Tai sukėlė įtarimų gyventojams. Jie kreipėsi į portalą kauno.diena.lt, nuogąstaudami, jog pastatas galėjo turėti paveldo statusą. Tokias prielaidas pakurstė ir griuvėsiuose palikta iš pažiūros meniškai atrodanti freska.

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas informavo, kad griaunamo pastato teritorijoje yra išduotas leidimas naujoms statyboms ir įgyvendintos visos numatytos būtinos procedūros.

„Parengtiems projektiniams pasiūlymams taip pat buvo atlikta viešinimo procedūra, visi norintys visuomenės atstovai su jais galėjo susipažinti ir pateikti savo pasiūlymus Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Projektiniai pasiūlymai buvo suderinti su Kauno miesto savivaldybės administracija, koreguoti atsižvelgiant į Kultūros paveldo skyriaus pateiktas pastabas“, – paaiškino specialistas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jis atkreipė dėmesį, kad nugriautas namas pastatytas pokario laikotarpiu.

Vadovaujantis minėto specialiojo plano sprendiniais šiai kategorijai priskirtus statinius galima griauti, rekonstruoti neviršijant specialiajame plane nurodytų aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklių.

„Esamas pastatas Vaižganto g. 18 pastatytas 1958 metais. Jis nebuvo įtrauktas į kultūros vertybių registrą, o Žaliakalnio 1-osios kultūros paveldo vietovės specialiajame paveldosaugos plane, patvirtintame 2013 liepos 18 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu, pastatas priskirtas antrajai kultūrinės vertės kategorijai – pastatams, neturintiems kultūrinės vertės požymių.

Vadovaujantis minėto specialiojo plano sprendiniais šiai kategorijai priskirtus statinius galima griauti, rekonstruoti neviršijant specialiajame plane nurodytų aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklių; privaloma naudoti kokybiškas statybines medžiagas, charakteringas Žaliakalniui. Manome, kad pastatas po rekonstrukcijos įgis gana drąsią architektūrinę išraišką, tačiau nei savo tūriu, nei išvaizda nekonkuruos su aplinka“, – svarstė specialistas.

Pasak S. Rimo, griuvėsiuose likusi freska išliekamosios vertės neturi.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Vizualiai vertinant piešinys nėra aukštos meninės vertės. Jo, kaip ir kitų pastato elementų, išsaugoti nebuvo reikalauta“, – konstatavo specialistas.

Apie pastato išliekamąją vertę gali liudyti griuvėsiuose likusi meniška freska.

Pasak aikštelėje dirbančių žmonių, freska nurodyta palikti sveiką.

Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus portalui kauno.diena.lt sakė neturintis informacijos apie minėtu adresu griaunamą namą. Jis paprašė atsiųsti nuotraukas ir pažadėjo redakciją informuoti apie visuomenei aktualią su šiuo namu susijusią informaciją.

Šalia griaunamo namo yra informacinė lenta, kurioje nurodoma, kad šioje vietoje turėtų iškilti naujas gyvenamosios paskirties namas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Situaciją portalui kauno.diena.lt pakomentavęs Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas atkreipė dėmesį, kad nugriautas pastatas yra išskirtinėje teritorijoje ir išsamesnius paaiškinimus turėtų pateikti Kauno miesto savivaldybė.

„Namas Vaižganto g. 18, Kaune yra savivaldybės saugoma paskelbtoje kultūros paveldo vietovėje – Miesto istorinėje dalyje, vadinamojoje Kauno Žaliakalnio 1-ojoje (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre 31280). Sprendimus dėl šioje vietovėje esančių pastatų priima Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrius“, – pabrėžė A.Liakas.

Savivaldybės savo paaiškinimus turėtų pateikti trečiadienį.

„Sakė, kad kažkoks įtartinas tipas su kardu laksto ir vos žmogui rankos nesužalojo... Ir greitukė buvo kartu su policija“, „Naktį, apie pusę pirmos, prie 1-ojo pasaulinio karo kapinių visą miškelį švietė su prožektoriais“, „Viena ausim girdėjau, kad kažkas keistas veiklas vykdo“. Tai – tik dalis sunerimusių dėl to, kas vyksta, Ramučių gyventojų susirašinėjimo šia tema.

Portalui kauno.diena.lt pasiteiravus Kauno policijos, kas gi iš tikrųjų vyksta Ramučiuose, paaiškėjo, kad dalis tiesos cituotame susirašinėjime vis dėlto yra.

