Atsirado ir dings
Mažiau nei prieš savaitę senamiestyje, kiemelyje netoli Tiltų gatvės, atsirado marmurinis kubas (gal žaidimo kauliukas), skirtas Trojos atradėjui H.Schliemannui.
Ant kubo padėta simbolinė akmeninė knyga, o ant jo šonų lotyniškai, angliškai ir lietuviškai užrašyta: "Henrikui Šlymanui. Atkaklus darbas nugalėjo viską. Pub. Vergilijus Maronas".
Greta įtvirtinti metaliniai simboliniai darbo įrankiai, taip pat – metalinė lentelė, kurioje išgraviruotas atradėjo portretas, pateikta informaciją apie jį patį.
Tačiau jau vakar ryte nei metalinių įrankių, nei lentelės nebebuvo, o pats kubas uždengtas polietileno plėvele. Veikiausiai ir jis artimiausiu metu bus pašalintas.
Nupjautas ir tame pačiame kiemelyje priešais kubą anksčiau pastatytas simbolinis vandens hidrantas su bidonais.
Susisiekus šio paminklo iniciatorius, išgirdęs, apie ką bus šnekama, pasakė, jog yra ligoninėje ir kalbėti negali.
Vėliau jam prisiskambinti nebepavyko.
Miesto leidimo neklausė?
Iniciatyvos įamžinti garsųjį klaipėdietį ėmėsi vienas senamiesčio verslininkas.
Visa bėda, kad savo ketinimų jis iš pat pradžių nesuderino su miesto valdžia.
Todėl, kaip ir reikėjo tikėtis, kilo tam tikras šurmulys dėl "nelegalaus statinio" atsiradimo.
Turi būti tam tikras pagarbos momentas, nesvarbu, kad iniciatyvos yra daromos savo lėšomis.
"Mieste yra nustatytos tvarkos, kaip statomi įamžinimo paminklai ir apskritai meniniai objektai. Tam reikalingas miesto tarybos pritarimas. Tas žmogus pas mane buvo užsukęs praėjusį penktadienį ir paklausė, ką jam dabar daryti, kaip viską įteisinti. Gerai, kad žmonės rodo iniciatyvą puošti miestą, skiria savo lėšų, bet viskam yra nustatyta tvarka. Turi būti tam tikras pagarbos momentas, nesvarbu, kad iniciatyvos yra daromos savo lėšomis", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės vyriausiasis dailininkas Mindaugas Petrulis.
Šiuo atveju miesto pritarimo tokiam H.Schliemanno įamžinimui nebuvo.
O toks dalykas reikalingas, nes tai yra svarbu ne tik pačiam iniciatoriui, bet ir visiems kitiems miestiečiams.
Būtent todėl paminklas turėtų būti nukeltas. Esą, jei yra pažeidimas, jį reikia taisyti.
"Pirmiausia reikia gauti tam leidimą. Po to būtina sugalvoti įamžinimo formą ir vietą, kuri sietų ją su tuo asmeniu. Bet kur to daryti negalima. Yra eismo taisyklės, bendravimo taisyklės. Tai irgi yra vieša erdvė, kur turi būti tų nustatytų taisyklių laikomasi", – pakartojo M.Petrulis.
Dizaineriai turi pastabų
Atsiradęs atminimo kubas H.Schliemannui pirmiausia buvo pastebėtas dizainerių.
Jie į šią iniciatyvą reagavo nevienareikšmiškai. Kilo savotiškas šurmulys, vieni buvo prieš, kiti – už.
Esą sumanymas yra geras ir privačių iniciatyvų nereikėtų slopinti, tačiau ir tuos neoficialius procesus privaloma valdyti.
Teigiama, kad jei žmogus norėtų prisidėti prie miesto gražinimo, reikėtų jam padėti, o ne žlugdyti.
Vis dėlto iniciatoriui derėtų pasitarti su žinovais, kur prasmingas būtų toks įamžinimas, nes pasirinkta vieta Klaipėdos senamiestyje esą su H.Schliemannu niekaip nesusijusi.
"Tai – šiųmečių ir pernykščių "Šviesos vartų" pasekmė. Kubas yra undinėlių prie Dangės, šuniuko senamiestyje ir kito miesto kičo tęsinys. Jei šviestuvai aikštėje prie piliavietės, naujieji šviestuvai Liepų gatvėje nekliūva ar patinka, kubelis H.Schliemannui turėtų patikti", – ironizavo dizaineris Kęstutis Mickevičius.
Klaipėda perkrauta kičo?
Anot K.Mickevičiaus, šiame kūrinyje buvo kičo elementų, o to mieste jau ir taip pakanka.
Esą vienas ryškiausių kičo pavyzdžių – Lietuvos paminėjimo tūkstantmečiui skirtas paminklas karaliui Mindaugui, kuris mieste taip pat atsirado privačia iniciatyva už privačias lėšas.
Klaipėdiečiai pabrėžia, kad šis paminklas iškrenta iš miesto konteksto visomis prasmėmis, istorine – taip pat.
"Kas yra ne kičas Klaipėdoje? Tai – prie geležinkelio stoties natūralaus žmogaus ūgio pabėgėlės su vaiku paminklas. Ne kičas – senamiesčio katinas, kuris yra savo vietoje. Jo meninė išraiška yra labai įdomi. Juolab jis atsirado socializmo metais, kai buvo įprasta statyti paminklus revoliucionieriams, o čia staiga – katinas, kaip koks akibrokštas sistemai. Tas katinas suteikia jaukumo, bet kai tų katinų atsirado daugiau, jau nebeskanu", – dėstė K.Mickevičius.
Teigiama, jog H.Schliemanno įamžinimą sumaniusio verslininko užsipulti vis dėlto nederėtų – žmogus parodė gerą norą, skyrė savo pinigų, bet kol kas liko nesuprastas.
Juolab kitos panašios iniciatyvos, nekvepiančios menu, yra palaimintos miesto valdžios.
Paminklą H.Schliemannui jo sumanytojas bent jau kol kas nusprendė pašalinti.
