„Kokia prasmė susitikti su V. Zelenskiu, jei jis visiškai perdavė savo šalies kontrolę užsienio vadovybei? Pagrindiniai sprendimai tam tikru mastu priimami Vašingtone, Berlyne ir Paryžiuje“, – kalbėjo V. Putinas per metinę „Tiesioginę liniją“, kurios metu atsakinėja į Rusijos gyventojų klausimus.
„Aš neatsisakau susitikti su V. Zelenskiu, tačiau būtina suprasti, apie ką čia kalbėti“, – pridūrė jis.
Ukraina nuo 2014 metų kovoja su prorusiškais separatistais rytinėje šalies dalyje.
Praėjusiais metais susirėmimai buvo aprimę, tačiau konfliktas vėl paaštrėjo 2021 metų pradžioje.
Balandžio mėnesį Rusijai sutelkus daugiau nei 100 tūkst. karių kontingentą prie Ukrainos sienos ir Kryme V. Zelenskis pakvietė V. Putiną susitikti Rytų Ukrainoje.
V. Putinas atmetė šį kvietimą, pareiškęs, kad Ukrainos lyderis yra „bet kada“ laukiamas Maskvoje.
Vėliau Rusija pranešė kariuomenę atitraukusi, tačiau Vašingtonas ir Kijevas tvirtina, kad išvesta buvo tik dalis pajėgų.
V. Putinas savi ruožtu trečiadienį pareiškė, kad jam susirūpinimą kelia užsienio kontingentų pradėtas Ukrainos teritorijos „karinis įsisavinimas“. Anot jo, tai kelia grėsmę Rusijai.
„Mane neramina kita, svarbesnis dalykas – prasidėjęs Ukrainos teritorijos karinis įsisavinimas“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pažymėjo, kad pagal Ukrainos konstituciją šalies teritorijoje negali būti užsienio valstybių karinių bazių, tačiau „galima įsteigti mokymo centrų, sukurti ir panaudoti kitokias formas“.
„Su mumis besiribojančios teritorijos karinis įsisavinimas kelia mums rimtų problemų saugumo srityje. Tai tiesiogiai susiję su Rusijos Federacijos ir Rusijos tautos gyvybiškai svarbiais interesais“, – sakė V. Putinas.
„Tai kelia susirūpinimą ir apie tai turime galvoti“, – pridūrė jis.
Trečiadienį V. Putinas pavadino Ukrainos vadovybę „nedraugiška“, bet pareiškė, kad rusai ir ukrainiečiai yra labai artimi.
„Mes – kaip vienas“, – pasakė jis.
V. Zelenskis praėjusį mėnesį apkaltino Rusiją atidėliojant siūlytą susitikimą su V. Putinu.
Kijevo konfliktas su separatistai rytinėse Donecko ir Luhansko srityse prasidėjo 2014 metais po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir jau pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.
Kijevas ir Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus atmeta.
Vladimiras Putinas. Scanpix nuotr.
Incidentas su britų karo laivu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad praeitą savaitę įvykęs incidentas, kai šalies pajėgos paleido perspėjamųjų šūvių link vieno Jungtinės Karalystės karo laivo prie Maskvos aneksuoto Krymo krantų, yra „provokacija“, kurią organizavo ne vien Londonas, bet ir Vašingtonas.
Maskva tvirtina, kad britų laivas buvo įplaukęs į „Rusijos teritorinius vandenis“, nors tarptautinė bendruomenė Krymo aneksijos nepripažįsta ir tebelaiko šį pusiasalį Ukrainos teritorija. Be to, Britanija neigė pranešimus, kad į jos laivą buvo šaudoma, ir nurodė, kad numanomo incidento metu netoliese tiesiog vyko Rusijos pajėgų šaudymo pratybos.
„Tai, žinoma, provokacija. Visiškai akivaizdu, tai – provokacija. Ką norėjo parodyti ir kokių tikslų mėgino pasiekti šie provokatoriai? Visų pirma [provokacija] buvo kompleksinė ir buvo surengta ne vien britų, bet ir amerikiečių“, – Kremliaus vadovas sakė per kasmet rengiamą laidą „Tiesioginė linija“, kurios metu V. Putinas tiesiogiai atsakinėja į Rusijos gyventojų klausimus.
