„Taip ir liko klausimas, kuris visiškai neaiškus, tai – pieno sektoriaus problemos. Tai vėlgi nieko apčiuopiamo šiam momentui neturime. Siūloma tik tobulinti Seime turimą pieno įstatymą“, – teigė Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.

Tuo metu Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis tvirtino, kad ministras K. Navickas nesupranta ūkininkų iškeltų problemų.

„Jokio sprendimo dėl pieno klausimų nebuvo priimta. Kaip girdėjote, ministras (Kęstutis Navickas – ELTA past.) nieko nežino ir nesupranta“, – teigė J. Vilionis.

Seimo Kaimo reikalų komitetas artimiausiu metu ketina atnaujinti vadinamojo pieno įstatymo svarstymą – ūkininkai tvirtina, kad įstatymo projektas parengtas nekokybiškai.

Jokio sprendimo dėl pieno klausimų nebuvo priimta. Kaip girdėjote, ministras nieko nežino ir nesupranta.

 

Komitetas pernai birželį padarė pertrauką svarstydamas šį pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą numatančio įstatymo projektą. Taip siekta aptarti projektą su žemdirbiais bei sulaukti ekspertinio vertinimo. Jis atliktas 2023 metų gruodžio pabaigoje Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) užsakymu.

Vertintojų išvadas bei toliau brukamą įstatymą ūkininkai jau sukritikavo. Susipažinę su vertintojų išvadomis, žemdirbiai teigia, kad jis atliktas nekokybiškai.

Įstatymo projektą peikia ne tik rinkos dalyviai – jam kritines pastabas yra išsakiusios Teisingumo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Konkurencijos taryba.

ŽŪM užsakymu Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliko bendrovė „Smart Continent LT“.

Visam pieno sektoriui itin reikšmingas rinkos vertinimas atliktas nedalyvaujant pieno ūkių, žemės ūkio bendrovių, kooperatyvų ir pieno perdirbimo įmonių atstovams.

Rinkos dalyviai sako, kas esminis ekspertinio vertinimo trūkumas yra tai, kad su jais nebuvo konsultuojamasi, o pats vertinimas atliktas nekokybiškai ir nekvalifikuotai.

„Aš nieko prieš tokius formatus ir susitikimus. Žemės ūkis yra gamtos dalis ir mes nesame tikrai prieš, aplinkosauga mums tikrai yra svarbu ir mes kenčiame nuo klimato kaitos labiausiai. (...) Mes esam prieš, kai mes esame nepagrįstai kaltinami kažkuo arba mums dedamos gamtosauginės užduotys, dėl ko žemdirbiai, ūkininkai patiria sąnaudas, o už jas niekas nenori atlyginti“, – BNS trečiadienį sakė I. Hofmanas.

Vis dėl to jis teigė nesutinkantis su aplinkosaugininkų teiginiais, kad dabartinė išmokų sistema skatina žemdirbius neatsižvelgti į aplinkosaugą. Anot I. Hofmano, problemos yra gilesnės, o išmokų Lietuvos ūkininkai gauna mažai, todėl jos  daug įtakos nedaro.

„Aš pačių išmokų dalies nesureikšminčiau apskritai ūkininkavime, nes Lietuva gauna mažiausias išmokas Europos Sąjungoje, ta dalis nėra didelė. Pagrindinė problema, jei kalbėti apie daugiametes pievas, – tai gyvulininkystės ūkių likimas, žmonės atsisako gyvulių dėl to, kad nebegali iš jų pragyventi, tuomet pieva tampa nereikalinga, pieva dėl pievos ir tada, be abejo, jis tą pievą suaria, nes gali tuomet iš to uždirbti daugiau“, – sakė ūkininkų atstovas.

Pagrindinė problema, jei kalbėti apie daugiametes pievas, – tai gyvulininkystės ūkių likimas, žmonės atsisako gyvulių dėl to, kad nebegali iš jų pragyventi, tuomet pieva tampa nereikalinga (...)

 

„Deklaruojant daugiametes pievas gaunasi labai panašiai (paramos – BNS), kaip ir už javų deklaravimą, gal javų šiek tiek daugiau“, – teigė I. Hofmanas.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė po susitikimo su I. Šimonyte trečiadienį teigė, kad išmokų sistema skatina ūkininkus neatsižvelgti į aplinkosaugą. Jos teigimu, net ir žinodami, kaip reikėtų elgtis, ūkininkai to nedaro dėl piniginio intereso, nes jiems neapsimoka – dabar sistema skatina pievas suarti ir užsėti lauką javais bei gauti išmokas.

