H. Desiras dėkojo Lietuvai už įsitraukimą ginant žiniasklaidos laisvę, ypač už ESBO neformalios žurnalistų saugumo draugų grupės inicijavimą.

Pagal pranešimą, ministras ir ESBO atstovas žiniasklaidos laisvei aptarė tarptautinius visuomeninio transliuotojo standartus ir priežiūros institucijos nepriklausomumo kriterijus. Atstovas pažadėjo pasidalinti tarptautinės gerosios praktikos pavyzdžiais. Organizacijai žinoma situacija Lietuvoje, susijusi su visuomeniniu transliuotoju, ji atidžiai stebi, kad žiniasklaida veiktų nepriklausomai ir būtų apsaugota nuo politinės įtakos.

H. Desiras paminėjo, kad 2019 metais jo biuras pristatys trečiąjį ESBO žurnalistų saugumo gairių leidimą. Šios gairės pirmą kartą parengtos Lietuvos pirmininkavimo ESBO metu 2011 metais.

Prancūzijos vyriausybė atidžiai stebi ginčą dėl šios šalies energetikos, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo grupės „Veolia“ investicijų Lietuvoje ir tikisi, kad jį pavyks išspręsti taikiai, antradienį pareiškė Vilniuje viešintis Prancūzijos Europos reikalų ministras.

Harlemas Desiras (Harlemas Deziras) sakė susidariusią situaciją pirmadienio vakarą aptaręs susitikime su Lietuvos energetikos ministru Roku Masiuliu.

„Be abejo, mes esame susirūpinę, nes tai Prancūzijos kompanija, nors mes kaip valstybė ir nesame šios bylos šalis“, - žurnalistams Prancūzijos ambasadoje Vilniuje antradienį sakė ministras, atsakydamas į BNS klausimą.

„Šiuo metu tęsiasi teisinės procedūros, į kurias valstybė nėra tiesiogiai įsitraukusi, bet mes labai atidžiai stebime ir tikimės, kad bus pasiektas susitarimas. Manau, kad tai geriausiai atitiktų visų interesus“, - teigė H.Desiras.

„Veolia“ Vašingtone veikiančiam Tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui (ICSID) sausio pabaigoje pateikė daugiau nei 100 mln. eurų vertės ieškinį prieš Lietuvą. Prancūzijos grupė teigia, kad jos valdomos antrinės įmonės „Vilniaus  energija“ ir „Litesko“ patyrė nuostolių dėl nesąžiningų ir diskriminuojančių teisės aktų pakeitimų ir veiklos reguliavimo sprendimų.

Energetikos ministro R.Masiulio atstovas sakė, kad ministras susitikime su H.Desiru pristatė Lietuvos Vyriausybės poziciją, bet ieškinio detalės nebuvo aptarinėjamos.

„Ieškinio detalės nebuvo aptarinėjamos, nes dar vyksta teisiniai procesai. Buvo konstatuota, kad tokia situacija yra, ministras pristatė savo poziciją ir buvo aptarti kiti klausimai“, - BNS sakė R.Masiulio atstovas spaudai Mantas Dubauskas.

„Vilniaus  energija“, kuri priklauso „Veolia“ grupei, iki 2017 metų balandžio sostinės savivaldybės valdomai įmonei turi grąžinti Vilniaus šilumos ūkį, kurį išsinuomojo penkiolikai metų ir į kurį investavo apie 160 milijonų eurų, tačiau šis procesas gali būti sudėtingas dėl grąžinamo turto vertinimo.

„Vilniaus energija“ su valdžios institucijomis ne kartą bylinėjosi Lietuvos teismuose, be to, sostinės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje buvusiam „Vilniaus  energijos“ valdybos pirmininkui Jeanui Sacrestui (Žanui Sakrestui) pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo.

Kalbėdamas su Lietuvos žurnalistais, H.Desiras pabrėžė, kad Prancūzija didžiuojasi „Veolia“ sėkminga veikla visame pasaulyje.

„Tai labai svarbi Prancūzijos įmonė, sėkmingai veikianti visame pasaulyje, mes ja didžiuojamės, ji dirba daugybėje savivaldybių visame pasaulyje ir Lietuvoje. Norėtume, kad ši byla būtų išspręsta kaip įmanoma sklandžiau pasiekus susitarimą“, - teigė ministras.

H.Desiras sakė nenorintis, kad šis atvejis atbaidytų Prancūzijos investicijas Lietuvoje, bet pridūrė, kad visiems tarptautiniams investuotojams svarbus „verslo klimatas ir tai, kaip elgiamasi su investavusiomis įmonėmis“.