Kalbėdamas apie incidentą Juodojoje jūroje, V. Putinas sakė, kad anksčiau tą pačią dieną iš vieno NATO oro uosto buvo pasiųstas JAV žvalgybos lėktuvas, esą turėjęs stebėti Rusijos pajėgų reakciją į britų laivo manevrus.
„Mes jį gerai matėme, stebėjome. Buvo aišku, kad eskadrinis minininkas įplaukė [į ginčijamus vandenis] siekdamas visų pirma karinių tikslų – mėgindamas padedant lėktuvui žvalgui išsiaiškinti, kaip mūsų ginkluotosios pajėgos stabdo tokias provokacijas. Stebėjo, kas ir kur pas mus įsijungia, kaip veikia, kur yra. Mes tai matėme ir žinojome, todėl teikėme informaciją, kokia mums atrodė reikalinga. Galbūt per daug pasakiau – man kariškiai atleis“, – tvirtino V. Putinas.
Jis pridūrė, kad šis incidentas taip pat turi politinį dėmenį, juolab kad tai įvyko praėjus kelioms dienoms po V. Putino ir JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pirmojo tiesioginio susitikimo Šveicarijoje.
„Keliomis dienomis anksčiau įvyko susitikimas Ženevoje. Kyla klausimas: kam reikėjo įvykdyti tokią provokaciją? Kodėl visa tai daroma? Ar siekiama pabrėžti, kad šie žmonės negerbia Krymo gyventojų prisijungimo prie Rusijos Federacijos? Jie esą kažko nepripažįsta – gerai, nepripažinkite, bet kam rengti tokio pobūdžio provokacijas?“ – tęsė V. Putinas.
Rusijos lyderis sakė manąs, kad incidentas prie Krymo krantų nesukėlė rimto eskalavimo pavojaus.
„Net jeigu ir būtume paskandinę tą laivą, būtų sunku įsivaizduoti, kad pasaulis atsidurtų prie Trečiojo pasaulinio karo slenksčio, nes taip besielgiantys žino, kad šio karo nugalėtojais jie netaptų“, – kalbėjo V. Putinas.
Tuo metu Jungtinės Karalystės ambasada Maskvoje po incidento Juodojoje jūroje pareiškė, kad britų karo laivas taikiai plaukė per Ukrainos teritorinius vandenis, laikydamasis tarptautinių įstatymų.
„Į eskadrinį minininką „Defender“ nebuvo paleista jokių šūvių. Karališkasis jūrų laivynas vykdė taikų plaukimą per Ukrainos teritorinius vandenis, laikantis tarptautinių įstatymų. Rusijos pusės pateiktas šių įvykių nupasakojimas yra netikslus“, – sakoma per socialinį tinklą „Telegram“ paskelbtame ambasados pranešime.
Ukrainai priklausantį strategiškai svarbų Krymo pusiasalį Rusija okupavo po Kijeve 2014 metais įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos ir tų metų kovo mėnesį jį aneksavo. Tarptautinė bendruomenė šio žingsnio nepripažįsta.
Nenutrauks titano ir raketų variklių tiekimo JAV
Rusija neketina nutraukti raketų variklių ir titano tiekimo Jungtinėms Valstijoms, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Mes neplanuojame ir nesiimsime atsakomųjų veiksmų, kurie mums patiems kenktų. Pavyzdžiui, amerikiečiai vis dar skraido į kosmosą mūsų varikliais, iki šiol plačiai naudoja mūsų raketų variklius, kad JAV kosminiai laivai pasiektų kosmosą. Kodėl gi mums, tiekta dešimtmečius, kodėl turėtume tai stabdyti?“ – kalbėjo V. Putinas per metinę „Tiesioginę liniją“, kurios metu atsakinėja į Rusijos gyventojų klausimus.
Jis taip pat pranešė, kad Rusija neketina nutraukti titano tiekimo Jungtinėms Valstijoms, kuris naudojamas „Boeing“ lėktuvų gamyboje.
„Arba, pavyzdžiui, „Boeing“. Aš nežinau, kokiomis apimtimis, bet 50 proc., veikiausiai, tikrai kuria savo lėktuvus iš mūsų titano. Bet kodėl turėtume nutraukti titano gamybą?“ – sakė V. Putinas.
Neplanuoja blokuoti užsienio socialinių tinklų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad jo šalyje neplanuojama blokuoti užsienio socialinių tinklų, tinklalapių ir audiovizualinio turinio prieglobos paslaugų teikėjų.