„Pirmadienį apie 23 val. gavome pranešimą, kad Ramučiuose, Beržų gatvėje, iš namų išėjo specifinių sveikatos problemų turintis 26-erių metų vyras. Dėl to ten kartu su policija išskubėjo ir kinologai bei greitoji. Iki šiol minėtas asmuo nerastas“, – šiandien, apie 14.30 val., teigė policijos atstovė, patikinusi, kad jokios informacijos apie Ramučiuose sužalotus žmones policija neturi.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Po portale kauno.diena.lt paskelbtos publikacijos Kauno policijos atstovai išplatino žinią apie šio jauno vyro paiešką.

Dingusio Vilimanto S. požymiai: apie 187 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpų plaukų, ant kairės rankos dilbio – ryklio tatuiruotė. Išeidamas galėjo vilkėti pilkos spalvos megztinį su užrašu „PlayStation“.

Vilmantas S./Kauno policijos nuotr.

Asmenis, žinančius Vilimanto S. buvimo vietą, jį mačiusius ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašoma kreiptis į Kauno apskr. VPK Kauno rajono policijos komisariato pareigūnus telefonu 8 670 25524 el. p. aneta.lazareviciute@policija.lt arba skambinti skubios pagalbos telefonu 112.

Mašinų aikštelė prie stadiono – didelė ir gerai apšviesta, čia mašinų netrūksta net tada, kai stadione nieko nevyksta. Vieni į šią aikštelę atvažiuoja pasimokyti vairuoti, kiti bando "driftinti", porelės ieško ramios vietos.

Akivaizdu, kad čia užsuka ir kvaišalų mėgėjai. Klaipėdiečiai atokiau nuo centrinių vartų rado visą krūvą švirkštų, visi jie buvo panaudoti, daugelis – su adatomis.

Šį vaizdą užfiksavęs žmogus kreipėsi į sportuoti ateinančių vaikų tėvus.

Klaipėdiečiai sutartinai ragino kreiptis į valdininkus ir prašyti, kad aikštelėje būtų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurių transliuojamą vaizdą matytų policininkai.

„Facebook“ paskyros „Vitės bendruomenė“ nuotr.

Klaipėdos miesto policijos komisariato vadovė Rasa Bekėžienė patikino, kad duos nurodymą miesto gatvėse patruliuojantiems pareigūnams dažniau užsukti į šią aikštelę ir patikrinti, ką veikia automobiliuose sėdintys asmenys.

"Manau, pirmiausia šioje vietoje reikėtų suaktyvinti patruliavimą. Šį adresą įtrauksime į mūsų reagavimo padalinių dienos užduotis, kad policininkai dažniau užsuktų ir pasižiūrėtų, ar ten nėra įtartinų dalykų. Gali būti visaip, gal ten tik išmetė tuos švirkštus, reikia pasižiūrėti. Vaizdo kamerų įrengimo klausimu reikėtų kreiptis į savivaldybę, policija šiuo klausimu gali tik papildomai suteikti informacijos, kur reikėtų stebėti įvykius", – paaiškino R.Bekėžienė.

Bendruomenės pareigūnai aktyviai dirba su saugios kaimynystės grupių nariais. Dažnai šie žmonės labai aktyviai dalijasi su pareigūnais turimomis žiniomis apie negeroves jų aplinkoje ir sulaukia pagalbos. Pavienių pranešimų sulaukiama mažiau.

„Facebook“ paskyros „Vitės bendruomenė“ nuotr.

Pareigūnai su kai kuriais seniūnaičiais, bendruomenių pirmininkais ar nariais paprastai susitinka ne rečiau nei dukart per metus, išklauso, su kokiomis problemomis susiduria gyventojai.

Miesto kriminalinių įvykių suvestinėje neretai pasitaiko pranešimų apie tai, kad Sportininkų gatvėje policininkai vėlyvu metu patikrino jaunuolių kišenes ar automobilio saloną ir rado kvaišalų. Tai dažniausiai būna kanapės.

Vitės kvartale gyvenantys klaipėdiečiai komentaruose atviravo neretai matantys aikštelėje policijos automobilius ir pastebėję, kad esą policininkai čia atvažiuoja atsipūsti. Gyventojai abejojo, ar pareigūnams įdomu, ką veikia kitose lengvosiose mašinose sėdintys žmonės.