Normos ribos

Tris mėnesius mokslininkai stebėjo hidrologinę Kauno HE tvenkinio situaciją ir analizavo, kaip jose kito vandens lygis. Atlikę tyrimus ekspertai konstatavo, kad svarbiausiu kai kurių rūšių žuvų populiacijos gausumo Kauno HE tvenkinyje ribojantis faktorius yra mėgėjiška žvejyba, o vandens paukščių, jautrių vandens lygio svyravimams, yra labai mažai.

„Šiais metais buvo nustatytas tik vienas atvejis, fiksuotas birželio 3 d., kai marių paros vandens lygio svyravimas žuvų neršto metu viršijo leistiną 20 cm ribą. Tačiau tai buvo labai nežymus nukrypimas – vidutiniškai 1,3 cm aukščiau nustatytos leidžiamos vertės. Kauno marių vandens lygis gali svyruoti ir dėl gamtinių priežasčių, tačiau didžiausią įtaką tam turi hidroelektrinių veikla“, – sako Lietuvos energetikos instituto hidrologas dr. Darius Jakimavičius.

Kadangi vandens lygio svyravimai stebėjimų laikotarpiu, išskyrus vieną atvejį, neviršijo leistinų ribų, skirtingų žuvų rūšių populiacijų gausumas mariose reikšmingai nesikeičia.

„Remiantis šio ir kitų ilgalaikių tyrimų duomenimis, galima teigti, kad reikšmingą poveikį tvenkinio žuvų populiacijoms daro mėgėjiška žvejyba. Tai liudija faktas, kad šiuo metu, kai verslinė žvejyba Kauno HE tvenkinyje uždrausta, o mėgėjiškai intensyviau žvejojamos ne visos žuvų rūšys, mažiau eksploatuojamų rūšių populiacijos smarkiai didėja. Šiuo metu stebimi nedideli kontroliuojami vandens svyravimai dėl hidroelektrinių veiklos žuvų neršto metu tam žymesnės įtakos neturi“, – sako Gamtos tyrimų centro laboratorijos vadovas vyriausiasis mokslo darbuotojas ichtiologas dr. Linas Ložys.

Stebimi nedideli kontroliuojami vandens svyravimai dėl hidroelektrinių veiklos žuvų neršto metu tam žymesnės įtakos neturi.

Dominuoja kuojos

Anot dr. L. Ložio, žuvų, tokių kaip sterkai, ešeriai ir karšiai, ištekliai Kauno HE tvenkinyje, uždraudus verslinę žvejybą, didėja labai iš lėto, o tų rūšių, kurių mėgėjai žymesniais kiekiais negaudo, atsigavimas labai spartus. Tai akivaizdžiai rodo, kad mėgėjiška žvejyba daro reikšmingą poveikį marių ekosistemai. Vis dėlto, mokslininko teigimu, atrodo, kad atsigaunančių žuvų populiacijų dydis jau stabilizavosi.

„Kauno mariose dominuoja kuojos ir plakiai, nes šios rūšys  reikšmingiau neeksploatuojamos. Kitų žuvų rūšių – karšių, starkių ir ešerių – išteklių atsikūrimas yra labai nuosaikus dėl mėgėjiškos žvejybos poveikio. Karosai taip pat labai intensyviai eksploatuojami mėgėjiškoje žvejyboje. Be to, šiemet dėl su elektrinių veikla nesusijusių priežasčių, labai daug karosų žuvo, tad jų ištekliai negausėja“, – pažymi dr. L. Ložys.

Jautrūs paukščiai

Atliekant tyrimus taip pat nustatyta, kad vandens lygio svyravimų dėl Kauno HE ir Kruonio HAE veiklos tiesioginė žala paukščiams yra labai nedidelė. Apskritai Kauno HE tvenkinio fauna, palyginti su 1973–1992 m. laikotarpiu, yra sunykusi dėl perėjimo ir maitinimosi (augalėdžiams paukščiams) buveinių degradacijos. Todėl vandens paukščių, jautrių vandens lygio svyravimams, yra labai mažai.

„Didelė dalis paukščių rūšių tvenkinyje išnyksta dėl vandens ekosistemos pokyčių, o ne dėl vandens lygių svyravimų. Tokie vandens lygio pokyčiai, kokie fiksuojami dabar, paveikia labai mažai lizdų. Pavyzdžiui, šiemet rastas vos vienas vandens svyravimų paveiktas žuvėdros lizdas“, – sako ornitologas dr. Vitas Stanevičius.

Taip pat, anot jo, svyravimai, neviršijantys 0,2 m, ar kiek didesni, dalies rūšių, pavyzdžiui, gulbių ar nendrinių lingių dėtims, nepavojingi dėl jų lizdų konstrukcinių ypatybių. Be to, kai kurios rūšys, reaguodamos į vandens lygio svyravimus, netgi geba savo lizdus paaukštinti. Kitų rūšių poros sukrauna lizdus gana toli krante, aukštai ant viksvų kupstų ar pernykštės augalijos savartų, tad jiems nepavojingi dabartiniai vandens lygio svyravimai.

Natūralūs procesai

Anot dr. V. Stanevičiaus, Kauno HE tvenkinyje gerai jaučiasi gulbės nebylės, didžiosios antys, nendrinės lingės ir didieji baubliai. Pastarosios dvi rūšys yra europinės reikšmės, o didieji baubliai yra įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą. Anot ornitologo, stebimas laukių ir ausuotųjų kragų populiacijų sumažėjimas, nes šie paukščiai neturi kur perėti, o laukiai – dar ir kuo prasimaitinti. Nuo savo klestėjimo laikų – 1973 m. – labai sumažėjo ir plovinių vištelių populiacija, tačiau šiuo metu ji stabilizavosi.

„Vandens telkiniai natūraliai sensta, ypač pakraščiuose, dumblėja, senka ir užauga tankia viršvandenine augalija – nendrynais, švendrynais, tampa nepraplaukiami. Prie šių natūralių procesų prisideda ir žmonės. Iš dirbamų laukų į vandens telkinį su trąšomis patenkantis fosforas labai kenkia maurabraginiams dumbliams – pagrindinei augalėdžių paukščių maisto rūšiai. Azotas skatina perteklinį nendrių ir švendrynų augimą, dėl kurio sumažėja lizdams krauti tinkamų vietų. Be to, kai žmonės išgaudo per daug plėšriųjų žuvų, labai įsigali karpinės žuvų rūšys. Vienos iš jų išėda fitoplanktono gausą reguliuojantį zooplanktoną. Dėl fitoplanktono įsigalėjimo padidėja vandens drumstumas, kuris trukdo fotosintezei reikalingai saulės šviesai pasiekti dugną. Dėl to nyksta vandens paukščių mitybai svarbi povandeninė augalija“, – aiškina dr. V. Stanevičius.

Be to, mokslininko teigimu, karšiai ir karpiai rausia tvenkinio dugną ir taip dar labiau padidina vandens drumstumą, be to, atpalaiduoja fosforą dugno nuosėdose, o tai, vėlgi, lemia maurabragių – pagrindinio augalėdžių paukščių maisto resurso – žūtį.