62 metų kaunietis Vitalijus Stankevičius, kurio vadovaujamas Kėdainių „Nevėžis“ tapo Pirmos lygos nugalėtojais, išrinktas geriausiu lygos treneriu.

„Nevėžis“ prieš sezoną nebuvo laikomas favoritu ir po sunkios sezono pradžios kurį laiką vijosi varžovus, bet antroje sezono pusėje pademonstravo stabiliausius rezultatus ir pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo lygos aukso medalius.

Jis nedidele aplenkė kolegą iš Kauno „Hegelmann Litauen“ Artūrą Ramošką, kurio vadovaujamai ekipai antra vieta taip pat buvo didžiausias pasiekimas klubo istorijoje.

Atkakliausia kova rinkimuose vyko saugų pozicijoje – čia susigrūmė du vieno klubo atstovai. Kaunietis Vilius Armanavičius, kuris su 9 įvarčiais buvo vienas rezultatyviausių saugų lygoje, vieninteliu tašku aplenkė komandos draugą Alexą Kyeremeh. Pastarasis sezoną pradėjo „Vilniaus Vyčio“ komandoje, o baigė „Hegelmann Litauen“. Ganiečio sąskaitoje – 6 įvarčiai.

Į Kauną iškeliavo ir geriausio gynėjo titulas. Jį užtikrintai iškovojo Ignas Dedura. Ilgametis Lietuvos rinktinės gynėjas buvo lyderis ne tik už aikštės ribų, bet ir joje net sulaukęs 42 metų. Šį sezoną lygoje jis sužaidė 15 rungtynių.

Geriausiu puolėju ir pirmenybių žaidėjų tapo Kėdainių „Nevėžio“ snaiperis Evaldas Kugys. 27 metų kėdainietis su 16 įvarčių trečią sezoną iš eilės lygoje tapo rezultatyviausiu.

Pripažinimo sulaukė ir Kėdainių ekipos vartininkas. Legionierius iš Ukrainos 24-erių Serhijus Melašenko prie komandos prisijungė birželio viduryje ir per 18 rungtynių 9 kartus išsaugojo savo vartus „sausus“.

Vartininko rinkimuose nedaug atsiliko „Hegelmann Litauen“ vartininkas Nemanja Bjelanas. Serbas į Lietuvą šiemet grįžo po metų pertraukos ir nepraleido įvarčių 10 iš 19 žaistų rungtynių.

Tarp jaunųjų futbolininkų išsiskyrė Meinardas Mikulėnas – jis išrinktas geriausiu jaunu žaidėju. 19 metų vilnietis „Žalgirio“ B komandai pelnė 14 įvarčių. Antrasis tarp jaunų žaidėjų liko Dedura jaunesnysis – su tėvu gynyboje rungtyniavęs Matas.

Už darbą viso sezono metu taip pat įvertinti ir žmonės, kurie paprastai nematomi – klubo administracija.  Geriausios klubo vadybos (už veiklą rungtynių organizavimo, žiūrovų pritraukimo, viešinimo, darbo su vietos bendruomene, socialinės atsakomybės srityse) nominacijoje geriausiai įvertintas buvo „Hegelmann Litauen“. Kauniečiams pirmąją vietą lėmė vos pora taškų. Antras liko Telšių „Džiugas“, trečia - Alytaus „Dainava“.

Rinkimų apklausoje dalyvavo Pirmos lygos klubų vadovai, treneriai, komandų kapitonai, taip pat Lietuvos futbolo federacijos atstovai. Prizus dalyviams įsteigė lygos partneris „Hummel“.

Nugalėtojus buvo numatoma pagerbti sezono pabaigtuvėse, tačiau dėl epideminės situacijos šalyje ir paskelbto karantino šios idėjos teko atsisakyti - geriausieji bus apdovanoti individualiai.

2020 m. Pirmos lygos geriausieji

Geriausias žaidėjas – Evaldas Kugys („Nevėžis“)

Geriausias treneris – Vitalijus Stankevičius („Nevėžis“)

Geriausias jaunas žaidėjas (iki 19 metų) – Meinardas Mikulėnas („Žalgiris“ B)

Geriausias vartininkas - Serhii Melashenko („Nevėžis“)

Geriausias gynėjas – Ignas Dedura (Kauno „Hegelmann Litauen“)

Geriausias saugas - Vilius Armanavičius (Kauno „Hegelmann Litauen“)

Geriausias puolėjas - Evaldas Kugys („Nevėžis“)

Geriausia klubo vadyba - Kauno „Hegelmann Litauen“

Prie ekipos vairo stoja  geriausiu 2016 m. LFF I lygos  treneriu pripažintas Vitalijus Stankevičius. Praėjusiame sezone jis vadovavo Kėdainių „Nevėžio“ komandai.

