Šioje fotografijų parodoje sujungtos Ukrainos XX a. ir dabartinės laisvės kovos. Pasak parodos kuratoriaus Gedimino Armonavičiaus, joje apstu ir užšifruotų, ir akivaizdžių atsakymų į svarbiausius klausimus.

„Galiu drąsiai sakyti, kad Klaipėda turi pačią stipriausią nekinetinę parodą Lietuvos istorijoje, čia yra labai daug atsakymų. Aš kviečiu jus dalintis šia informacija, kviesti visus, kas nežino, ateiti ir pamatyti parodą bei suprasti daug dalykų, kas joje yra užšifruota arba, atvirkščiai, labai aiškiai parodyta“, – sakė G. Armonavičius.

Anot jo, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorės Ritos Malinauskienės dėka ši paroda tapo Lietuvos nuosavybe.

Tikimasi, kad ekspozicija aplankys ne tik kitus Lietuvos miestus, bet ir kitas Baltijos, o galbūt ir Skandinavijos šalis bei sugrįš ir amžiams liks Karo muziejaus archyvuose, kad ir praėjus šimtui metų istorija visiems būtų prieinama.

R. Malinauskienė akcentavo, kad muziejuje yra atskira erdvė, skirta Ukrainos karo ir Ukrainos kovotojų atminimui, kuris lankytojams pristatomas įvairiais istoriniais artefaktais.

G. Armonavičius taip pat prisiminė Mariupolio gynėjų apsilankymą Klaipėdoje. Tuo metu jie esą teigė, kad Klaipėda yra labai panaši į Mariupolį. Jiems bendraujant ir bendradarbiaujant su klaipėdiečiais, prisidedančiais prie karo Ukrainoje baigties, vienam jų – Raimundui Kubiliui, žmogui, atstovavusiam Lietuvai nuo pirmų karo Ukrainoje dienų, Mariupolio gynėjai perdavė dovaną – vardinį peilį.

„Sunkūs laikai mus sujungė, sunkūs laikai formuoja stiprius žmones“, – sakė R. Kubilius.

Parodos pristatyme kalbėta apie ukrainiečių ryžtą, dvasią. Pažymėta ir tai, kad daug nuotraukose užfiksuotų ukrainiečių karių – neseniai žuvę mūšio lauke.

Paroda Klaipėdoje bus eksponuojama visą vasarą.

Projekto autorė – Trečiosios šturmo brigados karė Maryna Mirzaeva-Mamaika, fotografė – Trečiosios šturmo brigados karė Jara.

Pernai vasarą brigadai, daugiau nei pusmetį vykdžiusiai kovines užduotis, karas jau buvo tapęs neišvengiama realybe. Mūšiai, apkasai, gyvenimas fronte, praradimai ir skausmas persipynė su karo tikrovės etika ir estetika. Čia gimė nauji herojai. Čia atgimė ukrainiečių karinė tapatybė.

Būtent tokiu sudėtingu ir atsakingu laikotarpiu, stebint karo realybę ir savo kovą, patiems brigados kariams kilo projekto „Plieno audrose“ idėja – fotografijoje sujungti Ukrainos XX a. ir dabartines laisvės kovas.

Parodos kuratorius Gediminas Armonavičius kvietė šioje parodoje ieškoti užšifruotų atsakymų.

Sunkūs laikai mus sujungė, sunkūs laikai formuoja stiprius žmones.

„Galiu drąsiai sakyti, kad Klaipėda turi pačią stipriausią nekinetinę parodą Lietuvos istorijoje, čia yra labai daug atsakymų. Aš kviečiu jus dalintis šia informacija, kviesti visus, kas nežino, ateiti ir pamatyti parodą bei suprasti daug dalykų, kas joje yra užšifruota, arba atvirkščiai – labai aiškiai parodyta,“ – sakė G. Armonavičius.

Anot jo, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorės Ritos Malinauskienės dėka, ši paroda tapo Lietuvos nuosavybe. Tikimasi, kad ji aplankys ne tik kitus Lietuvos miestus, bet ir kitas Baltijos, o galbūt ir Skandinavijos šalis bei amžiams liks Karo muziejaus archyvuose, kad ir praėjus šimtui metų istorija visiems būtų prieinama.

Indrės Kiseliovaitės nuotr.

„Klaipėdiečiai sunkiausiomis akimirkomis parodo stipriausią stuburą. Kai Klaipėdoje lankėsi Mariupolio gynėjai, jie vaikščiojo miesto gatvėmis ir sakė, kad Klaipėda yra labai panaši į Mariupolį“, – kalbėjo G. Armonavičius.

Tad nuo Mariupolio gynėjų Raimundui Kubiliui – žmogui, atstovavusiam Lietuvai nuo pirmų karo Ukrainoje dienų, perdavė dovaną – vardinį peilį.

„Sunkūs laikai mus sujungė, sunkūs laikai formuoja stiprius žmones“, – sakė R. Kubilius.

Projekto autorė – trečiosios šturmo brigados karė Maryna Mirzaeva-Mamaika, fotografė – trečiosios šturmo brigados karė Jara.