„Neturime tokių planų – nieko nesiruošiame blokuoti. Ketiname su jais dirbti, bet esama klausimų, kurių esmė – kad jie mus pasiunčia tolėliau, kai nevykdo mūsų reikalavimų ir [nesilaiko] mūsų įstatymų“, – V. Putinas atsakė į vieno tinklaraštininko klausimą, ar Rusija blokuos užsienio socialinius tinklus ir kitas platformas, tokias kaip „Tik Tok“, „Telegram“, „Twitter“ ar „YouTube“.
V. Putinas šį atsakymą pateikė per kasmet rengiamą laidą „Tiesioginė linija“, kurios metu valstybės vadovas tiesiogiai atsakinėja į gyventojų klausimus.
Maskva pastaruoju metu didino spaudimą Vakarų technologijų milžinėms, kaltindama jas atsisakant pašalinti Rusijoje draudžiamą turinį, pavyzdžiui raginimus paaugliams dalyvauti protesto akcijose.
„Mes ir jūs turime jausti savo orumą, – pridūrė V. Putinas. – Na, o kai mums sako: žinote, mes su jumis dirbsime, bet jeigu jums kažkas nepatinka – duosim jums karoliukų, ir džiaukitės, kad davėm jums gražių blizgučių – tai jau žemina mūsų ir jūsų orumą.“
„Jeigu jie [užsienio IT bendrovės] dirba mūsų šalyje, uždirba padorius pinigus, [tuomet] jie turi laikytis mūsų įstatymų. Nieko ypatinga iš jų mes nereikalaujame“, – kalbėjo Kremliaus vadovas.
„Reikalaujame, kad šios įvairios tarptautinės platformos pirmuoju etapu... atsidarytų pas mus visavertes atstovybes, juridinius asmenis, su kuriais galima būtų plėtoti dialogą, – tęsė V. Putinas. – Nes šiaip, kai pasakome, kad jūs platinate vaikų pornografiją, instrukciją, kaip nusižudyti arba kaip pasigaminti Molotovo kokteilių – jūs visa tai turite pašalinti. Jie mūsų tiesiog neklauso, net nenori klausytis, ką kalbame – ir tai jau yra neteisinga.“
„Nė viena save gerbianti šalis taip nesielgia. Tuo metu ir Europoje, ir juolab Azijoje visi reikalauja, kad toks darbas vyktų civilizuotai, tuo labiau, kad jie savo šalyse kartais elgiasi nelabai civilizuotai“, – pabrėžė Rusijos lyderis.
„Jeigu jie to nedarys ir jeigu atidarytos atstovybės neįsiklausys į Rusijos įstatymų reikalavimus, esama įvairių techninių priemonių, įskaitant [ryšio] spartos sulėtinimą ir panašiai – tačiau, dar kartą kartoju, neturime planų kažką uždaryti“, – teigė V. Putinas.
Jis taip pat išreiškė viltį, kad atitinkamos Rusijos platformos „pasiūlys galimybių kūrybingiems, talentingiems žmonėms, tinklaraštininkams... atskleisti save, teikti paslaugas mūsų piliečiams ištisa virtine krypčių ir gerinti mūsų gyvenimą“.
Vladimiras Putinas. Scanpix nuotr.
Ragina rusus pasiskiepyti
Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino rusus „klausytis specialistų“ ir pasiskiepyti, šalyje kylant trečiai COVID-19 bangai ir vangiai vykstant vakcinavimo kampanijai.
„Būtina klausytis – ne menkai nusimanančių ir gandus skleidžiančių žmonių, o specialistų“, – sakė jis per metinę „Tiesioginę liniją“, kurios metu atsakinėja į Rusijos gyventojų klausimus.
Apklausos rodo, kad dauguma rusų nenori skiepytis nuo COVID-19.
V. Putinas pareiškė, kad pats pasiskiepijo rusiška vakcina „Sputnik V“.
„Vis dėlto galvojau, kad man reikia kuo ilgesnės apsaugos, ir pats nusprendžiau pasiskiepyti „Sputniku V“, – sakė jis. – Juo labiau, kad mūsų ginkluotosios pajėgos skiepijasi „Sputniku V“, o aš vis dėlto esu vyriausiasis vadas.“
„Kalbant apie mane, tai tuomet,... gal vasarį, pas mus buvo... iš esmės naudojamos dvi [vakcinos]: Novosibirsko centro „Vektor“ [vakcina] „EpiVakKorona“ ir „Sputnik V“, ir ką tik buvo pasirodžiusi trečia, bet faktiškai ji dar nebuvo... naudojama“, – tiesioginio eterio metu sakė prezidentas.