58-erių V.Stankevičius per savo ilgą trenerio karjerą yra dirbęs Kauno „Inkaro“, FBK „Kauno“, Vilniaus „Žalgirio“, Kėdainių „Nevėžio“ ir „Lviv“ (Ukraina) klubuose. Taip pat ilgus metus jis treniravo Lietuvos jaunimo rinktinę ir buvo nacionalinės Lietuvos rinktinės trenerio asistentas.

Naujajam „Kauno Žalgirio“ strategui 2017 m. sezone talkins trenerių štabe dirbsiantys Laimis Bičkauskas, Ignas Dedura ir fizinio parengimo treneris Vaidas Verbickas.

Pirmasis vyriausiojo „Kauno Žalgirio“ trenerio debiutas įvyks jau sausio 15 d. kontrolinėse rungtynėse su Marijampolės „Sūduva“.

Kauno „Spyrio“ futbolininkai pirmąjį savo istorijoje sezoną A lygoje uždarė su trenksmu. Skeptikų prognozes šalies čempionate pranokę kauniečiai nuotaikingai palydėjo 2015-uosius ir jau apsibrėžė planus ateinančiam sezonui.

„Žalgirio“ arenos amfiteatre vykusiame renginyje susirinko net dvi „Spyrio“ ekipos. Pagrindinė – sau debiutinėse Lietuvos A lygos pirmenybėse iškart užkopusi iki 5-ojo laiptelio, ir jaunimo – laimėjusi šalies antrosios lygos Pietų zonos sidabrą.Pagerbti geriausios Kauno komandos atvyko ne tik jos vadovai ir rėmėjai, bet ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) bei „Spyriui“ giminingo Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo vadovai.

„Linkime, kad ir toliau džiugintumėte sirgalius, tinkamai atstovautumėte miestą ir kitąmet kiltumėte dar aukščiau – bent iki sidabro medalių“, - su šypsena kalbėjo LFF prezidentas Julius Kvedaras.

„Šiemet pasiekėte daug, tačiau galite dar daugiau. Protingi mokosi iš svetimų klaidų, o protingiausi – iš svetimos sėkmės. Ir jūs kilkite mokydamiesi iš tų, kurie yra aukščiau jūsų“, - pamokė vienas klubo rėmėjų Sikstas Ridzevičius.

Po trumpos žaidėjų ir klubui nusipelniusių žmonių apdovanojimo ceremonijos futbolininkai surengė savo nominacijų įteikimą. Bene daugiausia šypsenų sukėlė „Metų paslapties“ nominacija, kurios laureatu pripažintas gynėjas Paulius Daukša. Paklausti, kodėl apdovanojimą skyrė būtent šiam žaidėjui, ekipos kapitonas Ignas Dedura ir treneris Laimis Bičkauskas neslėpė:

„Už tai, kad grasino ne tik varžovų, bet ir savo vartams. Buvo nenuspėjamas net mums patiems“.

„Metų legionieriaus“ nominacijos apdovanojimas atiteko baltarusiui Dmitrijui Rekišui. Pastarasis saugas buvo vienas rezultatyviausių ir techniškiausių ekipos žaidėjų.

„Tiesą sakant, nugalėti nebuvo sudėtinga, nes laimėjau be konkurencijos (antrąją sezono dalį jis buvo vienintelis komandos užsienietis. - Aut. past.). Tačiau kiekvienas įvertinimas man yra brangus. Labai džiaugiuosi galėjęs būti tokiame kolektyve ir tobulėti drauge su šiais vaikinais“, - dėstė D.Rekišas.

Ne paslaptis, jog sėkmingai Lietuvos čempionate užsirekomendavęs saugas sulaukė ne vieno pasiūlymo iš užsienio, tad beveik neabejojama, kad Kaune jis neliks.

Be apdovanojimų neliko ir „Spyrio“ veteranai bei lyderiai Andrius Velička bei I.Dedura. Tiesa, pastarieji dar nepareiškė baigią karjerą. Tuo tarpu saugas Audrius Kšanavičius jau padėjo tašką. 39 metų žaidėjas geriausiais savo karjeros metais ne sykį atstovavo Lietuvos rinktinei, buvo renkamas geriausiu šalies futbolininku. Taip pat jis ne vienerius metus rungtyniavo Latvijoje, kur vilkėdamas Rygos „Skonto“ marškinėliais padėjo ekipai laimėti šios šalies auksą bei tris kartus tapo taurės nugalėtoju. Nors spalvingiausią karjeros dalį kaunietis praleido gimtojo miesto FBK „Kaunas“ klube, jis spėjo parungtyniauti ir Škotijoje. Per trumpą laikotarpį jis spėjo tapti vienu Edinburgo „Hearts“ klubo lyderių.

