Apie molio terapinę galią ir paslankumą transformacijai, keramikos įsitvirtinimą įvairiose meno srityse bei bendruomenės įsitraukimą į menines veiklas – projekto "Rokis" idėjos autorės Ievos Bertašiūtės-Grosbahos pasakojimas.

Apie molio trauką

Molis, turbūt kaip ir daugeliui kitų, mano rankose atsidūrė dar vaikystėje. Dar prieš pradėdama lankyti mokyklą ėjau į keramikos būrelį, kur labai mielai minkiau molį, lipdžiau iš jo. Tačiau čia draugystė su moliu ir nutrūko, gimnazijoje neturėjau nė minties studijuoti menų, juo labiau keramikos. Vis dėlto gyvenimo vingiai, pilni netikėtų posūkių, pastudijavus užsienyje, vėliau metus VDU, stojau į architektūrą, o antru numeriu, dėl man nesuprantamų priežasčių, įrašiau keramiką. Tai štai dabar, po daugiau nei 15 metų, aš vis dar ten pat – Vilniaus dailės akademijoje vykdau meninį tyrimą, glaudžiai susijusį su keramika (studijuoju meno doktorantūroje).

Keramika, netgi, sakyčiau, ne keramika, bet molis – pirmiausia traukia savo plastiškumu ir galimybe keisti pavidalus, tokiu būdu išgaunant kuo įvairiausias vaizduotės darinių formas. Keramika jau praradusi šias savybes, tai išdegtas molis, sustabdyta virsmo, kaitos galimybė, tačiau įgavusi tvirtumo, funkcionalumo, ilgaamžiškumo. Mane traukia abu – tiek molis, tiek keramika, sąmoningai atskiriu šias sąvokas, jos kartu ir atskirai vaidina svarbų vaidmenį mano kūrybinėje praktikoje.

Apie šiuolaikinę keramiką

Šiuolaikinė keramika Lietuvoje suvokiama labai ribotai, vis dėlto suvokimo laukas plečiasi. O pasaulyje medžiagą, šiuo atveju molį, labiausiai linkę savo kūryboje naudoti menininkai, neturintys keramikos srities išsilavinimo. Kartu su naujojo materializmo banga medžiagos ir medžiagiškumas apskritai sugrįžo į meno parodas, instaliacijas, galerijas. Bet gyva ir amatiškoji, techniškoji, įgudusių keramikų pasirodymo parodose, konkursuose tradicija. Man smagiausia, kai atsiranda galimybė atverti keramikos / molio galimybes plačiajai publikai. Šiuo atveju Rokų ir Kauno bendruomenių nariams, kviečiant juos prisijungti prie molio animacijos kūrimo ir stebint, kaip nušvinta ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų akys po šių dirbtuvių.

Apie terapinį poveikį

Būtent dėl šios molio savybės – terapinio poveikio – taip išpopuliarėjo laisvalaikio užsiėmimai. Lytėjimas, tai turbūt labiausiai kenčiantis žmogaus pojūtis šiandienos pasaulyje. Dirbdami biure liečiame kompiuterio klavišus, bet jų lygus, plastikinis paviršius nedirgina vaizduotės, turbūt atvirkščiai – atbukina ją. Netgi vaikai nebeturi galimybės liesti gyvos medžiagos, jiems įduodamas liečiamasis ekranas ir taip atimama galimybė išjausti. Nenoriu piešti apokaliptinio peizažo, bet, manau, tai pagrindinė priežastis, kodėl vis daugiau ir daugiau suaugusiųjų bei vaikų siekia to tikro lytėjimo pojūčio – spaudžiant minkštą molį tarp pirštų jausti, kaip jis veržiasi pro tarpupirščius, įgaudamas kumštyje esančios ertmės formą.

Apie Rokus

Rokuose atsidūriau prieš daugiau nei metus "Kaunas 2022" Šiuolaikinių seniūnijų projekte. Pernai su bendruomene pradėjome "Molio kelio" kelionę, ją tęsiame ir šiemet. Rokų seniūnijos kiemą puošia ne tik varpelių medis (iš praėjusių metų), bet ir molio plokščių takas, kurių kiekviena, pasitelkus šriftą bei piešinį, vaizduoja istorijos, geografijos faktus, susijusius su Rokų gyvenviete.

Projekto idėja kilo jau prieš metus, dirbant su Rokų bendruomene "Molio kelio" projekte. Tuomet lipdėme indus ir varpelius, vėliau juos vežiausi į dirbtuves, degiau, glazūravome, vėl reikėjo išdegti – taigi buvo ilgas ir intensyvus procesas, o taip norėjosi lengvumo, daugiau laisvės, kai tiesiog lipdai ir tuo džiaugiesi. Taigi, sujungus laisvą lipdymą ir šiuolaikinės technikos galimybes, kilo idėja įamžinti ir kartu įkvėpti moliui gyvybės.

Nors iš pradžių ir neplanavau, projekto eigoje dirbtuvės persikėlė į Kauno tvirtovės IV fortą, čia vyko tiek ekskursija, tiek ir molio animacijos dirbtuvės. Pats fortas, kaip ir visi kiti Kauno fortai, pastatytas iš molinių plytų, kurioms skirtas molis buvo kasamas netoliese, jos gaminamos ir degamos taip pat šiose apylinkėse. Taigi labai gražiai susisiejo – molinis fortas ir molio animacija. Na, o skulptūrą šiuo metu kuria M.Grosbahas, tai ir bus ta paslaptingoji būtybė – Rokis, kuri pasirodė ir filme.

Apie legendos gimimą

Kūrybinis procesas vyko sklandžiai, pirmasis susitikimas buvo ekskursija po IV fortą, kur sėmėmės idėjų, įkvėpimo. Jau šių dirbtuvių metu gimė daug idėjų – tiek rašytiniu, tiek piešinio formatu. Vėliau viskas persikėlė į medžiagą molį, kai dirbtuvių dalyviai lipdė savo personažus, o vėliau įkvėpė jiems gyvybę. Išsikelti tikslai, žinoma, kito – dirbant su bendruomene, kai kiekvienose dirbtuvėse prisijungia vis kiti dalyviai, griežtai jų siekti tiesiog nebesinorėjo. Leidau sau ir dalyviams pasiduoti kūrybos tėkmei, leistis pasroviui, manau, dėl šios priežasties visi pasijutome atsipalaidavę, dirbtuvių laikas prabėgdavo akimirksniu.

"Fluxus" festivalio metu IV forte vyks ekskursija su gidu, taip pat bus galima pasižiūrėti molio animaciją "Rokis", na ir, žinoma stebėti M.Grosbaho sukurtos molio skulptūros degimą. Pats degimo procesas yra gana ilgas, jį pradėsime jau penktadienio vakarą ir degsime visą parą, iki pat šeštadienio renginio, jo metu bus pasiekta apie 1 200 °C temperatūra! Krosnies degimas yra labai įdomus procesas – įgudę profesionalai iš liepsnos spalvos ir atsirandančio garso nustato viduje esančią temperatūrą, žino, kada įmesti dar malkų, o kada palaukti. Kviečiu patiems pamėginti tai pajusti.

Kas? "Fluxus festivalis". Ekskursija po IV fortą, animacijos "Rokis" pristatymas ir molio skulptūros degimas.

Kada? rugsėjo 12 d. 19 val.

Kur? Kauno tvirtovės IV forte.