Atvykus į Nacionalinio kraujo centro padalinį Vilniuje, pirmas žingsnis – užpildyti anketą su klausimais. Klausimų daug, abiejose lapo pusėse. Tačiau vienas – 21 klausimas – jau kuris laikas kelia abejonių. Vyrų klausiama, ar šie yra turėję lytinių santykių su kitais vyrais.
Profesionaliu gėjumi prisistatančiam Seimo žmogaus teisų komiteto pirmininkui Tomui Vytautui Raskevičiui šis klausimas neatrodo normalus.
„Aš asmeniškai esu gavęs tikrai nemažai liudijimų iš homoseksualių vyrų, kad jiems nebuvo sudaryta galimybė būti kraujo donorais. Čia tikriausiai yra netgi labai jautrus žmogaus pažeminimo elementas, nes jis yra nurašomas vien dėl savo seksualinės orientacijos“, – komentavo T. V. Raskevičius.
Nors pasitaiko atvejų, kai homoseksualūs vyrai į anketos klausimą atsako „ne“, tačiau centro vadovas tikino, kad donorai sąmoningi.
Esu gavęs tikrai nemažai liudijimų iš homoseksualių vyrų, kad jiems nebuvo sudaryta galimybė būti kraujo donorais.
„Meluoti galima bet ką, tačiau mūsų donorai yra empatiški žmonės. Nenoriu tikėti, kad kas nors, žinodamas apie rizikingą savo seksualinį elgesį, tyčia ateitų, meluotų ir donuotų kraują“, – sakė Nacionalinė kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas.
Tačiau jei vis dėlto tokių atvejų ir pasitaiko, išsamūs laboratoriniai tyrimą užkerta kelią naudoti užkrėstą kraują.
„Mes nustatytume infekciją“, – aiškino D. Gutauskas.
Donorų sąmoningumu neabejojo ir virusologas Saulius Čaplinskas.
„Kai kraują dovanoja, tai paprastai labai retai būna, kad žmogus turėtų kažkokią pavojingą ligą“, – teigė S. Čaplinskas.
Anot virusologo, jei iš to daroma komercija, tuomet žmogui jo paties sveikata mažai rūpi. Tačiau, kadangi kraujo donorai atlygio negauna, vargu ar tikslinga užduoti šį diskriminuojantį klausimą.
Stop kadras
„Vargu ar reikalinga, kad būtų tokia savęs eliminacija, klišių klijavimas. Vis tik priklauso ne nuo žmogaus orientacijos, o nuo jo gyvenimo būdo“, – šnekėjo S. Čaplinskas.
Taigi nuspręsta šį klausimą išbraukti, pakeičiant jį kitu.
„Yra pakeista į: ar apskritai turėjote rizikingų lytinių santykių per paskutinius šešis mėnesius“, – tikino D. Gutauskas.
„Labai gerai, kad galimybė būti kraujo donoru siejama ne su žmogaus seksualine orientacija, o su rizikingu seksualiniu elgesiu, kuris ir yra rizikos veiksnys“, – tvirtino T. V. Raskevičius.
Kitose Europos valstybėse tokių klausimų neliko gerokai anksčiau.
Labai gerai, kad galimybė būti kraujo donoru siejama ne su žmogaus seksualine orientacija, o su rizikingu seksualiniu elgesiu.
„Pavyzdžiui, ne per seniausiai tokie klausimai buvo pakeisti Olandijoje, Ispanijoje. Mes elgiamės kaip kitos valstybės, liberalizuojame“, – kalbėjo D. Gutauskas.
Žmogaus teisų komiteto pirmininkas sakė, kad vėluojama net dešimt metų.
„Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dar 2011 metais konstatavo, kad seksualinė orientacija neturėtų būti siejama su rizikingu seksualiniu elgesiu. Džiugu, kad pagaliau, po dešimties metų, šitas lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas yra įgyvendinamas“, – sakė T. V. Raskevičius.
Ir pridūrė manantis, kad homoseksualūs asmenys dabar suplūs į donorystės vietas duoti kraujo.
„Per dieną apie 150 asmenų tampa donorais, o vertinama, kad reikėtų apie 200 asmenų per dieną, kad galėtų užpildyti kraujo poreikį. Labai tikiuosi, kad keičiamas aprašas padės tą poreikį patenkinti“, – teigė T. V. Raskevičius.
„Homoseksualai? Nemanau. Europinė patirtis rodo, kad iš esmės donacijų nepadaugėja pakeitus klausimyną“, – nepritarė D. Gutauskas.
Ministro įsakymu, naujas klausimynas bus naudojamas nuo kitų metų gegužės.