„Audriau, kovos dar nebaigtos. Dar ne sykį kartu išeisime į aikštę veteranų varžybose“, - dabar jau buvusiam auklėtiniui pažadėjo treneris L.Bičkauskas.

Šį sezoną A lygoje „Spyris“ užėmė 5-ąją vietą, per 36 rungtynes surinkdamas 45 taškus. Kita miesto komanda „Stumbras“ su 41 tašku finišavo 7-ta iš 10 klubų.

„Sezonas baigėsi, sezonas prasideda. Jau tvarkome dokumentus ateinančių metų licencijavimui. Tikimės, kad kitąmet kilsime dar aukščiau“, - pasakojo „Spyrio“ direktorius Eimantas Pūras.

"Aš dėl nieko nesigailiu. Duok Dieve visiems tokios karjeros", – prisipažino Ignas Dedura. Buvęs Lietuvos rinktinės gynėjas, per savo karjerą sukaupęs įspūdingą titulų kolekciją užsienio klubuose, sulaukęs 36-erių vis dar gainioja kamuolį Kazlų Rūdos, Jonavos ar Utenos stadionuose. Ne šiaip sau laksto savo malonumui, bet stengiasi padėti gimtąjį Kauną grąžinti į aukščiausią šalies futbolo ešeloną.

Sėkmė nustebino net pačius

Veterano pastangos nėra bergždžios. Kauno "Spyrio" klubas, kurio marškinėlius antrą sezoną vilki I.Dedura, tvirtai žengia Lietuvos futbolo federacijos (LFF) 1-osios lygos viršūnėje. Kauniečiai maždaug mėnesį truksiančių atostogų išėjo gerokai atitrūkę nuo likusių dvylikos konkurentų. Jei šias pozicijas pavyks išlaikyti iki sezono pabaigos, "Spyris" iškovos kelialapį į šalies pajėgiausią divizioną – A lygą.

Apie žaidimą aukščiausiu lygiu I.Dedura žino ne iš nuogirdų. Rezultatyviausias visų laikų pasaulio čempionatų žaidėjas Miroslavas Klose, prancūzai Franckas Ribery, Thierry Henry ir Karimas Benzema, Bulgarijos futbolo legenda Dimitaras Berbatovas, geriausias pasaulio futbolininkas portugalas Cristiano Ronaldo ir ne ką mažiau pasiekęs jo pirmtakas Luisas Figo. Tai tik keletas Europos futbolo garsenybių ir legendų su kuriomis teko grumtis augalotam lietuviui.

Su daugkartiniu Lietuvos ir Latvijos čempionu, Rusijos vicečempionu "Kauno diena" kalbėjosi ne tik apie šio sezono aktualijas bei pasaulio čempionato Brazilijoje aistras, bet ir drauge prisiminė įdomiausius jo turiningos karjeros momentus.

– Pradėkime nuo aktualijų. Kas lėmė tai, jog pirmąją LFF 1-osios lygos čempionato dalį jūsų komanda baigė lyderės pozicijoje?

– Atvirai sakant, dėl to net mes patys esame šiek tiek nustebę. Manėme, kad šiemet mums bus net prasčiau nei praėjusiais metais (liko penkti – aut. past.). Daugelis lygos komandų akivaizdžiai pastiprino savo sudėtis, o mes likome panašios sudėties kaip pernai. Tačiau mūsų jaunimas pernai "apsišaudė", įgijo patirties ir ėmė rodyti geresnius rezultatus. Net nesitikėjome, kad tobulėjimas bus toks greitas.

– Kurios komandos yra pagrindinės "Spyrio" konkurentės čempionate?

– Visos, žengiančios lyderių grupėje. Kėdainių "Nevėžis", Kauno "Stumbras", Kazlų Rūdos "Šilas", Vilniaus MRU. Gal kiek per žemai šiuo metu atsidūrė Jonavos "Lietava", ypač "Utenis". Keista, nes uteniškių komanda tikrai stipri ir dar nuolat stiprinasi. Galbūt tai galima pateisinti nesusižaidimu, nes jų kolektyvas surinktas tik šiemet.

– Ar jums realu išsilaikyti 1-ojoje pozicijoje iki pat čempionato finišo?

– Tikslo būtinai laimėti lygą nekeliame. Bet jei pavyktų, būtų malonu.

– Kuriuos žaidėjus pavadintumėte ekipos lyderiais?

– Vyresnius, kurie žaidžia ne pirmus metus. Tai ir Tomas Bučma, Aurimas Raginis, Darius Šinkūnas, Marius Miškinis, Lukas Sendžikas. Patikimai žaidė vartininkas Deividas Mikelionis, prisidėjo ir jaunimas.

Nenori juokinti visuomenės

– O savęs su buvusiu Edinburgo "Hearts" (Škotija) klubo lyderiu Audriumi Kšanavičiumi prie lyderių nebepriskiriate?

