Ja siekiama atskleisti sovietinio totalitarinio režimo pastangas ir priemones kurti naują socialinę, kultūrinę ir politinę aplinką.

„Tai bandymas suprasti Sovietų Sąjungoje ir sovietinėje Lietuvoje gyvenusį žmogų, kartais dar vadinamą homo sovieticus, ir kartu parodyti, kokiomis sąlygomis jis gyveno ir koks buvo“, – teigiama ekspozicijos pristatyme.

Naujoje ekspozicijoje per daiktus, tekstus, atsiminimų fragmentus ir kitus tą pasaulį atspindinčius eksponatus siekiama atskleisti to laikmečio dvasią, bendrus sovietinės epochos ypatumus.

Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėjos Dovilės Lauraitienės teigimu, tą laikotarpį svarbu parodyti jaunajai kartai.

„Jei Okupacijų ir laisvės kovų muziejus atspindi brutalų, smurtinį stalinistinio ir nacistinio režimų matmenį, ginkluotą Lietuvos partizanų kovą su okupantu, tai mūsų ekspozicija „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ supažindina su „minkštosiomis“ pusę amžiaus trukusiomis sovietinės propagandos priemonėmis, atspindi pražūtingą ilgalaikės propagandos poveikį, kasdienį sovietinių žmonių gyvenimą, taip pat liudija neginkluotą dvasinį pasipriešinimą režimui“, – BNS sakė D. Lauraitienė.

Siekiant pabrėžti sovietmečio daugialypiškumą ir vidinius paradoksus visa ekspozicija pateikiama trimis lygmenimis: viršutinėje ekranų ir eksponatų dalyje – tai, kas buvo matoma viešai, oficialiai skelbiama ir propaguojama; per vidurį – tai, kokia buvo žmonių kasdienybė, kas buvo laikoma „normaliu“ dalyku; apačioje – sovietinio „normalumo“ nukrypimai: nuo nusikalstamumo iki nepasidavimo ir priešinimosi sistemai.

Gyvenimo sovietmečiu ypatumai bus atskleisti pagal temas – Kultūra, Moralės ir vertybių kaita, Religija, Tapatybės transformacija, Kasdienybė.

Taip pat lankytojui parengta interaktyvi erdvė, „prisiminimų alėja“, „autentiška zona“. Pastarojoje lankytojas galės nusifotografuoti ir pamatyti du skirtingus savo galimus likimus sovietmečiu.

Kairiajame ekrane bus rodoma tai, kas vykdavo su žmogumi, prisitaikančiu prie totalitarinės sistemos nubrėžtų taisyklių. Lankytojo atvaizdas įkeliamas į sovietinių laikų gyvenimo ir buities realijų vaizdą. Dešiniajame ekrane rodoma situacija, kai žmogus nepritapdavo prie režimo arba bandydavo pasipriešinti totalitarinei sistemai. Jo atvaizdas rodomas kaip totalitarinės sistemos sekimo ir susidorojimo objektas.

Pasak D. Lauraitienės, didelę dalį eksponatų dovanojo privatūs asmenys.

Iš pradžių bus eksponuojama per 200 eksponatų.

„Bet iš privačių žmonių esame surinkę daugiau kaip 3 tūkst. daiktų, kurie laikui bėgant tikriausiai virs eksponatais“, – sakė Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja.

„Ši ekspozicija yra nebaigtinė, norime, kad kiltų diskusijos, žmonės bendrautų, reikštų savo nuomonę, ir mes visada galėsime atsižvelgti į jų poreikius ir vis atnaujinti ekspoziciją“, – teigė muziejininkė.

Oficialus „Projekto – HOMO SOVIETICUS“ atidarymas numatytas rugsėjo 21 dieną, lankytojams jis bus atvertas rugsėjo 22 dieną.

Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, 1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvos valstybę, prasidėjo jos politinės-socialinės ir ūkinės sanklodos griovimas, kultūros ir tradicinių dvasinių vertybių naikinimas bei priverstinis komunistinės pasaulėžiūros ir ideologijos diegimas visuomenėje.

Šį procesą nutraukė Antrojo pasaulinio karo metais vykusi nacių okupacija, o 1944 metais prasidėjo sovietų reokupacija, ji truko iki 1990 metų, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę.

„Tai bus nuolatinė ir pati moderniausia ekspozicija Rytų Europoje arba viena iš moderniausių. Kadangi erdvės ribotos, bus audiogidas, kompiuteriai, bus labai patogu moksleiviams ateiti. Rengsime konkursus, skatinsime domėtis jaunąją kartą“, – BNS sakė centro direktorius Adas Jakubauskas.

