Pasak teismo, legendinės grupės nariai prašė uždrausti jų pavadinimą naudojančiam kolektyvui tai daryti, o šie siekė, kad prekės ženklo „Hiperbolė“ apsauga būtų panaikinta, nes jis nenaudojamas dėl ieškovų nevykdomos koncertinės veiklos.
Apeliaciniam teismui „Hiperbolės“ nariai pateikė duomenis, kad nuo 1994 metų prekiaujama jų kompaktinėmis plokštelėmis, nuo 1980-ųjų – vinilinėmis plokštelėmis.
Taip pat pateikti įrodymai, kad „Hiperbolės“ dainų galima klausytis internetu per komercinę platformą „Spotify“, o Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA nurodė, kad, pagal turimus duomenis, 2014–2018 metais grupės įrašai viešame eteryje skambėjo daugiau kaip 170 tūkst. kartų.
„Šių aplinkybių, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pakako, kad būtų galima konstatuoti, jog ieškovai ginčo laikotarpiu naudojo jiems priklausantį prekės ženklą pagal pagrindinę paskirtį“, – rašoma teismo pranešime.
Teismas taip pat pažymėjo, kad tokį patį sprendimą – jog tai, kad grupė nevykdo aktyvios koncertinės veiklos, nereiškia, jog prekinis ženklas nėra naudojamas – pagrįstai buvo priėmęs ir anksčiau ieškinį nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.
Lietuvos apeliacinis teismas taip pat atmetė skundą dėl pirmosios instancijos sprendimo pateikusių asmenų teiginius, kad leidimą naudoti „Hiperbolės“ pavadinimą jiems buvo suteikęs vienas iš grupės narių.
Nuspręsta, kad prekės ženklo naudojimas galėjo būti perduotas tik visų grupės narių sutikimu.
Vertindamas tai, kad „Hiperbolė“ savo veiklos metu buvo itin populiari, o jos kūriniai tokiais lieka ir toliau, teismas pažymėjo, kad pamatę koncertų reklamose ar afišose šį pavadinimą žmonės gali tikėtis, jog koncertuos originali grupė.
„Atsižvelgiant į nustatytą itin didelį ženklų panašumą, toks ženklo naudojimas sukuria įspūdį, kad būtent grupė „Hiperbolė“ atliks dainas, todėl egzistuoja visuomenės klaidinimo galimybė“, – pažymėjo teismas.
Šis Apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja nedelsiant, tačiau gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
