Po pralaimėjimo vilniečiai įsispraudė save į dar mažesnį kampą. „Rytas“ gali patekti į įkrintamąsias, tačiau turi įveikti Tenerifės „Lenovo“ ekipą gruodžio 21 dieną arba tikėtis dviejų Atenų „Peristeri“ nesėkmių.
„Skaudus pralaimėjimas mums, – po mačo sakė Giedrius Žibėnas. – Manau, kad su 90 taškų namuose galėtume lengvai laimėti, bet kad laimėtum, turi sumokėti kainą. Tai yra susifokusavimas, ego ir pastangos. Kai sumoki tą kainą, tu gali daryti viską. Šiandien atėjome į rungtynes labai minkšti, požiūris buvo...
Mačiau po rungtynių žaidėjus liūdnus ir suprantame, kokios svarbios buvo rungtynės. Reikia tokį požiūrį atsinešti ir į rungtynes, kai žengi ant parketo, neduoti nieko lengvo.
Buvo per daug lengvų taškų, kalbant apie varžovus. Maurice'as Kempas iš po krepšio sumetė 14 metimų, nė vienas iš jų nebuvo tolimas. Tai buvo tiesiog kūnas prieš kūną, jie iš mūsų tyčiojosi su savo lengvais metimais, mes negalėjome fiziškai nukonkuruoti Kempo. Manau, kad vis tiek padarėme daug gero darbo su kitais žaidėjais – Babbu, Hookeriu ir Gamble'u. Tai buvo Kempo vakaras ir negalėjome rasti vaistų nuo jo sustabdymo.“
– Ar esminis skirtumas šiandien buvo fiziškume?
– Mes turėjome daug problemų pasiruošdami šioms rungtynėms. Nenoriu jų afišuoti, bet tos dvi dienos su septyniais žaidėjais, viena treniruotė nepadeda. Tokios energijos, kurią turėjome atsinešti, neatsinešėme. Sunkios rungtynės, nieko nekaltinu, tiesiog labai mums nesukrito aplinkybės. Tai mūsų neatleidžia nuo atsakomybės, jog 82 taškus iš 101 taško varžovai pelno iki bonuso situacijų, kur mes galime išspręsti tikrai daug reikalų, išgelbėti savo užpakalį su protinga pražanga. Mes jų galime padaryti 16 per rungtynes, po 4 kiekviename kėlinyje.
Dėl to išeina, kad mes žaidžiame geras rungtynes puolime, bet gynyboje tas mūsų atsinešimas, fiziškumas buvo pagrindas. Reikėjo šiandien muštis – nesimušėme. Išsinešame pralaimėjimą. Tai neuždaro sezono, turnyro bei viską reikės spręsti paskutinėse rungtynėse. Viskas yra mūsų rankose. Žaidžiame namuose su tokiu palaikymu, geresniu įėjimu į rungtynes, geresniu pasiruošimu rungtynėms, geresne sveikata, geresne sveikata turime visus šansus.
– Kalbėjote apie požiūrį. Galbūt matėte kažkokių raudonų vėliavų, jog žaidėjai per gerai apie save pagalvojo prieš rungtynes?
– Nekaltinu nė vieno žaidėjo. Požiūris yra kalbant apie Maurice'ą Kempą, kaip mes jį stabdėme. Va čia yra požiūris. Jis mus sudaužė pirmose rungtynėse ir mums tai labiau reikėjo priimti asmeniškai, bet jis dar labiau uždominavo. Jis žaidė be keitimų – 40 minučių. Nebuvo to žaidėjo pas mus, neatradome jo, kuris tiesiog galėtų jį paguldyti ant grindų. Nebuvo nė karto veiksmo, kuomet jis tiesiog gulėtų ant grindų.