Jis taip pat pareiškė nepritariantis privalomam skiepijimui, nors šalyje sparčiai daugėja užsikrėtimo pandeminiu koronavirusu atvejų, o skiepijimas vyksta lėtai.
„Neremiu privalomo skiepijimo“, – sakė jis, bet pridūrė, kad neatmeta galimybės privalomai skiepyti atskiras piliečių grupes pagal visuomenės imuninės apsaugos įstatymą.
V. Putinas išreiškė viltį, kad iki mokslo metų pradžios Rusijos gyventojai įgis kolektyvinį imunitetą prieš COVID-19.
„Pradinėms klasėms mokymo procesas tikriausiai bus organizuotas įprastu režimu, o dėl vyresniųjų klasių reikės vertinti atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Tačiau galvoju, galiausiai tikiuosi, kad mes vis dėlto įgysime kolektyvinį imunitetą, apie kurį kalbame, taip pat ir dėl aktyvaus skiepijimo, o mokyklos ir aukštojo mokslo įstaigos, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, didžiosios mūsų kompanijos dirbs įprastu režimu“, – sakė jis.
Išreiškė paramą valdančiajai partijai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį išreiškė palaikymą valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“, artėjant vėliau šiais metais vyksiantiems rinkimams į parlamento žemuosius rūmus – Valstybės Dūmą.
„Vieningosios Rusijos“ darbas kuria tvirtą bazę, tvirtą pagrindą Rusijos valstybingumui, turint galvoje, kad užtikrinamas šaliai būtinų sprendimų įgyvendinimas, – Kremliaus vadovas sakė per savo metinę tiesioginių klausimų ir atsakymų sesiją „Tiesioginė linija“.
„Būtent todėl, kad buvau šios partijos, galima sakyti, autoriumi, kūrėju, aš, savaime suprantama, ją palaikau“, – pridūrė V. Putinas.
Jis pareiškė ketinąs palaikyti „Vieningąją Rusiją“ ir per rugsėjį vyksiančių rinkimų kampaniją.
„Net jeigu reikia priimti nelabai populiarius, bet žmonėms, mūsų šalies likimui būtinus sprendimus, „Vieningosios Rusijos“ deputatai imasi to, kaip žinoma, patys sau kenkdami“, – teigė V. Putinas, turėdamas galvoje pastaruoju metu stebimą smarkų valdančiosios partijos populiarumo nuosmukį.
Jis gyrė visų dabartinės Valstybės Dūmos frakcijų darbą, anot V. Putino, padėjusį įveikti sunkiausią koronaviruso pandemijos etapą „su netektimis, bet gerokai švelniau negu daugelyje kitų šalių“.
V. Putinas atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis deputatų persirgo COVID-19 ir kad keturiems jų ši liga buvo mirtina.
„Jų adresu turėtų nuskambėti padėkos žodžiai ne vien nuo manęs, bet ir nuo būsimų rinkėjų, rugsėjį ateisiančių į apylinkes balsuoti“, – pridūrė jis.
Pastaraisiais metais partijos „Vieningoji Rusija“, kurios atstovams tenka didžioji dalis vietų Valstybės Dūmoje, populiarumas smunka stiprėjant ekonomikos sąstingiui, vešint korupcijai ir didėjant visuotiniam rinkėjų nuovargiui.
Anksčiau šį mėnesį surengto partijos kongreso Maskvoje išvakarėse prokremliškas visuomenės nuomonės tyrimų institutas VCIOM paskelbė apklausos rezultatus, parodžiusius, kad „Vieningąją Rusiją“ palaiko 30 proc. rinkėjų – 10 procentinių punktų mažiau nei per pastaruosius Valstybės Dūmos rinkimus 2016 metais.
Visgi partija atrodo rami dėl artėjančių rinkimų.
„Tai gera paramos bazė, kurią galima dar labiau padidinti rinkimų kampanijos metu“, – mėnesio pradžioje pareiškė partijos pirmininkas, buvęs prezidentas ir ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas.
Atėjus laikui duos rekomendacijų būsimam valstybės vadovui
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad atėjus laikus duos rekomendacijų pretendentams, vertiems valstybės vadovo posto, tačiau kas juo taps – spręs šalies žmonės.
