„Dėl „Homanit“ investicijų Pagirių kaime, tai reikia pripažinti buvo ir valstybės klaidų padaryta, ne vien įmonės. Visų pirma „Investuok Lietuvoje“ nukreipė šį investuotoją būtent į šią teritoriją ir ėmėsi vandens apsaugos zonos panaikinimo ir būtų paruoštas sklypas. Ir neramiais laikais į Lietuvą buvo investuota 120 mln. eurų. Ir dabar, kai valstybinės institucijos, šiuo atveju Vilniaus vandenys neteisingai panaikino vandens apsaugos juostą, gamykla pakibo ore“, – ketvirtadienį Seime Vyriausybės valandos metu aiškino S. Gentvilas.

„Bendruomenės balsas yra girdimas ir kurie teismų sprendimai yra įsigalioję, jie yra vykdomi. Bet supraskime, kad valstybės toks elgesys su investuotojais turi labai blogą precedentą, kai nurodo patys sklypą, imasi jo paruošimo, ateina užsienio investicija su vokiška pagarba, kuri dabar rodoma Lietuvai ir į tai šaukštas deguto, nes valstybinės institucijos nesugebėjo parinkti tinkamo sklypo“, – tvirtino jis.

Taip ministras atsakinėjo į ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu socialdemokrato Algirdo Syso užduotą klausimą.

„Aplinkos apsaugos ministrui klausimas, ar jis gerbia teisės viršenybės principą. Nes buvo Pagirių bendruomenės žmonės atvykę. Ir vietoje to, kad būtų vykdomi teismo sprendimai, toliau bylinėjatės ir eilinį kartą keičiate specialios paskirties žemės įstatymą, norėdami suteikti leidimą paleisti gamyklą. Tai kodėl negerbiate bendruomenės ir teismo sprendimų?“ – klausė parlamentaras.

S. Gentvilas tvirtino, kad ši situacija ir konfliktas tarp įmonės ir bendrovės rodo, kad reikia peržiūrėti investuotojų pritraukimo tvarką.

„Tai man atrodo, kad investuotojų pritraukimas būtų peržiūrėtas, kad po to neturėtume to konflikto kurį šiandien turime Pagiriuose. Ir tas pamokas reikia išmokti“, – paminėjo S. Gentvilas.

ELTA primena, kad Regionų administracinis teismas įpareigojo Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo įvertinti įmonės „Homanit Lietuva“ Vilniaus rajono Pagirių kaime statomos medžio plaušo plokščių gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Nors vietos bendruomenė teigia, kad įmonė veikloje planuoja naudoti kenksmingas chemines medžiagas, teismas sprendimą iš naujo įvertinti ataskaitą teigia priėmęs agentūrai netinkamai įvertinus rizikas dėl degalų naudojimo gamyboje.

Tai man atrodo, kad investuotojų pritraukimas būtų peržiūrėtas, kad po to neturėtume to konflikto kurį šiandien turime Pagiriuose. Ir tas pamokas reikia išmokti.

Medžio plokščių gamykla, kaip pranešė teismas, veiktų geriamojo vandens vandenvietės apsaugos zonoje, kurioje yra griežtai ribojama ūkinė veikla.

Tačiau į teismą pasikreipusi Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ teigia „esanti įsitikinusi“, kad plokščių gamybą šioje zonoje vykdyti norinti „Homanit Lietuva“ planuoja naudoti chemines medžiagas. Šios rizikos, gyventojų teigimu, Aplinkos apsaugos agentūra neįvertino darydama poveikio aplinkai vertinimą.

Pagirių bendruomenė taip pat kaltino agentūrą netinkamai atlikus oro taršos vertinimą, be to, teigė, kad įmonės gamyboje galimai planuojamos naudoti dervos išskirtų didesnį pavojingų medžiagų kiekį nei nurodyta poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje.