Trečiadienį aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos su I. Šimonyte susitarė, kad sprendžiant ūkininkų problemas į diskusijas bus įtraukiami ir aplinkosaugininkai.

Sausio pabaigoje keliems tūkstančiams ūkininkų surengus protestą Vilniuje, aplinkosaugininkai tuo pačiu metu kvietė Vyriausybę derantis su ūkininkais nepamiršti aplinkosaugos.

„Reikalavimuose buvo įrašyta, kad akcizas turėtų būti ne didesnis nei pas artimiausius kaimynus. 13 eurų akcizas ir yra Lenkijoje, šitas reikalavimas išpildytas pilnai“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Hofmanas.

Pasak jo, dėl kitų žemdirbių reikalavimų – daugiamečių pievų atstatymo, pieno krizės – pasigendama didesnio valdžios dėmesio.

„Europos Komisija atidėjo vieneriems metams daugiamečių pievų klausimą, bet tai nereiškia, kad turime atsipalaiduoti tiek mes, ūkininkai, tiek valdžia, ministerija, nes netruks metai praeiti ir reikia spręsti iš esmės problemą, sumažinti referencinį dydį, kad ateity nebūtų tos problemos“, – sakė I. Hofmanas.

„Kalbant apie pieną klausimas, labiausiai kybantis ore. (...) Kol kas tos problemos yra nesprendžiamos“, – pridūrė jis.

Tuo metu Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Duoba sako, kad Seimo sprendimas – nedidelė ūkininkų pergalė.

„Turime nedidelę pergalę. Mūsų realybė keičiasi tuo, kad esant patvirtintam SND akcizui, neturėsime taip ženkliai pakilusios grūdų džiovinimo savikainos. Šis klausimas būtų skaudžiausiai palietęs pačius smulkiausius ūkius“,  – žurnalistams Seime sakė I. Duoba.

I. Hofmanas neatmeta, kad ūkininkų protesto akcijų dar gali kilti.

„Lieka kiti keturi reikalavimai, mes ne tik stebime, bet yra tam tikrame procese planavimo, kas būtų, jeigu būtų, bet gali būti ir toks dalykas, kad gali kilti protesto akcijos nekoordinuotos, kai patys ūkininkai organizuosis, jų savivaldos organizacijos nekoordinuos“, – sakė I. Hofmanas.

SND akcizas nuo kovo mažės daugiau negu 23 kartus – nuo 304 iki 13 eurų už toną, ketvirtadienį nutarė Seimas. Tuo pačiu balsavimu panaikinti apribojimai dėl žymėto dyzelino naudojimo žemdirbiams.

„Mes to ir prašėm – ne didesnės nei kaimyninėse šalyse, tai atitinka Lenkijos lygį“, – BNS trečiadienį sakė I. Hofmanas.

Tokiam tarifui Seimas trečiadienį pritarė apsvarstęs parlamentarų Andriaus Palionio, Valiaus Ąžuolo ir Jono Pinskaus pateiktas Akcizų įstatymo pataisas.

Anot I. Hofmano, jei Seimas ketvirtadienį galutinai patvirtins 13 eurų tarifą, nebūtų būtina atidėti anglies dioksido (CO₂) dedamosios mokėjimo metams – dabar numatyta, kad ji įsigalios nuo 2025 metų sausio.  

„Galbūt čia dar reiktų mums padiskutuoti tarpusavyje, su atstovais ūkių, kurie naudoja daug šitų dujų, bet aš manau, mano preliminarus vertinimas, tai tiktų ir taip“, – sakė tarybos pirmininkas.

I. Hofmanas pridūrė, kad ūkininkus labiausiai džiugintų, jei būtų priimti abu pasiūlymai: SND akcizo mažinimas iki 13 eurų ir CO₂ dedamosios atidėjimas dar metams.

„Tai būtų tobula, tai būtų pats geriausias sprendimas“, – sakė ūkininkų atstovas.

Pagal galiojantį įstatymą CO₂ dedamoji nuo 2025 metų sausio bus 36,1 euro už toną ir vėliau kasmet dvigubėtų, kol 2030-aisiais pasiektų 183,6 euro.

I. Hofmanas antradienį BNS sakė, kad SND akcizas neturėtų viršyti 14 eurų už toną. Be to, anot jo, žemdirbiai sutiktų su kompromisu, jei akcizas liktų 41 euras, o CO₂ dedamoji būtų atidėta ne pusei metų, kaip dabar siūloma, o vieneriems metams.

Akcizų įstatymo pataisos dėl žymėto dyzelino ir SND akcizų svarstomos skubos tvarka. Galutinis balsavimas Seime vyks ketvirtadienį.

