savivaldybė su 0,871 siekiančiu indeksu, kai šalies vidurkis buvo 0,55. Antroje vietoje – Kauno miesto savivaldybė (0,718), trečioje – Klaipėdos miesto (0,692), ketvirtoje – Neringos (0,691), penktoje – Kauno rajono savivaldybė (0,674). Iš šių penkių savivaldybių labiausiai GKI 2013-2020 m. padidėjo Kauno rajono savivaldybėje (61 proc.), mažiausiai – Vilniaus miesto savivaldybėje (37 proc.). Tam tikrais metais nuo 2013-ųjų tarp TOP 5 savivaldybių buvo patekusios ir Palangos miesto bei Elektrėnų savivaldybės. 

Nors Vilniaus miestas bendrai GKI pirmauja 2013-2020 m., tačiau vertinant atskiras sritis arba rodiklius jis ne visur užėmė aukščiausią vietą. Pavyzdžiui, sveikatos paslaugų srityje 2020 m. lyderiavo Kauno m., Šiaulių m. ir Panevėžio m. savivaldybės, o Vilniaus m. savivaldybė užėmė tik 7-ą indekso poziciją. Analogiškai aukštesnė švietimo paslaugų indekso reikšmė buvo nustatyta Kauno m., Kėdainių r. ir Pakruojo r. savivaldybėse, o Vilniaus m. savivaldybė buvo 5-oje vietoje. Žemiausia – 10 pozicija – Vilniaus m. savivaldybei buvo nustatyta vertinant viešąją infrastruktūrą. Šioje srityje 2020 m. pirmavo Neringos, Birštono ir Druskininkų savivaldybės.

Tikimės, kad indeksas prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų priėmimo viešajame sektoriuje bei atskirties tarp savivaldybių mažinimo.

Vertinant atskirus rodiklius, pavyzdžiui, nusikaltimų skaičių, tarp TOP 5 2020 m. savivaldybių geriausia situacija Kauno rajono savivaldybėje (1336 nusikaltimai, tenkantys 100 tūkst. gyventojų), daugiausia nusikaltimų užfiksuota Kauno m. savivaldybėje (1920 nusikaltimai, arba 43 proc. daugiau nei Kauno r. savivaldybėje).

Tarp geriausių pagal bendrą gyvenimo kokybę savivaldybių 2020 m. didžiausias darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybėse – atitinkamai 1035 eurai ir 935 eurai. Tuo tarpu mažiausias darbo užmokestis buvo mokamas Neringos savivaldybėje – 771 euras (26 proc. mažiau nei Vilniuje). Neringoje 2020 m. taip pat buvo mažiausias ir užimtų gyventojų tarp darbingo amžiaus gyventojų procentas (67 proc.), kai tuo tarpu kitose keturiose savivaldybėse užimtumas siekė 80 proc. ir daugiau (Vilniuje – 87 proc.). 

Daugiausiai praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų, tenkančių 10 tūkst. savivaldybės gyventojų, tarp TOP 5 savivaldybių buvo Kauno m. savivaldybėje – 287, mažiausiai – Kauno r. savivaldybėje – 27. Paliatyvios pagalbos, globos, slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, buvo didžiausias Vilniuje – 901, o mažiausias – Neringoje – 10. Aukščiausias mirtingumas nuo neužkrečiamų ligų skaičius 100 tūkst. gyventojų buvo fiksuojamas Klaipėdos m. savivaldybėje – 1298, o žemiausias – Neringoje – 570. 

Žemiausią GKI turinčios savivaldybės

Žemiausias GKI rodiklis 2020 m. buvo nustatytas Kalvarijos savivaldybėje (0,38). Po jos – Šalčininkų r. (0,44), Lazdijų r. (0,45), Zarasų r. (0,46) ir Ignalinos r. (0,47) savivaldybės. Tarp šių savivaldybių didžiausią pažangą 2013-2020 m. padarė Ignalinos r. (78 proc.), ir Kalvarijos savivaldybės (57 proc.), o mažiausią – Lazdijų r. savivaldybė (45 proc.). Kalvarijos savivaldybės GKI 2013-2020 m. kiekvienais metais išliko žemiausias, tačiau vertinant atskiras sritis to paties pasakyti negalima, pavyzdžiui, demografijos bei pilietinio ir visuomeninio aktyvumo srityje Kalvarijos savivaldybė užima gana aukštą 31 poziciją tarp visų savivaldybių, pagal gyventojų verslumą ir verslo konkurencingumą – 53 vietą, sveikatos paslaugas – 58 vietą.

Mažiausias darbo užmokestis tarp žemiausią GKI turinčių savivaldybių 2020 m. buvo fiksuojamas Zarasų r. savivaldybėje (666 eurai), o didžiausias – Kalvarijos (707 eurai). 2013-2020 m. sparčiausiai darbo užmokestis augo Šalčininkų r. savivaldybėje (nuo 401 iki 697 eurų), lėčiausiai – Lazdijų (nuo 447 iki 699 eurų). 

Kitas pavyzdys – registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis. Tarp žemiausią GKI turinčių savivaldybių 2020 m. šis rodiklis didžiausias buvo Lazdijų r. (19,3), mažiausias – Šalčininkų r. (13,5) savivaldybėse. Vertinant daugiabučių namų renovacijos rezultatus, daugiausiai renovuoto ploto 2020 m. buvo Ignalinos r. (90,1 tūkst. kv. m), o mažiausiai – Kalvarijos r. (2,1 tūkst. kv. m) savivaldybėse. 

