Pranciškus, varginamas kelių ir kvėpavimo problemų, taip pat nedalyvavo kardinolų procesijoje aplink obeliską aikštėje mišių pradžioje. Vietoj to 87 metų pontifikas palaimino nuo altoriaus tikinčiųjų atsineštas palmių ir alyvmedžių šakeles.

Buvo tikimasi, kad Pranciškus pasakys homiliją įpusėjus pamaldoms, tačiau po kelių sekundžių tylos diktoriai pranešė, kad pontifikas nusprendė praleisti homiliją.

Vatikano pareigūnų skaičiavimais, Verbų sekmadienio mišiose, vykusiose po saulėtu ir giedru pavasario dangumi, dalyvavo apie 25 tūkst. žmonių.

Verbų sekmadienis žymi Jėzaus atvykimą į Jeruzalę prieš jo nukryžiavimą. Per Velykas, kurios šiemet minimos kovo 31 dieną, krikščionys švenčia Jėzaus prisikėlimą iš numirusių.

Verbų sekmadieniu prasideda įtempta Pranciškaus savaitė. Ketvirtadienį popiežius turi vykti į Romos moterų kalėjimą, kur vyks tradicinis kojų plovimo ritualas. Penktadienį jis turėtų vadovauti vėlyvą vakarą prasidėsiančiai Kryžiaus kelio procesijai Romos Koliziejuje.

Kitą dieną vyks Velyknakčio vigilija, kurios metu Pranciškus vadovaus iškilmingoms naktinėms pamaldoms bazilikoje, o galiausiai bus aukojamos Velykų sekmadienio mišios Šv. Petro aikštėje ir įvyks tradicinis popiežiaus palaiminimas.

Šią žiemą Pranciškus ne kartą kovojo su kvėpavimo takų ligomis. Jis pats ir Vatikanas sakė, kad tai buvo gripas, bronchitas ir peršalimas. Kelias pastarąsias savaites jis retkarčiais prašydavo padėjėjo garsiai perskaityti jo kalbas.

Pranciškus ne kartą yra sakęs, kad svarstytų galimybę atsistatydinti, jei sušlubuotų sveikata, tačiau pernai pareiškė, kad kol kas neketina pasitraukti.

Popiežius Pranciškus antradienį leido suprasti, kad jam kelia abejonių Dievo Motinos apsireiškimai Madžugorjėje, pietinėje Bosnijoje.

Pranciškus apie tai kalbėjo rytinėje homilijoje, praėjus trims dienoms po kelionės į Sarajevą. Vykdamas namo Pranciškus žurnalistams sakė, kad Vatikanas netrukus priims sprendimą dėl Medžugorjės reiškinio autentiškumo.

Homilijoje Pranciškus atsiribojo nuo tų, „kuriems visada reikia naujovių jų krikščioniškai tapatybei“ ir kurie sako: „O kur tie aiškiaregiai, kurie mums šiandien kalba apie tą laišką, kurį Dievo Motina atsiųs rytoj 16 val.“

„Tai nėra krikščioniška tapatybė, – sakė pontifikas. – Dievo paskutinis žodis yra Jėzus ir nieko daugiau“.

Diskusijos dėl Medžugorjės apsireiškimų vyksta nuo 1981 metų, kai šeši jaunuoliai pranešė reguliariai toje vietoje matantys apsireiškiančią Mergelę Mariją. Skirtingai nei Portugalijos Fatimos ar Prancūzijos Lurdo atvejais, šįkart Vatikanas atsargiai vertina šių apsireiškimų autentiškumą. Nei Roma, nei vietos vyskupija nėra paskelbę Medžugorjės šventa vieta, o Vatikanas perspėja kol kas nerengti į ją maldininkų kelionių.

Tačiau kalbos apie apsireiškimus davė finansinės naudos atokiai maždaug už 110 kilometrų nuo Sarajevo esančiai gyvenvietei, kurią nuo 1981 metų aplankė jau daugiau nei 30 mln. tikinčiųjų.

Šiais regėjimais abejoja ir vietos bažnyčia, iš dalies dėl to, kad jie, pasak juos matančiųjų, reguliariai vyksta jau ketvirtį amžiaus.

2010 metais tuometinis popiežius Benediktas buvo suformavęs tarptautinę komisija Medžugorjės reiškiniui ištirti. Šeštadienį Pranciškus pranešė, kad komisijos ataskaita buvo perduota Tikėjimo doktrinos kongregacijai, tačiau Vatikano atstovas Federico Lombardi (Federikas Lombardis) sakė, kad šis klausimas dar nebuvo nagrinėjamas.

F.Lombardi patvirtino, kad Pranciškaus homilijoje greičiausiai buvo kalbama apie Medžugorję, bet pabrėžė, kad tai dar ne paskutinis Vatikano žodis.