– Kad mūsų misija kitokia. Turime padėti jaunimui tobulėti, dalytis patirtimi. O savo žaidimo jau nebepagerinsime, kokį lygį pasiekėme, toks ir bus. Svarbu, kad labai nekristų.

– Neabejoju, kad turite kuo pasidalyti ir su ekipos treneriu Laimiu Bičkausku...

– Žinoma, treneris visada išklauso mūsų nuomones. Prieš rungtynes trise aptariame veiksmus, kas ir kaip turi būti. Su trenerio darbu galbūt susiesiu savo ateitį – turiu UEFA B licenciją, todėl man tokia patirtis naudinga. Bet kol žaidžiu, patarimais labiau padedu aikštėje: vaikinams pasakau, kurią poziciją užimti ir panašiai. Pareguliuoju taip, kad jie užimtų laisvus plotus, kad man pačiam mažiau lakstyti reikėtų (juokiasi – aut. past.).

– Ar būdamas 36-erių jaučiatės pakankamai stiprus rungtyniauti lygoje, kur dominuoja jauni žaidėjai?

– Manau, kad dar galėčiau pajudėti ne tik šitokiu lygiu. Juk ir mūsų A lyga nėra tokia stipri, kad nebūtų galima joje žaisti. Žinoma, metams bėgant labiau stengiuosi žaisti ne tik kojomis, bet ir galva – t. y. labiau mąstyti aikštėje.

– Jūsų, kaip futbolininko, brendimo laikais Kaunas turėjo bent dvi komandas aukščiausiojoje šalies lygoje. Dabar jau kelinti metai mūsų miesto vardas ištrintas iš A lygos žemėlapio. Gal kitąmet "Spyris" pakeis šią liūdną tradiciją?

– Labai to norėtųsi. Dar prieš šį sezoną manėme, kad žaisime A lygoje. Netikėtai atsirado iš pažiūros solidus rėmėjas, pažadėjo aukso kalnus, bet kai reikėjo tarti lemiamą žodį – dingo iš akiračio. Todėl dėl kitų metų nežinome net ką planuoti. Vien pergalė 1-ojoje lygoje negarantuotų, kad kitą sezoną jau pradėsime aukščiausiojoje. Nesinorėtų į A lygą eiti visiškai nepasiruošus ir juokinti futbolo visuomenę – kaip šiemet Alytaus "Dainava".

Nuo O.Kahno iki F.Ribery

– Per savo karjerą Lietuvos nacionalinėje rinktinėje sužaidėte beveik pusšimtį rungtynių. Kurios įsiminė labiausiai? Galbūt su Francko Ribery vedamais prancūzais?

– Ne, nes jas pralaimėjome. Labiau įsiminė tos, kuriose pasiekėme teigiamą rezultatą. Pavyzdžiui, su legendinio vartininko Oliverio Kahno vedama Vokietijos rinktine, kai išvykoje sužaidėme lygiosiomis 1:1. Vėliau namuose 1:0 įveikėme škotus. Dar smagu prisiminti ciklą su Jose Couceiro, ypač triuškinamą pergalę 3:0 prieš rumunus. Dar namuose 2:0 nukovėme Austrijos rinktinę. Turiu apie tas įdomiausias rungtynes primenančių marškinėlių, kuriais keisdavomės su varžovais. Yra ir kažkurio iš prancūzų, bet ne F.Ribery. Jo pavardę atsiminčiau.

– Vos po dviejų mėnesių Lietuvos rinktinė pradės pasirodymą 2016 m. Europos čempionato atrankos turnyre. Ar tai, kad šiame cikle pirmą kartą į finalinį etapą bus išdalyta ne šešiolika, o 24 kelialapiai, suteikia realų šansą lietuviams žaisti žemyno pirmenybėse Prancūzijoje?

– Apie pirmą vietą, patekus į vieną grupę su anglais, net šnekėti neverta. Dėl antrosios susikauti taip pat bus labai sudėtinga. Aplenkti šveicarus, žinant mūsų futbolo lygį, šiandien praktiškai neįmanoma. Tai šalys, kurios į futbolo infrastruktūrą investuoja didžiulius pinigus, o mes ką? Net juokinga lyginti. Nepamirškime, kad mūsų grupėje dar yra ir slovėnai. Jie irgi ne dovana. Apskritai, aš nežinau, ar pasaulio čempionate tokios komandos kaip Lietuva būtų labai laukiamos.

– Pastarasis mėnuo – tikra šventė futbolo gerbėjams. Ar stebėjote pasaulio čempionato Brazilijoje kovas?

