Husių sukilėlių televizijos stotis „al Masirah“ pranešė, kad smūgiai buvo nukreipti į oro bazę, oro uostus ir karinę stovyklą, o naujienų agentūros AFP korespondentai ir liudininkai taip pat pranešė girdėję bombardavimus.
Remiantis oficialia sukilėlių žiniasklaida, husių užsienio reikalų viceministras Husseinas al Ezzi (Huseinas Ezis) sakė: „Mūsų šalį agresyviai užpuolė amerikiečių ir britų laivai, povandeniniai laivai ir karo lėktuvai.“
„Amerika ir Britanija turės pasiruošti sumokėti didelę kainą ir prisiimti visas skaudžias šios įžūlios agresijos pasekmes“, – pridūrė jis.
Socialinėje žiniasklaidoje paskelbta nepatvirtintų nuotraukų; kai kuriose iš jų tariamai užfiksuota į šiaurę nuo Sanos esanti „al Dailami“ oro bazė, matyti dangų nušviečiantys sprogimai, girdėti garsūs smūgiai ir lėktuvų riaumojimas.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) po išpuolių Raudonojoje jūroje surengtus smūgius pavadino gynybiniais veiksmais ir sakė, kad nedvejodamas įsakys imtis tolesnių karinių veiksmų, jei to prireiks.
Smūgių metu buvo naudojami naikintuvai ir „Tomahawk“ raketos, pranešė kelios JAV žiniasklaidos priemonės. Susisiekus su AFP, JAV pareigūnai iš karto nepatvirtino šių pranešimų.
„Šiandien mano nurodymu JAV karinės pajėgos kartu su Jungtine Karalyste ir Australijos, Bahreino, Kanados bei Nyderlandų parama sėkmingai smogė keliems taikiniams Jemene, kuriuos naudojo husių sukilėliai, keldami grėsmę laivybos laisvei viename iš gyvybiškai svarbiausių pasaulio vandens kelių“, – sakoma J. Bideno pareiškime.
Smūgius jis pavadino tiesioginiu atsaku į beprecedentes husių atakas, „įskaitant pirmą kartą istorijoje panaudotas priešlaivines balistines raketas“.
„Šie išpuoliai kėlė pavojų JAV personalui, civiliams jūreiviams ir mūsų partneriams, kėlė grėsmę prekybai ir laivybos laisvei“, – teigė jis.
„Nedvejodamas imsiuosi tolesnių priemonių, kad apsaugočiau mūsų žmones ir laisvą tarptautinės prekybos srautą“, – pridūrė JAV vadovas.
„Saudo Arabija su dideliu susirūpinimu stebi“
JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) pareiškime teigė, kad smūgiai buvo „būtini ir proporcingi“.
Bendrame JAV, Britanijos, Australijos, Bahreino, Kanados, Danijos, Vokietijos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos pareiškime teigiama, kad „siekiama sumažinti įtampą ir atkurti stabilumą Raudonojoje jūroje“.
„Tačiau tegul mūsų žinia būna aiški: mes nedvejodami ginsime žmonių gyvybes ir saugosime laisvą prekybos srautą viename svarbiausių pasaulio vandens kelių, jei grėsmės išliks“, – sakoma pranešime.
Kaimyninė Saudo Arabija, kuri stengiasi nutraukti devynerius metus trunkantį karą su husiais, paragino vengti eskalacijos.
„Saudo Arabijos Karalystė su dideliu susirūpinimu stebi karines operacijas“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kuriame raginama susilaikyti ir vengti eskalacijos.
Nuo karo Gazos Ruože pradžios, kai spalio 7 dieną „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį, husiai vykdo vis daugiau išpuolių prieš, jų nuomone, su Izraeliu susijusią laivybą pagrindiniame tarptautiniame vandens kelyje.
Savo pareiškime J. Bidenas teigė, kad sausio 9 dieną husiai „surengė didžiausią iki šiol ataką, kurios tiesioginis taikinys buvo amerikiečių laivai“.
Dėl Vakarų šalių smūgių kyla pavojus, kad ir taip įtempta padėtis Artimuosiuose Rytuose gali peraugti į platesnio masto konfliktą, kuriame JAV ir Izraelis stos prieš Iraną ir jo sąjungininkus regione.
Husių sukilėliai sako, kad taip reaguoja į Izraelio vykdomą Gazos Ruožo bombardavimą, taip pat paleido keletą dronų ir raketų į Izraelį.
Ši grupuotė kontroliuoja didžiąją Jemeno dalį nuo 2014-ųjų, kai ten prasidėjo pilietinis karas, ir veikia kaip Irano remiama „pasipriešinimo ašies“ dalis, nukreipta prieš Izraelį.
„Pasekmės“
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės vis griežčiau įspėja husių judėjimą nutraukti laivybos išpuolius, nors Vašingtonas atsargiai vertina riziką dar labiau padidinti įtampą regione.
Izraelio pagrindinis sąjungininkas Vašingtonas gruodį suformavo tarptautinę koaliciją laivybai nuo husių atakų apsaugoti šiame strategiškai svarbiame vandens kelyje, kuriuo vyksta mažiausiai 12 proc. pasaulinės prekybos.
Dvylika JAV vadovaujamų šalių perspėjo Jemeno husių sukilėlius dėl neįvardytų pasekmių, jei jie nenutrauks išpuolių prieš Raudonojoje jūroje plaukiojančius laivus.
Tačiau vėlų antradienį amerikiečių ir britų pajėgos numušė 18 dronų ir tris raketas, kurias Irano remiami Jemeno sukilėliai husiai paleido į tarptautinius laivybos kelius Raudonojoje jūroje.
Panašu, kad paskutinis kantrybės lašas Vakarų sąjungininkams buvo ankstų ketvirtadienį husių paleista priešlaivinė balistinė raketa į tarptautinį maršrutą Adeno įlankoje.
Tai buvo 27-as išpuolis prieš tarptautinę laivybą Raudonojoje jūroje nuo lapkričio 19 dienos, pranešė JAV kariuomenė.
Dėl suintensyvėjusių išpuolių laivybos bendrovės nukreipė laivus aplink Pietų Afrikos Respublikos Gerosios Vilties kyšulį ir taip sukėlė baimę, kad pasaulinė ekonomika gali patirti nuosmukį.
Iš karto po spalio 7-osios išpuolių prieš Izraelį Jungtinės Valstijos sustiprino savo karines pozicijas regione ir įspėjo Iraną bei jo sąjungininkus neaštrinti padėties.
J. Bideno administracija iš pradžių reagavo atsargiai, siekdama išsaugoti trapią taiką Jemene, kur dešimtmetį trukęs pilietinis karas ir Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos karinė kampanija skurdžiausioje Arabijos pusiasalio šalyje sukėlė vieną didžiausių pasaulyje humanitarinių krizių.