Lietuvoje pavasarį planuojamas Prancūzijos premjero Manuelio Vallso (Manuelio Valso) vizitas, pirmadienį pranešė į Vilnių atvykęs Prancūzijos ministras Europos reikalams Harlemas Desiras (Harlemas Deziras).

„Aš džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad balandžio 14 dieną (Lietuvoje) lankysis ministras pirmininkas M.Vallsas“, - žurnalistams Vilniuje sakė H.Desiras, pradėdamas dviejų dienų vizitą.

H.Desiras sakė su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi aptaręs strateginės partnerystės įgyvendinimo dokumentą, kurį planuojama pasirašyti Prancūzijos premjero vizito metu.

Lietuvos ir Prancūzijos dvišaliai santykiai oficialiai vadinami strategine partneryste po to, kai atitinkamą sutartį 2009 metais pasirašė abiejų šalių prezidentai.

H.Desiras ir L.Linkevičius trumpoje spaudos konferencijoje taip pat sakė aptarę situaciją Ukrainoje ir pabrėžė norintys, kad Didžioji Britanija liktų Europos Sąjungoje.

Britai referendumą dėl narystės ES ketina surengti birželio mėnesį.

Lietuvoje pirmadienį vizitą pradeda Prancūzijos ministras Europos reikalams Harlemas Desiras (Harlemas Deziras).

H.Desiro susitikime su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi numatoma aptarti dvišalius santykius, migracijos krizę, energetinį saugumą, santykius su Rusija ir situaciją Ukrainoje.

Prancūzijos valstybės ministras Europos reikalams Vilniuje lankysis iki antradienio, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

2009 metais Lietuvos ir Prancūzijos prezidentai pasirašė deklaraciją dėl strateginės partnerystės.

Lietuvoje kitą savaitę lankysis Prancūzijos ministras Europos reikalams Harlemas Desiras (Harlemas Deziras).

H.Desiro susitikime su Lietuvos kolega Linu Linkevičiumi numatoma aptarti Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės tikslų įgyvendinimą, dvišalius santykius, Europos Sąjungos darbotvarkės klausimus, tokius kaip migracija ir energetikos saugumas, santykius su Rusija, padėtį Ukrainoje ir kitas tarptautinės politikos aktualijas.

Prancūzijos valstybės ministras Europos reikalams Vilniuje lankysis nuo pirmadienio iki antradienio, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Lietuvos ir Prancūzijos strateginė partnerystė užmegzta 2009 metų rugsėjį abiejų valstybių prezidentams pasirašius politinę deklaraciją. Strateginės partnerystės veiksmų plane numatyti bendradarbiavimo tikslai ir priemonės saugumo, ekonomikos, energetikos, užsienio politikos ir kituose sektoriuose.

Baltarusija tikisi visiško ir greito Europos Sąjungos sankcijų atšaukimo, pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Dmitrijus Mirončikas ketvirtadienį žurnalistams Minske.

„Mes tikimės visiško sankcijų atšaukimo. Taip pat tikimės, kad tai įvyks kiek įmanoma greičiau“, – pridūrė jis.

Pasak jo, Baltarusijos užsienio reikalų ministerija kol kas nepasirengusi komentuoti informacijos apie Europos struktūrų ketinimus sustabdyti Baltarusijai taikomas sankcijas.

„Mes komentuojame tik įvykius ir faktus“, – pabrėžė D.Mirončikas.

Pirmadienį spalio 12 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pranešė, kad Europos Sąjunga (ES) iki mėnesio pabaigos turėtų priimti sprendimą atšaukti sankcijas Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir dar daugiau kaip šimtui režimo pareigūnų.

Tą pačią dieną kiek vėliau buvo pranešta, kad Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai Liuksemburge nutarė suspenduoti Baltarusijai taikomas sankcijas keturiems mėnesiams po rinkimų, kuriuos penktą kartą laimėjo autoritariškasis prezidentas Aleksandras Lukašenka ir kurie vyko be incidentų, nors, anot stebėtojų, būta ir nesklandumų.

„Mes priėmėme sprendimą suspenduoti sankcijas ateinantiems keturiems mėnesiams, bet jos gali būti vėl atkurtos nedelsiant, jeigu prireiktų“, – sakė žurnalistams Prancūzijos Europos reikalų ministras Harlemas Desiras (Harlemas Deziras).

Dar prieš rinkimus ES diplomatai kalbėjo, kad Briuselis yra pasirengęs persvarstyti sankcijas, kurių galiojimas baigiasi spalio 31 dieną, jeigu rinkimai vyks „priimtino klimato“ sąlygomis.