Seimas po pateikimo jau yra pritaręs Akcizų įstatymo pataisai dėl anglies dvideginio dedamosios atidėjimo pusmečiui – iki 2025 metų liepos, ir ją ketina svarstyti pavasario sesijoje kovą. 

I. Hofmanas anksčiau teigė, kad toks atidėjimas padėtų kompensuoti išlaidas dėl perteklinio sumokėto 304 eurų SND akcizo šių metų sausio–vasario mėnesiais.

„Galėtų būti ne daugiau, tai buvo vienos Seimo narės (demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovės Laimos  Nagienės ir kitų parlamentarų – BNS) pasiūlymas – 14 eurų be kelių centų (13,94 euro – BNS)“, – BNS antradienį sakė I. Hofmanas.

Anot jo, toks akcizas būtų bent jau panašus į galiojantį Lenkijoje (13 eurų).

I. Hofmanas taip pat teigė, kad žemdirbiai sutiktų su kompromisu, jei akcizas liktų 41 euras, o anglies dioksido (CO₂) dedamoji būtų atidėta ne pusei metų, kaip dabar siūloma, o vieneriems metams. 

„Laikytume tada kaip kompromisinį variantą, dabar siūlymas tik pusę metų“, – sakė tarybos pirmininkas.

CO₂ dedamoji yra apie 36 eurai už toną, ji įsigaliotų nuo 2025 metų, tačiau vėliau kasmet ji didėtų.

I. Hofmano teigimu, nors akcizą žadama sumažinti daugiau nei kelis kartus, tokio sprendimo nepakanka.

„Nemanom (kad akcizas bus sumažintas pakankamai – BNS), nes žmonės dabar dar ir sumokės didelį akcizą, kuris visiškai nepagrįstas per tuos kelis mėnesius, kol įsigalios naujasis“, – sakė I. Hofmanas.

Stebėsim, žiūrėsim, kokia situacija ir pasiliksim tą galimybę sugrįžti. Tai dabar kamuolys valdžios pusėj ir jie turi nepamiršti, kad yra šeši reikalavimai, o ne du.

 

Žemės ūkio tarybos pirmininkas taip pat pabrėžė, kad protestuose ūkininkų reikalavimai neapsiribojo SND akcizu – jie stebi, kaip sprendžiamos visos problemos, o ne kurios nors atskiros. 

Jis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, daugiamečių pievų atkūrimo problema kol kas efektyviai nesprendžiama – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), gavusi išsamų teisinį Europos Komisijos (EK) išaiškinimą, pareiškė, kad daugiametės pievos Lietuvoje įregistruotos teisingai, vietos interpretacijoms nėra, nors išaiškinimas tik pakartojo žemdirbių keltą problemą.

„Gavo išaiškinimą, kas yra daugiametė pieva, kaip traktuojama, tai mes ir taip žinojom, kas yra ta daugiametė pieva. Bet ką skelbia ministerija – visiškai klaidinančią informaciją, kad pievos čia neva tai teisingai apskaitytos ir čia jau nebėra vietos interpretacijoms. Vis tiek yra vietos interpretacijoms, nes ten ir kalbama, kad jeigu pieva buvo persėta ar suarta, tai yra tas atvejis, kai pieva buvo sėjomainoje ir buvo persėta“, – aiškino I. Hofmanas.

Jis taip pat tikino, kad kol kas nepadaryta jokių veiksmų dėl pieno krizės, nors sprendimų ir ieškoma.

„Stebėsim, žiūrėsim, kokia situacija ir pasiliksim tą galimybę sugrįžti. Tai dabar kamuolys valdžios pusėj ir jie turi nepamiršti, kad yra šeši reikalavimai, o ne du“, – sakė I. Hofmanas.

I. Hofmanas praėjusį penktadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė, kad ūkininkų Vyriausybės pasiūlytas SND akcizas netenkina – jis turėtų būti toks pat ar mažesnis nei kaimyninėse šalyse – Lenkijoje jis siekia 13 eurų, o Latvijoje tokio akcizo nėra.

Seimui pateiktos Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma SND akcizą sumažinti nuo 304,1 euro iki 41 euro už toną. Jas Seimas žada priimti ketvirtadienį.

Sausį laužų deginimo akcijas visoje šalyje ir didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai ragino atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kėlė daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas.

„Teigiamai vertiname, nes to ir buvo prašoma. Tą premjerė ir pažadėjo, nors tiesiogiai sakė, kad negali pagal teisę atsakyti už Nacionalinės mokėjimo agentūros darbą“, – LRT radijui trečiadienį sakė Ignas Hofmanas.