– Stengiausi nepraleisti nė vienų rungtynių. Sirgau už Europą, ypač palaikiau Nyderlandus ir Belgiją. Šiame čempionate dar kartą pasitvirtino taisyklė, kad įvarčiais lyja tik grupių varžybose, o atkrintamosiose visus slegia atsakomybė, vyrauja gynybinis futbolas, išskyrus vienas rungtynes, viską lemia vienas taiklus smūgis arba baudinių serija.

Rusų mentalitetas nešokiravo

– Grįžtant prie karjeros: jums teko žaisti garsiausiame Rusijos klube Maskvos "Spartak", Latvijos – Rygos "Skonto", Lietuvoje karaliavusiose FBK "Kauno" ir Panevėžio "Ekrano" ekipose. Ar domitės, kaip sekasi jūsų buvusioms komandoms, pažįstamoms futbolo žvaigždėms?

– Be abejo, pasižiūriu rezultatus, paskaitau naujienas. Pavyzdžiui, Rusijos žiniasklaida labai daug rašo apie "Spartak", kuriame praleidau ne vienus metus, kartu laimėjome Rusijos vicečempionų titulus. Tada tai buvo įvertinta kaip nesėkmė. Matau, kad jiems kaip visada nesiseka. Tik kur kas labiau. Šiaip su buvusiais spartakiečiais kontaktų nepalaikau, nes visi, su kuriais žaidėme, jau atsisveikino su klubu.

– Maskvoje gyvenote bene penkerius metus. Kas iš to laikotarpio labiausiai įstrigo?

– Maskva – didžiulis megapolis. Atitinkamai dideli ir atstumai mieste, nerealios transporto spūstys. Dažnai nežinodavau, ar reikiamą atstumą įveiksiu per valandą, ar per tris. Rusijos sostinei sentimentų liko, kada nors bus įdomu į ją sugrįžti, bet gyventi ten tikrai nenorėčiau. Mane visuomet traukdavo gimtasis Kaunas.

– Ar spėjote perprasti rusišką mentalitetą, charakterį?

– Kad jis nelabai skiriasi nuo lietuviško. Daugelis gyvenome sovietinėje epochoje, sąlygos ir žmonių įpročiai visur buvo panašūs. Ar rusai išgeria daug degtinės? Kad ir lietuviai nemažai (juokiasi – aut. past.). Gal legionieriai iš Pietų Amerikos Rusijoje ir jaučiasi kaip kosmose. Jie susiduria su pernelyg dideliais kontrastais – tiek klimato, tiek mentaliteto. Man tokio šoko nebuvo.

– Tikriausiai per tuos metus Rusijoje patyrėte nemažai nuotykių, neįprastų nutikimų?

– Jų buvo, bet iškart sunku ir atsiminti. Gal vis tiek daugiausia nutikimų susiję su kelionėmis. Buvo neįprasta situacija, kai "Spartak" futbolininkus vežęs autobusas beviltiškai užstrigo Maskvos spūstyse. O netrukus laukė labai svarbios Čempionų lygos rungtynės su galingu Europos klubu (Milano "Inter" – aut. past.). Nematydami kitos išeities žaidėjai čiupo sportinius krepšius ir nusileido į metro, kuriuo kartu su tūkstančiais sirgalių sėkmingai pasiekė stadioną. Tiesa, aš tose rungtynėse nežaidžiau. Ir tokių drastiškų, kai "Spartak" skrendant iš stovyklos Turkijoje į lėktuvą trenkė žaibas, pavyko išvengti. Vaikinai sakė, jog tąsyk nusileidę visi žegnojosi.

– Ar esate patenkintas savo karjera?

– Svaičioti galima daug, bet reikia žinoti savo galimybių ribas, savo lygį. Reikia suvokti, kiek daug žmonių pasaulyje žaidžia futbolą, kiek siekia profesinių aukštumų ir kokia yra konkurencija. Aš dėl nieko nesigailiu. Duok Dieve visiems tokios karjeros. Juolab kad skintis kelią į Europą iš Lietuvos daug sudėtingiau nei iš futbolo šalies. Būtina turėti ir talento, ir įdėti labai daug darbo.

 Kauno apskriries futbolo federacija (KAFF) tęsia gražią tradiciją ir kasmet pagerbia labiausiai pasižymėjusius futbolininkus, futbolininkes, teisėjus. Šiemet geriausieji apdovanoti Nacionalinėje  futbolo akademijoje.

KAFF prezidentas Romanas Levinskas ne tik pasveikino nominantus, bet ir apžvelgė šiemet Kauno apskrityje nuveiktus darbus, papasakojo, ką planuojama padaryti. 

Trenerius bei žaidėjus pasveikinęs KAFF viceprezidentas Romas Pikčilingis pasidžiaugė Kauno apskrities futbolo federacijos darbu bei pasiektais rezultatais.