„Kalbant apie žmogų, kuris galėtų vadovauti šaliai, tai, viena vertus, kalbama, kad šventa vieta tuščia nebūna ir kad nepakeičiamų žmonių nėra. Kita vertus, žinoma, mano pareiga pateikti rekomendacijas žmonėms, kurie pretenduos į prezidento postą“, – sakė V. Putinas per kasmet rengiamą laidą „Tiesioginė linija“, kurios metu valstybės vadovas tiesiogiai atsakinėja į gyventojų klausimus.
Pasak V. Putino, „taip yra visose pasaulio šalyse“.
„Nežinau nė vienos išimties“, – pridūrė jis.
„Žinoma, ateis laikas, ir aš, tikiuosi, galėsiu pasakyti, kad vienas ar kitas žmogus, mano nuomone, yra vertas vadovauti tokiai nuostabiai šaliai kaip mūsų Rusija“, – kalbėjo prezidentas.
Taip jis atsakė į klausimą, ar šiuo metu įmanomas valdžios perdavimas sekant buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino, kuris „savo noru perdavė valdžią“ V. Putinui, pavyzdžiu, ir ar dabartinio valstybės vadovo komandoje yra asmuo, kuriam jis galėtų „perduoti valdžią be jokių abejonių“.
Tačiau V. Putinas pabrėžė, kad „sprendimą dėl to, kas turi vadovauti Rusijos valstybei, galiausiai visada priima Rusijos piliečiai.
„Jie naudojasi savo rinkimų teise [dalyvaudami] tiesioginiame slaptame balsavime, ir tai yra vienintelis būdas“, – pridūrė jis.
V. Putinas taip pat pareiškė, kad B. Jelcinas neperdavė jam valdžios, paaiškindamas, kad pagal Konstituciją, jei valstybės vadovas atsisako savo įgaliojimų, laikinuoju prezidentu tampa vyriausybės vadovas.
„Aš buvau vyriausybės pirmininkas“, – priminė V. Putinas.
Klausimų ir atsakymų sesija tapo „kibernetinių atakų“ taikiniu
Televizijos transliuota Rusijos prezidento Vladimiro Putino metinė tiesioginių klausimų ir atsakymų sesija „Tiesioginė linija“ trečiadienį tapo „galingų“ kibernetinių atakų taikiniu, pranešė šį renginį transliavusi valstybinė televizija „Rossija 24“.
Per „Tiesioginę liniją“, kurią transliavo Kremliui palankios žiniasklaidos priemonės, prezidentas atsakinėjo į klausimus, kuriuos jam tiesiogiai pateikdavo gyventojai iš visos Rusijos.
Trečiadienį vykusią ir beveik keturias valandas trukusią sesiją ne kartą trikdė ryšio problemos, ypač kai būdavo skambinama iš atokių regionų.
„Mūsų skaitmeninės sistemos šiuo metu susiduria su atakomis, galingomis DDoS atakomis “, – paaiškino laidos vedėjas V. Putinui, pašnekovui iš pietvakarinio Sibiro regiono Kuzbaso susidūrus su ryšio problemomis.
„Jūs juokaujat? Rimtai?“, – nustebo V. Putinas.
„Pasirodo, kad mes turime programišių Kuzbase“, – pajuokavo jis.
Didžiausia Rusijos telekomunikacinių paslaugų tiekėja „Rostelecom“ patvirtino informaciją apie kibernetines atakas naujienų agentūroms ir patikino, kad imtasi priemonių „šiai neteisėtai veiklai blokuoti“.
V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad atakų kilmė yra neaiški.
Kibernetinis saugumas buvo viena iš pagrindinių temų, aptartų per V. Putino susitikimą su Joe Bidenu (Džo Baidenu) anksčiau šį mėnesį.
J. Bideno administracija balandį ėmėsi sankcijų prieš Rusiją dėl jos vaidmens rengiant plataus masto kibernetinę ataką prieš federalines agentūras ir daugiau kaip 100 JAV įmonių pasinaudojant bendrovės „SolarWinds“ programinės įrangos spragomis.
JAV taip pat apkaltino Rusiją dėl numanomo kišimosi į 2020 metų prezidento rinkimus. Pasak Vašingtono, atakas vykdė Rusijos saugumo tarnybos arba su Kremliumi susiję įsilaužėliai.
Kremlius šiuo kaltinimus neigia.