„Tas teisinio fakto sustabdymas ūkininkams leidžia kažkiek būti ramesniems. (...) Laikas buvo penkiolika dienų dėl apskundimo, dabar jį galima išnaudoti laukiant Komisijos (Europos Komisijos – BNS) atsakymo“, – pridūrė jis.

Vėliau jis BNS paaiškino, kad nuo gruodžio NMA ūkininkams siųstus pranešimus dėl daugiamečių pievų atkūrimo jų žemėse jie per 15 dienų galėjo apskųsti, tačiau ne visi tą padarė, nepaisant to, kad kai kuriems ūkininkams tokie pranešimai siųsti per klaidą ar nepagrįstai.

Anot I. Hofmano, pranešimų atšaukimas suteikia daugiau laiko daugiamečių pievų atkūrimo problemos sprendimui, be to, net jos neišsprendus gavę pranešimus ūkininkai vėl turės 15 dienų juos apskųsti.

„Galės ūkininkai iš naujo apskųsti sprendimą. Kiti ir per klaidą gavo, visokių situacijų buvo. Pirmi laiškai, kurie buvo išsiųsti, žmonės jau būtų praleidę tą terminą ir šitos galimybės nebeturėtų, dabar, kada atšaukė, tai turės, jeigu išspręs tą problemą. O jeigu ir neišspręs, tai vėl iš naujo galės tą daryti“, – BNS sakė I. Hofmanas.

Mums buvo pasakyta, kad galėsime keisti deleguotą reglamentą, reiškia, galėsime šiek tiek pakeisti referencinius plotus.

 

Vis dėlto I. Hofmanas tikisi, kad daugiamečių pievų atkūrimo problema bus išspręsta.

„Tikimės, kad tas referencinis dydis, tas pievų plotas, kuris 300 tūkstančiais hektarų yra daugiau nei, mūsų vertinimu, turėtų būti, nei visą laiką dešimt metų buvo, tikimės, kad tą pavyks pasiekti, ar per Europos Komisiją ar nacionaliniu lygiu kažkaip bus sprendžiama – tą irgi išgirdome pažadą“, – LRT radijui teigė Žemės ūkio tarybos pirmininkas.

I. Hofmano teigimu, Lietuvos daugiamečių pievų plotas turėtų siekti apie 400 tūkst. ha.

„Buvo visą laiką 400 tūkst. ha iki 2014 metų, bet dėl priimto sprendimo, kad pievos, kurios deklaruojamos penktus metus, sistema jas automatiškai paverčia daugiametėmis. Ūkininkai kitaip deklaruoti negalėjo, nors ta pieva galėjo būti sėjomainos dalis, persėjama kas du metai. Tos pievos daugiametės išaugo kultūrinių pievų sąskaita – šitų sumažėjo, o šitų išaugo dėl biurokratinės klaidos“, – BNS situaciją paaiškino I. Hofmanas.

Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius praėjusią savaitę pabrėžė, kad sisteminę klaidą buvo galima matyti jau anksčiau – nuo 2015 iki 2018 metų daugiamečių pievų plotas šoktelėjo nuo 500 tūkst. ha iki 750 tūkst. ha.

NMA sprendimas priimtas laukiant Europos Komisijos (EK) įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį referencinį santykį, pirmadienį skelbė Žemės ūkio ministerija.

Galutinį sprendimą dėl prievolės atkurti daugiametes pievas ir ganyklas ar dėl tokios prievolės atšaukimo planuojama pateikti iki kovo 20 dienos.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis antradienį sakė, jog pievas reikės atkurti, tačiau tikėtina, mažesnę dalį nei buvo numatyta iki šiol. Anot jo, tikimasi, kad EK leis sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį referencinį santykį.

„Negali niekas atsipalaiduoti, kad tų pievų nereiks atstatinėti, tačiau svarbu yra, kad prieš savaitę įvyko susitikimai darbuotojų lygiu ir ministras susitiko su komisaru, Žemės ūkio direktorato vadovu. Mums buvo pasakyta, kad galėsime keisti deleguotą reglamentą, reiškia, galėsime šiek tiek pakeisti referencinius plotus“, – LRT radijui antradienį sakė E. Giedraitis.

Pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentą daugiamečių pievų ir ganyklų plotas negali sumažėti daugiau kaip 5 proc. – kasmet ūkininkų deklaruotas plotas lyginamas su referenciniu laikotarpiu, kuris pernai keitėsi. Iki 2022 metų plotai buvo lyginami su 2015 metais deklaruotu plotu, o nuo 2023 metų – su 2018 metais.

K. Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.

Tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad susitikimas – sėkmingas, premjerė žada atsižvelgti į problemas.

