Kaip parodė „Swedbank“ apklausa, 38 proc. respondentų mano, kad savo asmeninį neigiamą poveikį aplinkai labiausiai sumažintų atsisakę dalies pirkinių, o rūšiavimą kaip dar vieną būdą mažinti asmeninį pėdsaką įvardijo 34 proc. respondentų.

Tuo metu tvaresnių produktų pasirinkimą kaip būdą mažinti asmeninį pėdsaką nurodo 19 proc. respondentų.

Tvaresnius maisto produktus ir gėrimus (užauginti ekologišku būdu, pagaminti Lietuvoje, supakuoti į tvaresnes pakuotes), net jei jie kainuoja brangiau, yra linkę pasirinkti 53 proc. šalies gyventojų. Aplinkai palankesnes buities ir namų apyvokos prekes (pavyzdžiui, aplinkai nekenksmingi skalbikliai ar valikliai, suyrantys šiukšlių maišai ir pan.) nurodo besirenkantys 45 proc. vartotojų.

Beveik trečdalis (32 proc.) apklaustųjų renkasi kitus produktus, kurių pakuotė yra tvaresnė, ieško prekių be plastiko arba renkasi įsigyti nesupakuotas prekes.

Tvaresnę aprangą ir avalynę (pavyzdžiui, pagamintus iš perdirbtų medžiagų arba kompensuojant anglies dvideginio emisijas) dažniausiai renkasi 22 proc. vartotojų. Galiausiai, tvaresnių prekės ženklų siūlomas prekes ir paslaugas šiuo metu linkę pasirinkti 14 proc. žmonių šalyje.

Kaip parodė apklausa, beveik penktadalis (19 proc.) respondentų mano, kad didžiausią teigiamą poveikį aplinkai jie padarytų, jei atsisakytų kasdienių kelionių automobiliu. Kiek mažesnė dalis – 15 proc. – respondentų nurodė, kad neigiamą poveikį aplinkai reikšmingai sumažintų persėdę į elektromobilį.

Taip pat kone kas penktas respondentas (19 proc.) nurodo, kad savo asmeninį poveikį aplinkai labiausiai sumažintų taupiau naudodamas energiją namuose. Tuo metu kas dešimtas (10 proc.) poveikį mažintų naudodamas iš atsinaujinančių šaltinių gautą energiją ar pagerinęs būsto energinį efektyvumą.

Rečiausiai savo daromą neigiamą poveikį aplinkai gyventojai sieja su kelionėmis lėktuvu, mėsos produktų vartojimu, vandens sunaudojimu.

Reprezentatyvų šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2023 m. kovo mėn. atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. 16 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.