Nors teismas visus šiuos bendruomenės argumentus atmetė, tačiau agentūrą aplinkos vertinimą atlikti iš naujo įpareigojo dėl to, kad „nebuvo tinkamai atliktas degalų tiekimo į veiklos teritoriją klausimas“.

Kaip teigė Aplinkos apsaugos agentūra ir „Homanit Lietuva“, oro taršos ir kitos rizikos įvertintos naudojant pripažintas metodikas ir objektyvius duomenis, gamyboje bus naudojamos pažangios atliekų ir oro valymo technologijos.

„Teismas pripažino, kad, nors numatyta, kad veikloje planuojama naudoti mechanizmus, varomus degalais, kurie laikytini pavojingomis cheminėmis, o vandenvietės apsaugos zonoje taikomi su tuo susiję apribojimai, tačiau poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nėra pasisakyta dėl su tuo susijusios rizikos“, – teigiama penktadienį teismo išplatintame pranešime.

Medžio plokščių gamykla, kaip pranešė teismas, veiktų geriamojo vandens vandenvietės apsaugos zonoje, kurioje yra griežtai ribojama ūkinė veikla.

Tačiau į teismą besikreipusi Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ teigia „esanti įsitikinusi“, kad plokščių gamybą šioje zonoje vykdyti norinti „Homanit Lietuva“ planuoja naudoti chemines medžiagas. Šios rizikos, gyventojų teigimu, Aplinkos apsaugos agentūra neįvertino darydama poveikio aplinkai vertinimą.

Pagirių bendruomenė taip pat kaltino agentūrą netinkamai atlikus oro taršos vertinimą, be to, teigė, kad įmonės gamyboje galimai planuojamos naudoti dervos išskirtų didesnį pavojingų medžiagų kiekį nei nurodyta poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje.

Nors teismas visus šiuos bendruomenės argumentus atmetė, tačiau agentūrą aplinkos vertinimą atlikti iš naujo įpareigojo dėl to, kad „nebuvo tinkamai atliktas degalų tiekimo į veiklos teritoriją klausimas“.

„Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita paremta objektyviais duomenimis ir priimtinomis metodikomis, kurių pareiškėja nepaneigė, be to, tvirtinant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą aiškiai pasakyta, kad negalės būti naudojamos pavojingos cheminės medžiagos“, – aiškina teismas.

Kaip teigė Aplinkos apsaugos agentūra ir „Homanit Lietuva“, oro taršos ir kitos rizikos įvertintos naudojant pripažintas metodikas ir objektyvius duomenis, gamyboje bus naudojamos pažangios atliekų ir oro valymo technologijos.

Šis teismo sprendimas taip pat dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Įmonė sako dabar galinti tęsti pradėtus statybų darbus, kurie anksčiau buvo pripažinti neteisėtais. Tuo metu anksčiau šioms statyboms prieštaravusios Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Pagirių bendruomenės atstovai teigia, jog nebesvarsto galimybės teisiškai stabdyti stambaus investicinio projekto statusą turinčios gamyklos statybų.

„Homanit Lietuvos“ vadovas Andrius Ostrauskas BNS patvirtino, kad įmonė praėjusį penktadienį iš Vilniaus rajono savivaldybės gavo statybų leidimą pagrindinio gamyklos pastato statybai.

„Taip, mes praėjusį penktadienį gavome statybų leidimą ir tikrai taip, šiandien (pirmadienį – BNS) gamyklos pastato statybos oficialiai startuoja“, – BNS sakė „Homanit Lietuvos“ vadovas.

A. Ostrausko teigimu, tai reiškia, kad statybos inspekcijos šiemet balandį surašytas aktas dėl savavališkos gamyklos statybos nebetenka galios.

„Šio klausimo nebeliko gavus leidimą statybai“,  – teigė gamyklos vadovas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė BNS patvirtino, kad gavus statybos leidimą instituciją nebereikalaus nugriauti 0,5 tūkst. kvadratinių metrų plote sumontuotų 1,5 tūkst. gręžtinių gelžbetoninių polių su įrengta galvena.

