Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūra geriausiu atveju po dviejų savaičių įvertins žalos gamtai padarytą mastą, kai po avarijos magistralinėje kanalizacijos linijoje „Kauno vandenys“ į Nerį išleido nuotekas.

Kauno agentūros duomenimis, avarijos  magistralinėje kanalizacijos linijoje įvyko rugsėjo 5 dieną. Tai patvirtino ir „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Vilius Burokas. „Buvo kanalizacijos tinklų avarija ir kol remontavome dalis fekalijų išbėgo į Nerie upę. Ketvirtadienį apie 17 val. avarija buvo likviduota ir fekalijų patekimas į upę buvo nutrauktas“, – paaiškino V.Burokas.

Aplinkosaugininkai smulkiau aiškina įvykusio incidento eigą. Pranešimas apie Panerių gatvėje tekančias kanalizacijos nuotekas gautas po naktį Kauną nusiaubusios liūties. Į avarijos vietą atvykę valstybinės laboratorijos darbuotojai paėmė mėginius avarijos vietoje ir Neryje žemiau ir aukščiau avarijos vietos.

„Avarijos likvidavimo darbus „Kauno vandenys“ pradėjo dar mums esant avarijos vietoje. Tačiau ketvirtadienį apie 15 val. mus vėl pasiekė pranešimas, kad Neries krantinėje į upę vėl teka nuotekos“, – Kauno agentūros vedėjos pavaduotoja Rasa Jancevičienė.

Neries krantinėje yra „Kauno vandenų“ eksploatuojamas išleistuvas, iš kurio ir bėgo kanalizacijos nuotekos. „Mums „Kauno vandenys“ aiškino, kad kai vykdė magistralinės spaudiminės linijos remonto darbus, negalėjo jų baigti. Reikėjo sumažinti spaudimą nuo remontuojamos zonos ir tada atsuko Neries krantinėje buvusį išleidėją. Man dar esant vietoje apie 16.30 val. „Kauno vandenys sklendę užsuko ir Neries krantinėje tekėjimas buvo sustabdytas“, – įvykių seką dėstė R.Jancevičienė.

Kito kelio nebuvo. Vienintelis kelias užkirsti tokį nutekėjimą – išjungti vandenį didžiajai daliai Kauno gyventojų.

Aplinkosaugininkai suprato, kad fekalijas „Kauno vandenys“ į Nerį nuleido sąmoningai. Kauno agentūros atstovė nesiėmė iš akies vertinti gamtai padarytos žalos. Skaičiavimus kiek fekalijų nutekėjo į Nerį ir kokį poveikį upės florai ir faunai turės nuotekos aplinkosaugininkai turės po maždaug dviejų savaičių.

„Kito kelio nebuvo. Vienintelis kelias užkirsti tokį nutekėjimą – išjungti vandenį didžiajai daliai Kauno gyventojų. Tačiau tai ne sprendimas. Didelės žalos Neries upei nepadaryta, alternatyvų nėra, nes nuotekų linija yra viena. Mūsų žmonės dirbo maudydamiesi tose nuotekose ir dėjome visas pastangas, kad kuo skubiau būtų likviduota avarija ir nenukentėtų gyventojai. Didelės žalos upei nepadaryta, o kiek reikės susimokėsi taršos mokestį kaip numatyta teisė aktuose“, – sprendimo nuleisti fekalijas į Nerį nesigynė „Kauno vandenų“ vadovas.

„Kauno vandenys“ ir patys skaičiuos, koks kiekis kanalizacijos nuotekų pateko į Nerį. Tiesa, skaičiavimas to, ko jau nėra, ir kas pasklido judančiame vandenyje, nėra paprastas. Vertinama pagal vamzdžio diametras, pagal laiką.

„Negalime sakyti, kad nuotekų linijos avarija nesusijusi su Kaune praūžusia liūtimi. Apkrovimas padidėjo, nuotekų kiekis taip pat padidėjo. Tačiau mes jau anksčiau buvome numatę tos linijos renovaciją. Jau rengiamas projektas, yra tam numatytos europinės lėšos. Iki kitų metų vidurio planuojama renovuoti“, - pastangas užkirsti didesnį avarijų skaičių dėstė V.Burokas.

Kitoje Neries pusėje po stiprių liūčių užtvindoma Jonavos gatvė, po pastarosios liūties Jonavos gatvę užklojo didžiulė nuošliauža. Šioms bėdoms išvengti „Kauno vandenys“ taip pat rengia projektą.