Nuolatinė ekspozicija bus įrengta Tuskulėnų dvaro rūmuose Vilniuje.

Ji bus skirta atskleisti sovietinio totalitarinio režimo pastangas ir priemones kurti naują socialinę, kultūrinę bei politinę aplinką, naują žmogų.

Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėjos Dovilės Lauraitienės teigimu, ekspozicija bus trijų lygmenų. Pirmasis – ideologinis, antrasis – vadinamasis pilkasis gyvenimas, trečiasis – tai, kas bus draudžiama, smerkiama.

„Kiekvieną lygmenį pristatys eksponatas ir bus žmonių prisiminimai apie tą įvykį, eksponatą“, – sakė ji.

Pavyzdžiui, kramtomoji guma. Sovietmečiu ji buvo kramtoma ne vieno žmogaus, ėjo iš burnos į burną, nes jos nebuvo. Tai tikrų žmonių prisiminimai.

„Pavyzdžiui, kramtomoji guma. Sovietmečiu ji buvo kramtoma ne vieno žmogaus, ėjo iš burnos į burną, nes jos (kramtomosios gumos – BNS) nebuvo. Tai tikrų žmonių prisiminimai“, – pasakojo D. Lauraitienė.

„Surinkome po kruopelytę iš visur – apie kavamalę, apie tualetinį popierių, deficitines prekes“, – sakė muziejininkė.

Dokumentus, nuotraukas, knygas, buities daiktus, žaislus – eksponatus muziejui sunešė patys Genocido centro darbuotojai, jų draugai, giminės, pažįstami, kiti.

„Dauguma eksponatų yra žmonių sunešti. Paskelbėme interneto svetainėje, centro darbuotojai labai prisidėjo, atnešė savo, draugų, giminių daiktus, jaunimas, kuris kraustė senelių, tėvų butus, neišmetė, paskambino, paklausė, ar reikia, atvežė, mes atsirinkome daiktus“, – pasakojo Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja.

Pasak jos, kiekvienoje temoje, kiekvienoje salėje bus įrengta ir interaktyvi erdvė, pateikiamas sovietinių laikų žodynas, dekonstrukciniai filmai, jie parodys skirtumą tarp realybės ir oficialios doktrinos. Taip pat bus galima atsakyti į viktorinos klausimus.

Pasak D. Lauraitienės, tokia ekspozicija reikalinga jaunajai kartai paaiškinti, kaip veikė sovietinė sistema, kaip gyventojai bukinti, keista pasąmonė.

„Mes buvome lyg laboratoriniai žmonės, iš kurių norėjo kažką sukurti“, – teigė ji.

Muziejininkė sakė, kad išeinančių lankytojų bus klausiama, kiek Lietuvoje yra likę homo sovieticus.

Atidaryti naująją ekspoziciją ketinama kovą.

Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, 1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvos valstybę, prasidėjo jos politinės-socialinės ir ūkinės sanklodos griovimas, kultūros ir tradicinių dvasinių vertybių naikinimas bei priverstinis komunistinės pasaulėžiūros ir ideologijos diegimas visuomenėje. Šį procesą nutraukė Antrojo pasaulinio karo metais vykusi nacių okupacija, o 1944 metais prasidėjo sovietų reokupacija, ji truko iki 1990 metų, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę.

Pasak organizatorių, tai galėtų būti:

nuotraukų (renginių, švenčių, bohemiško gyvenimo, neformalių jaunimo susibūrimų, iš kasdienių situacijų su žmonių eilėmis, religinių);

dokumentų (užsienio pasų, partinių bilietų, sovietinių gimimo liudijimų, pagyrimo raštų, vairuotojo pažymėjimų);

laiškų, susirašinėjimų su giminėmis užsienyje;

mokyklinių vadovėlių, propagandinių plakatų;

smulkių buitinės technikos prietaisų (kavos malimo mašinėlių, barzdaskučių);

sovietinės aprangos, kosmetikos, papuošalų;

kasdienių ir proginių daiktų su sovietine simbolika, pionierių ir kitų organizacijų atributika;

daiktų su tautine ar vakarietiška atributika (namudinių ženkliukų, kontrabandinių užsienio filmų, muzikinių plokštelių, marškinėlių, įvairios produkcijos su „Žalgirio“ komandos simbolika iki 1987 m.).

Susisiekti su parodos organizatoriais galima telefonu  (8 5) 275 1223 ir el. paštu renginiai.tuskulenai@genocid.lt.