„Sunku ir įsivaizduoti, kokį nerimą, neviltį ir skausmą išgyvena artimieji. Tokios situacijos nelengvos ir ugniagesiams gelbėtojams, nekalbant jau apie tai, kad tenka atlikti sudėtingus ir ilgai trunkančius darbus vandenyje“, – sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius.
Atrodytų, atšalus orams ugniagesiams gelbėtojams irgi turėtų sumažėti gelbėjimo darbų vandenyje, bet azartiški žvejai tikrina jų budrumą ir neleidžia ilsėtis.
„Vieni skuba į žvejybą, nes dabar prasidėjo plėšriųjų žuvų kibimas, kiti per pandemiją ieško nusiraminimo žvejodami. Posakis, kad žvejys gerų vietų neišduoda, dažnai pakiša koją jiems patiems, nes įvykus nelaimei artimieji nežino, prie kokio vandens telkinio ir kaip apsirengęs žmogus išvyko, todėl gelbėtojams jį sunku surasti. Apmaudu, bet vien šiemet Vilniaus apskrityje nuskendo aštuoniolika žmonių, pernai per visus metus ugniagesiai ištraukė 22 skenduolius,“ – sako valdybos viršininkas.
Socialiniame tinkle „Facebook“ žinią paskalbę Ugniagesiai primena žvejams, kad jie, leisdamiesi į žvejybą, pasiimtų mobilųjį telefoną, turintį specialų neperšlampamą dėklą, dėvėtų gelbėjimo liemenę ir atkreiptų dėmesį į tam tikrus orientyrus – šalia vandens telkinio esantį kelią, matomą bokštą ar kita, kad įvykus nelaimei gelbėtojai galėtų juos kuo greičiau išgelbėti.
Žvejojant būtina įvertinti ir vėjo kryptį ir pasirūpinti, kad valtis neapvirstų. Neretai žvejai neįvertina grėsmės, kai jų meškerių valai įsipainioja netoli nuo kranto, įkrenta į vandenį, o jiems išsigelbėti trukdo ir stori, šilti drabužiai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet šalies ugniagesiams gelbėtojams 326 kartus teko dirbti vandenyje. Jie ištraukė 109 skenduolius: iš jų tris vaikus, bei išgelbėjo šešiolika gyventojų. Vien rugsėjo ir spalio mėnesiais jie atliko 40 tokių gelbėjimo darbų, kai ištraukė dvylika skenduolių, išgelbėjo vieną žmogų.