"Geriausius Kauno apskrities futbolininkus pradėjome rinkti prieš 20 metų. Iš pradžių nominacijų buvo nedaug, vėliau jų po truputį daugėjo. Atsirado geriausio jaunojo futbolininko nominacija, neliko pamirštos ir moterys, senjorai. Jaunesnius ir vyresnius žaidėjus nelabai kas pastebi, o mes parodome jiems dėmesį, įvertiname. Kitais metais atsiras dar viena, iki šiol neskelbta nominacija", - portalui kaunodiena.lt sakė R. Pikčilingis, kurio iniciatyva ir pradėti rinkti geriausi apskrities futbolininkai.

Geriausiu Kauno apskrities futbolininku pirmą kartą išrinktas buvęs Lietuvos rinktinės gynėjas Ignas Dedura. Geriausio salės futbolininko nominacijoje triumfavęs Marius Bezykornovas prieš kelerius metus yra tapęs ir geriausiu apskrities futbolininku. Iki šiol geriausio salės futbolininko nominacijos nebuvo.

Pirmą kartą geriausia Kauno apskrities teisėjų asistente tapo Ingrida Siliūnienė.

Prizus geriausiems sezono žaidėjams įteikė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis direktorius Edvinas Eimontas.

Taip pat buvo apdovanotos šio sezono komandos prizininkės įvairiose Lietuvos futbolo lygose. Taurės ir medaliai įteikti Kauno FM „Tauras-LSMU" komandai, kuri Lietuvos moterų I lygos pirmenybėse užėmė trečiąją vietą. Apdovanoti ir Kauno „Stumbro" futbolininkai, LFF II lygos Pietų zonos pirmenybėse užėmę antrąją vietą.

Pagerbti ir Lietuvos jaunių sporto mokyklų ir klubinių komandų 1996-1997 m. gim. aukščiausios lygos čempionai - Kauno FM „Tauras" jaunieji futbolininkai bei LFF I lygos sidabro medalių laimėtojas Kėdainių „Nevėžis".

Geriausi 2013 m. sezono KAFF futbolininkai:

Geriausias Kauno apskrities salės futbolininkas - Marius Bezykornovas (Kauno FRK-LSU „Atletas")
Geriausia Kauno apskrities futbolininkė - Kamilė Vaičiulaitytė (Kauno „FM-Žara")
Geriausias senjorų pirmenybių (50 m. ir vyresni) žaidėjas - Kęstutis Grigonis („Kauno senjorai")
Geriausias senjorų čempionato (35 m. ir vyresni) žaidėjas - Ruslanas Fiodorovas (Jonavos „Klevas")
Geriausias Kauno jaunasis futbolininkas - Rokas Krušnauskas (Kauno „Spyris")
Geriausias Kauno apskrities futbolo teisėjas - Gediminas Mažeika
Geriausias Kauno apskrities metų futbolininkas - Ignas Dedura (Kauno „Spyris")
Geriausia Kauno apskrities teisėjų asistentė - Ingrida Siliūnienė

Diplomais už nuopelnus Kauno futbolui apdovanoti:

Jolita Kličiūtė, Kauno FM „Tauras-LSMU" trenerė
Algirdas Ramonas, Jonavos „Klevas" vadovas
Kazys Kulikauskas, „Kauno senjorai"  vadovas
R.Krušnausko pirmasis treneris - Audrius Sniečkus
I.Deduros treneris - Mindaugas Neoras
Laimis Bičkauskas, Kauno FM „Tauras" treneris
Remigijus Marcinkevičius, Kauno „Celsis-Nautara" treneris
Gerchardas Kvedaras, Kauno „Stumbras" treneris
Saulius Vertelis, Kėdainių „Nevėžis" treneris
Danielius Bučinskas, ilgametis futbolo rėmėjas

Lietuvos futbolo žemėlapyje itin ryškiai švietę Kauno kontūrai smarkiai išbluko. Kadaise keturis ar net penkis klubus elitiniame šalies futbolo divizione turėjęs ir žaidimo madas tvirtai diktavęs miestas jau antrą sezoną iš eilės nebesugebėjo deleguoti į A lygą bent vienos komandos.

Titulai – kitiems

Vis rečiau Kauno vardas minimas ir geriausių šalies futbolininkų rinkimuose.

2011-aisiais geriausiu šalyje rungtyniavusiu žaidėju futbolo mėgėjai ir specialistai buvo išrinkę kaunietį Igną Dedurą, o pernai – "Šiauliams" atstovavusį Kauno futbolininką Artūrą Rimkevičių.
Šiemet titulus susižėrė kitų miestų žaidėjai, o aukščiausia šalies didžiojo futbolo piramidėje užimta kauniečių pozicija – penktoji "Spyrio" ekipos vieta 1-ojoje lygoje.

Kodėl šalies futbolo scenoje garsiai skambėjusi kaunietiška nata prislopo iki vos girdimo zyzimo? Ko reikia, kad Kauno vardas vėl išdidžiai skambėtų Europos futbolo arenose?