2013–2020 m. labiausiai bendra situacija pagal bendrą gyvenimo kokybę pagerėjo ne didmiesčiuose, o kaimiškose Pakruojo r. (85 proc.), Radviliškio r. (80 proc.), Ignalinos r. (78 proc.) ir Akmenės r. (73 proc.) savivaldybėse. Mažiausias pokytis fiksuojamas Visagino (21 proc.), Kazlų Rūdos (28 proc.), Elektrėnų (34 proc.), Vilniaus m. (37 proc.) ir Mažeikių r. (38 proc.) savivaldybėse. 

Analizuojant atskiras indekso sritis 2013-2020 m., matyti, kad kai kuriose savivaldybėse įvyko ženklus gyvenimo kokybės augimas, matuojamas net keliais kartais. Tačiau kai kuriose savivaldybėse, kur gautos indekso sričių neigiamos reikšmės, rodo, kad tose srityse fiksuojamas gyvenimo kokybės prastėjimas, t. y. regresas. Iš visų GKI sričių išsiskiria materialinių gyvenimo sąlygų sritis, kurioje visos savivaldybės 2013-2020 m. pasiekė augimą, kai tuo tarpu kitose likusiose srityse kai kuriose savivaldybėse buvo fiksuojamas regresas.

Materialinės gyvenimo sąlygos 2013–2020 m. sparčiausiai augo kaimiškosiose savivaldybėse – Vilkaviškio r. (210 proc.), Radviliškio r. (207 proc.), kai mažiausias pokytis fiksuotas Visagino (58 proc.) ir Elektrėnų (66 proc.) savivaldybėse. Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo srityje indekso reikšmė išaugo daugiau nei keturis kartus Šalčininkų r. (440 proc.), Kalvarijų r. (420 proc.) savivaldybėse, neigiamas pokytis – Visagino (-64 proc.) ir Mažeikių r. (-30 proc.) savivaldybėse.

Sveikatos paslaugų srityje GKI labiausiai padidėjo Kaišiadorių r. (83 proc.), Visagino (63 proc.), mažiausiai – Alytaus m. (7 proc.) savivaldybėse. Neigiamas pokytis fiksuotas Pagėgių (-11 proc.) savivaldybėje. Tuo tarpu švietimo paslaugų srityje didžiausias pokytis pasiektas kurortinėje Neringos (95 proc.) ir Šilalės r. (87 proc.) savivaldybėse, neigiamas pokytis - Kaišiadorių r. (-19 proc.) ir Šiaulių r. (-13 proc.) savivaldybėse.

Demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo srityje didžiausias indekso augimas fiksuotas Kauno m. (25 proc.) ir Klaipėdos r. (23 proc.) savivaldybėse, neigiamas pokytis – Raseinių r. (-35 proc.) ir Panevėžio m. (-33 proc.) savivaldybėse. Viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas labiausiai pagerėjo Pagėgių (119 proc.) ir Pakruojo r. (101 proc.) savivaldybėse, neigiamas pokytis – Kaišiadorių r. (-7 proc.) ir Prienų r. (-5 proc.) savivaldybėse. 

Lietuvos indeksas skalėje nuo 0 iki 1 siekė 0,6553 punkto, rodo kompanijos „Surfshark“ atliktas tyrimas.

Tuo metu Estija yra 28 vietoje (0,6431 punkto), Latvija – 39-oje (0,5791 punkto).

Pasak „Surfshark“ tyrimų vadovo Goddy Ray'aus (Godžio Rėjaus), Lietuva ir Estija yra tarp nustebinusių šalių.

„Įdomu tai, kad Lietuva kartu su Estija, yra tarp kelių šalių, kurias galima pavadinti siurprizais“, – komentare BNS teigė G. Ray'us.

„Tai reiškia, kad Lietuva turi stebėtinai aukštą skaitmeninio gyvenimo kokybės lygį, atsižvelgiant į vienam gyventojui tenkantį bendrąjį vidaus produktą (BVP). Pasaulinės tendencijos rodo, kad BVP vienam žmogui koreliuoja su skaitmeninio gyvenimo kokybe. Tačiau Lietuva bei kelios kitos šalys pasižymi aukštesne skaitmenine gyvenimo kokybe, nei galėtų parodyti jos BVP rodikliai“, – teigė jis.

Lietuva kibernetinio saugumo kategorijoje užėmė ketvirtą vietą, pagal interneto greitį liko 19-a. Nuo lyderių atsilikta pagal mobilaus interneto (33 vieta) ir elektroninės valdžios sistemų prieinamumą (38 vieta).

Tyrėjai nustatė, kad norint turėti pigiausią internetą, Lietuvoje žmogui reikia dirbti 72 minutes, o pigiausią mobilųjį internetą – 477 sekundes.

Pirmą kartą sudaryto indekso viršūnėje yra Australija – jos indeksas siekė 0,7992 punkto. Nedaug atsiliko Prancūzija (0,7985 punkto) ir Singapūras (0,7854 punkto).

Lentelės apačioje atsidūrė Irakas (0,2915 punkto), Etiopija (0,2328 punkto) ir Alžyras (0,1865 punkto).

Britų Mergelių salose registruotos virtualaus privataus tinklo paslaugas teikiančios „Surfshark“ tyrėjai indeksą sudarė rikiuodami šalis pagal interneto greitį, jo prieinamumą, kibernetinį saugumą, duomenų apsaugos įstatymus, elektroninės valdžios paslaugų prieinamumą ir kitus kriterijus.

Pasak „Surfshark“, gerai išvystyta interneto infrastruktūra nebūtinai garantuoja aukštą piliečių skaitmeninio gyvenimo kokybę – jai didelę įtaką daro šalies kibernetinio saugumo lygis ar asmeninių duomenų apsaugos įstatymai.