„Jeigu šiai dienai jie („Homanit“ – BNS) yra gavę statybų leidimą, tai ta statyba kaip jau ir nebelaikoma savavališka“, – sakė inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė.

Pasak R. Kėkštienės, „Homanit“ per 10 dienų turi informuoti inspekciją apie leidimo gavimą. Tuomet pareigūnai patikrins statybą leidžiantį dokumentą ir nustatys, ar jis išduotas teisėtai.

„Tuomet galimi du variantai: jeigu bus konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas teisėtai, tada registruojamas statinio atitikties projektui patikrinimo aktas ir panaikinamas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius aktas, tačiau jei pareigūnas nuspręs, jog statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai, inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka kreipsis į teismą dėl jo panaikinimo“, – aiškino ji.

Prieš gamyklos statybas iki šiol kovojusios Pagirių bendruomenės „Medeina“ pirmininko Vytauto Vyskupaičio teigimu, bendruomenė greičiausiai taip pat nebeskųs įteisintų gamyklos statybų.

„Ir gerai, tegul stato“, – BNS teigė V. Vyskupaitis.

Vietos bendruomenė teismuose su gamykla iki šiol bylinėjasi dėl Pagirių vandenvietės apsaugos zonos sumažinimo. Pernai spalį Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė prokuratūros skundą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau nutartis apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.  

„Homanit Lietuva“ pernai gruodį Pagiriuose pradėjo pirmąjį būsimos gamyklos statybų etapą – tyrimų centro, sandėlio bei administracinio pastato – statybą.

Įmonės vadovas pripažino, kad pagrindinio gamyklos pastato statybos vėluoja apie pusmetį, todėl jų užbaigimas nuo 2022 metų pabaigos nukeliamas į 2023 metų birželį, jos turėtų brangti maždaug penktadaliu.

„Iš to, kokius grafikus šiandien turime su statybininkais, planas jas pabaigti iki kitų metų antrojo ketvirčio yra realu“, – sakė A. Ostrauskas.

Pasak jo, įmonė gamyklos pastato statyboms neturės generalinio statybų rangovo, o už jas, kaip ir už anksčiau pradėtas sandėlių ir administracinio pastato statybas, bus atsakinga statybų valdymo bendrovė „Incorpus“.

„Jie praktikos turi, projektą žino, todėl visiškai logiška, kad ir toliau tęs darbus. Deja, jau dabar aišku, kad tiek statybos medžiagos, tiek patys darbai brangs apie 20 proc.“, – sakė  A. Ostrauskas.

„Kokiu skaičiumi pasibaigs pačios investicijos, greičiausiai pasimatys metų pabaigoje, nes dar daugelis tiekimo kontraktų nepasirašyti“, – pridūrė jis.

Pernai statybas pradėjusi „Homanit Lietuva“ teigė, kad sandėliavimo ir administracijos patalpų statyba kainuos apie 12 mln. eurų, visas projektas su gamykla – 175 mln. eurų.

Bendrovė skelbė, kad gamykloje turėtų būti sukurta 440 naujų darbo vietų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pernai spalį projektui suteikė stambaus investicinio projekto statusą, o bendrovė dėl to gavo mokesčių lengvatų 20 metų.

Nauja „Homanit“ gamykla turėtų gaminti komponentus baldų, durų, parketo pramonės įmonėms tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Jos pajėgumai sieks apie 260 tūkst. kubinių metrų plokščių per metus – apie 25 proc. visos „Homanit“ grupės produkcijos. 

Bendrovė gamyklose Vokietijoje ir Lenkijoje gamina vidutinio ir aukšto tankio suspaustas medžio pluošto plokštes. Grupėje dirba apie 1,5 tūkst. darbuotojų.