Apie tai „Kauno diena“ kalbėjosi su Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentu Juliumi Kvedaru, Kauno miesto meru Andriumi Kupčinsku bei šiai dienai geriausios miesto futbolo komandos „Spyris“ atstovais.

Reikia savo Abramovičiaus

2011-ųjų lapkričio 6-oji. Paskutinė diena, kai Kauno komanda sužaidė rungtynes šalies aukščiausioje lygoje. Nuo garsiojo FBK „Kaunas“ mirties praėjo jau lygiai dveji metai, tačiau prošvaisčių, kad miesto futbolas atsigauna, nedaug.

„Žinoma, situacija Kaune mūsų netenkina, tačiau privatūs klubai nėra tiesioginis Futbolo federacijos rūpestis, - kalbėjo LFF prezidentas Julius Kvedaras. – Mes negalime finansiškai remti kažkurio miesto klubų, nes tai būtų nesąžininga kitų komandų atžvilgiu. Mes Kaune išlaikome Nacionalinę futbolo akademiją, rinktines, o klubams turėtų padėti miesto valdžia ir privatus verslas“.

J.Kvedaro teigimu, prieš keletą metų iš futbolo pasitraukus nevienareikšmiškai vertintam rėmėjui Vladimirui Romanovui, taip ir neatsirado žmonių, kurie užimtų jo vietą.

„Gaivinant Kauno futbolą yra du keliai. Arba 5 – 6 metai kantraus ir nuoseklaus darbo su jaunimu, arba rasti savo Abramovičių. Aš tokio nepažįstų, gal jūs žinote“, - analogiją su dosniuoju Londono „Chelsea“ klubo savininku iš Rusijos pateikė LFF prezidentas.

Stadionai – ir šunims

J.Kvedaro įsitikinimu, Kaunui susigrąžinti buvusias pozicijas trukdo ir gilios problemos su futbolo infrastruktūra.

„Paskaičiuokite, kiek su miesto valdžios žinia Kaune išnyko stadionų. „Žalgirio“ stadionas dingo per naktį, jo vietoje pastatytas prekybos centras. „Santakos“ stadioną atidavė kunigėliams, „Kelininko“ – išvis žadėjo paskirti  šunų reikmėms. Ir tai dar toli gražu ne viskas“, - vardino LFF prezidentas.

Vis dėlto opiausias, pagrindinės miesto arenos – S.Dariaus ir S.Girėno stadiono, kuriam būtina kapitalinė rekonstrukcija, klausimas.

„Dėl Girėno stadiono nėra jokių prošvaisčių. Perspektyva tik viena – kad jis vieną dieną nugrius. Tada jo vietoje iškils „Maxima“ ir problema bus išspręsta“, - ironizavo J.Kvedaras.

Kainuotų daug pigiau nei Vilniuje

Tuo tarpu miesto meras A.Kupčinskas įsitikinęs, kad pagrindinė miesto arena nėra tragiškos būklės.

„Žinoma, reikia tam tikrų investicijų. Baigiamas rengti detalusis planas, nors jį sunkiai sekasi derinti su Kultūros paveldo departamentu. Šis planas leistų jau kitąmet padaryti techninį projektą ir iš 2014 – 2020 Europos sąjungos fondų programų gauti tuos 15 ar 20 mln. litų, reikalingų visiškam stadiono sutvarkymui“, - dėstė politikas.

Miesto vadovo nuomone, S.Dariaus ir S.Girėno stadionas turėtų tapti pagrindine šalies arena, kurioje žaistų ir Lietuvos rinktinė.  Esą tai kainuotų dešimtis kartų pigiau nei analogiški projektai Vilniuje. Odiozinėmis virtusioms Nacionalinio stadiono statyboms arba Vilniaus „Žalgirio“ arenos gaivinimui prašoma kelių šimtų milijonų litų.

Miesto galimybės - ribotos

Vis dėlto A.Kupčinskas neabejojo, kad Kaunas netrukus turės komandą aukščiausioje šalies lygoje.

„Aš  tikiu, kad Kauno futbolas pakils iš pelenų. Yra „Spyris“, yra kitos žemesnių lygų komandos, kurios pamažėle kyla. Gaila, kad keletas veikėjų buvo prisilietę prie klubų ir jų šlovę sugriovė, paliko tik skolas. Kaip futbole, taip ir krepšinyje. Todėl komandoms tenka viską pradėti iš naujo“, - sakė politikas.

Mero žodžiais, miestas prie privačių futbolo klubų gerovės prisidės atsižvelgdamas į realias galimybes.  Kasmet iš biudžeto sportui skiriama apie 3 milijonai litų. Tradiciškai apie 2 mln. atitenka „Žalgirio“ krepšinio ekipai. Likusi suma padalijama kitoms žaidimų komandoms. „Spyrio“ klubui šiemet buvo skirta 80 tūkst. litų, tačiau dalis lėšų įvairiais mokesčiais grįžo į miesto piniginę.