Tas labiausiai skaudina. Gali žaidėjas įmesti sunkius metimus per pakeltas rankas. Tai yra jų žaidimas, jie tokius įmeta, stengiamės nekreipti į tai dėmesio, akcentuoti kitą ataką, bet kai tau vieną po kito šeria 2+1, iš po krepšio, eina į dešinę ranką ir mes tos pražangos nepadarome. Nesiunčiame jo mesti baudų, jis irgi metė tik 6 baudas. Čia buvo pagrindinė problema.
– Kaip šiandien įvertintumėte arbitrų darbą?
– Abiem komandoms buvo vienodas teisėjavimas. Esmė, kad mes eilę rungtynių turėjome šį sezoną. Mes matome, kad prarandame emocijų valdymą bendraujant su teisėjais. Tai liečia žaidėjus, tai liečia trenerius, tai liečia trenerių štabą ir tai mums nepadeda. Per ilgąją pertrauką kalbėjome, kad jeigu mes žaisime kartu, jeigu iki ketvirto kėlinio sumažinsime skirtumą iki vienženklio, ketvirtajame kėlinyje viskas spręsis, bet mes turime nustoti kalbėti su teisėjais, žaisti kartu. Manau, kad antroje rungtynių pusėje mes kontroliavome emocijas geriau, bet to nepakako. Tokiose rungtynėse reikia žaisti 40 minučių.
– Kas nutiko tarp suolelio ir Sandy Coheno jam įmetus tritaškį trečiajame kėlinyje, kuomet po to žaidėjas iškart gavo techninę pražangą? Ką jis jums pasakė?
– Jis negali į veidą, į akis kalėmis vadinti komandos atsarginių suolo, ypač išvykoje vietinei komandai pralaimint. Tai yra neatleistina. Mes to neskatiname, žaidėjai tai patys žino. Cohenas žino, kad jis to negali daryti.
– Iki ilgosios pertraukos 18 taškų iš greitajame puolime praleistų atakų. Ar čia buvo prastas metimų pasirinkimas?
– Prieš rungtynes apie tai kalbėjome, kad metimų pasirinkimas būtų geras, visi tikėtųsi to metimo, kad visi žinotų, už ką yra atsakingi. Tą visuomet akcentuojame, bet to nepadarome. „Bnei“ yra komanda, kuri iš anksto bėga į greitą puolimą, kuri gyvena iš pigių taškų bei gyvena iš greito puolimo. Tai buvo labai didžiulis akcentas, galbūt turėjo būti ir dar didesnis akcentas.
– Antroje pusėje Gytis Masiulis sėkmingai padėjo jums sugrįžti. Kiek jūs skatinate jį imtis iniciatyvos?
– Jis privalo imtis iniciatyvos, jau pats laikas ir toliau skatinsime. Mes neturime 15 žaidėjų. Turime, kiek turime ir kiekvienu juo pasitikime. Nieko naujo nepasakysiu. Kiekvienas žaidėjas, jis anksčiau ar vėliau iššaus. Mes jais tikime ir tikėsime.
– Kaip galite paaiškinti banguojantį žaidimą?
– Ieškome to stabilumo. Žiūrovai mato tik tai, kas vyksta aikštelėje. Dvi dienas prieš rungtynes mes neturėjome gero pasiruošimo.
– Dabar esate įsprausti į siaurioką kampą FIBA Čempionų lygoje, nors neseniai ta situacija atrodė palanki. Kiek tai kerta per galvą?
– Nėra čia ko prikėlinėti. Kerta, nekerta. Suprantame, kad turime laimėti prieš Tenerifės komandą. To nepadarėme jau tris kartus, įskaitant ir praėjusį sezoną. Bandysime ketvirtą. Turime visus šansus, svarbiausia, kad visi žaidėjai būtų sveiki, pasiruošę, su gera energija, su geru tikėjimu. Žaidėjus skatiname po rungtynių, kad nebūtų tų nuleistų galvų, nes labai keistai atrodė, kad tos galvos nuleistos. Tikrai niekas nesibaigė. Komanda tikime, fanų pagalba tikime. Norime tokio pačio karščio ir kitą trečiadienį iš tribūnų.