A.Kupčinskas ketvirtadienio vakarą dalyvavo „Spyrio“ klubo uždarymo vakare, kuriame buvo pagerbti LFF pirmojoje lygoje 5-ąją vietą užėmę jaunieji futbolininkai.

Padėjo rinktinės žaidėjai

Laimio Bičkausko treniruojamai komandai atstovavo būrys perspektyvių Kauno futbolo mokyklos auklėtinių. Jiems talkino du buvę žinomi FBK „Kauno“ bei Lietuvos rinktinės žaidėjai – buvęs Edinburgo „Hearts“ klubo legionierius Audrius Kšanavičius ir Maskvos „Spartak“ klubo ilgametis žaidėjas Ignas Dedura. Pastarasis 35-erių metų gynėjas veikiausiai bus išrinktas geriausiu 2013 metų Kauno apskrities futbolininku.

 „Tikiuosi, kad man ir Audriui šis sezonas taps trenerių karjeros pradžia. Aš jau esu baigęs trenerių kursus, bet kol galiu žaisti, noriu padėti tobulėti jaunimui, kad jiems nereiktų tiek laukti, kiek mes laukėme“, - apie sezoną pasakojo I.Dedura.

„Jei prieš sezoną būtų pasakę, kad finišuosime penkti, visi būtų ploję rankomis. O sezono metu pasirodė, kad galėjome pakilti ir iki medalių“, - kolegai antrino A.Kšanavičius.

Paklausti, ko reikia, kad po kelių metų Kaunas turėtų tokio lygio ekipą, kaip daugiau nei dešimtmetį buvo miestą garsinęs FBK „Kaunas“, „Spyrio“ veteranai buvo vieningi.

„Kad pasiektume tokį lygį su „Spyrio“ futbolininkais, reikia sunkiai ir daug dirbti. Sakykime, po kokių 4 metų, gal tai ir būtų pasiekiama“, - svarstė I.Dedura.

„Kai mes pradėjome žaisti aukščiausioje lygoje, mums buvo gal po 17 metų. Tada ir užimdavome 5 – 6 vietas. 21-erių jau pasiekėme aukščiausias pozicijas ir tai tęsėsi gana ilgai. Dabartiniam jaunimui taip pat reikia laiko subręsti“, - prisiminė A.Kšanavičius.

Pavyzdys – Vilniaus „Žalgiris“

Per savo karjerą ne vienam žinomam klubui atstovavę veteranai pabrėžė ir finansinį aspektą.

 „Daug kas remiasi į finansus. Pasitraukus V.Romanovui ir keletui anksčiau mieste futbolą rėmusių verslininkų, beveik nieko nebeliko. Todėl dabar Kauno futbolui labai trūksta miesto valdžios paramos. Didžiulė lėšų dalis atiduodama krepšiniui. Tuo tarpu jaunieji futbolininkai žaidžia tik iš idėjos, o kai entuziazmas baigiasi ir jie negali užsidirbti, vaikinai susiranda darbus ir sportuoja tik mėgėjiškai“, - teigė I.Dedura.

„Nesakau, kad iškart turi pasipilti milijonai, bet jei savivaldybė sudarytų ilgalaikį planą ir kasmet vis pamažu didintų injekcijas, tada būtų galima kurti ilgalaikius planus ir nuosekliai augti, kol galiausiai pasiektume norimą lygį“, - samprotavo I.Dedura.

Veterano nuomone, ne mažiau nei savivaldybės parama, svarbius ir privataus verslo indėlis.

„Labai svarbu, kad miesto verslininkai būtų suinteresuoti remti klubus. Tam būtini sportui palankūs mokesčių įstatymai. Čia jau vyriausybės, Seimo lygmuo. Verslininkas, skiriantis lėšų paramai, turi gauti didelių mokesčių lengvatų. O jei to nebus, visi pinigai kaip ėjo krepšiniui, taip ir eis“, - sakė I.Dedura.

Buvusių Lietuvos rinktinės žaidėjų teigimu, būtent dėl pasikeitusio savivaldybės požiūrio pastaraisiais metais pastebimai atsigauna Vilniaus futbolas.

„Kita vertus, galbūt tokia pertrauka be elitinių varžybų ir pajėgaus klubo Kauno futbolui išeis į naudą. Juk ir Vilniaus „Žalgiris“ kurį laiką merdėjo. Tačiau, kai vėl atsirado aukšto lygio futbolo poreikis, vilniečiai ėmė kopti į viršų. Gal ir Kaune bus panašus scenarijus“, - sakė A.Kšanavičius.