„Buvo labai konstruktyvus darbinis pokalbis ir dialogas įvyko, premjerė mus išgirdo ir į daugelį problemų bus atsižvelgta. (...) Suskystintų dujų akcizas, saugotinų teritorijų plėtra, daugiamečių pievų problemas spręsti įpareigojo Žemės ūkio ministeriją“, – po susitikimo pirmadienį žurnalistams sakė I. Hofmanas.

„Sekantį susitikimą premjerė siūlo kovo mėnesį, bet jau dėl tolimesnių veiksmų mes tarsimės su savo bendruomene ir tarsimės, ką daryti toliau“, – teigė jis.

Buvo labai konstruktyvus darbinis pokalbis ir dialogas įvyko.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas taip pat teigė, kad susitikimas buvo efektyvus, pasak jo, premjerė turi „daugiau galių“ ir mato situaciją geriau negu atskiri ministrai.

„Tos temos yra daugeliui bendros ir aš manau, kad matyt yra natūralu, kad pažadai arba susitarimai yra tvirtesni, kai jie yra pas premjerę“, – žurnalistams po susitikimo teigė K. Navickas.

Ministras pridūrė, kad klausimas dėl daugiamečių pievų pirmadienį detaliai nenagrinėtas, dėl to ūkininkai šią savaitę vyks tartis su eurokomisaru, atsakingu už žemės ūkį.

„Daugiamečių pievų atstatymas čia nebuvo nagrinėjamas labai detaliai, nes premjerė sako, kad čia per daug techninis klausimas ir aš su tuo sutinku. Ūkininkai važiuoja pas žemės ūkio komisarą ketvirtadienį ir mes pasiderinome pozicijas. Yra naujas siūlymas, praeitą penktadienį buvo aptartas su ūkininkų atstovais ir mes tą siūlymą norime pateikti Komisijai, tikiuosi ir ūkininkai aptars panašius dalykus ir jeigu gaunam palaiminimą iš Komisijos, tai kai kuriais klausimais tikimės, kad problema spręsis“, – sakė K. Navickas.

Ūkininkų atstovas I. Hofmanas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad dėl pieno krizės nieko konkretaus susitarta nebuvo.

„Dėl pieno klausimas vis tik liko atviras, nieko konkretaus, padiskutavom, bet tai nebuvo iki galo, išsamiai rasti tie sprendimai“, – sakė tarybos pirmininkas.

Tuo metu į ūkininkų įtarimą, kad per Lietuvą iš Rusijos vežami grūdai patenka į Lietuvos rinką, anot jo, ketinama pažvelgti atidžiau.

„Kad pasilieka (Rusijos grūdai Lietuvoje – BNS), tokios statistikos nėra, yra tik spėliojimai ir įtarimai, kad taip gali būti. Gali būti ir sumaišomi, bet kad tranzitu keliauja apie 250 tūkst. tonų buvo perkrauta per mūsų uostą, tai taip, faktas yra šitas. Ir ką pasakė premjerė, kad jie pabandys su Baltijos šalimis susirinkti informaciją ir pažiūrėti, kokių galėtų imtis sprendimų“, – sakė I. Hofmanas.

Susitikime taip pat dalyvavo ir Aplinkos ministerijos atstovai.

I. Hofmanas anksčiau sakė, kad laužai nuo 14 valandos maždaug tris valandas degs visuose Lietuvos rajonuose, proteste dalyvaus daugiau nei 50 ūkininkų organizacijų, o kitas renginys planuojamas sausio pabaigoje.

Ūkininkai protestuoja prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintus suskystintų naftos dujų akcizus, daugiamečių pievų atstatymą, ragina spręsti pieno krizę ir kitas problemas.

Anot Igno Hofmano, ministras Kęstutis Navickas turėtų būti atstatydintas, nes nesugeba susitvarkyti su žemdirbių problemomis.

„Žemės ūkio ministras, kad galėtų išspręsti problemas, tai nėra realu, nes praktiškai mes neturim ministro ir kadangi premjerė dengia ministrą, tai atsakomybė krenta Vyriausybei. (...) Gerbti privačią nuosavybę ir saugomų teritorijų plėtrą vykdyti, tik kai bus tinkamai suderinta su savininkais, daugiamečių pievų problema, pieno krizė“, – problemas vardijo I. Hofmanas.

„Krizė žemės ūkyje jau tęsiasi apie trejus metus ir jau buvo organizuota ne viena žemdirbių protesto akcija. (...) Manome, kad dabar prieitas kritinis taškas, kai Lietuvos žemės ūkiui yra kilęs egzistencinis klausimas“, – teigė tarybos pirmininkas.

Žemės ūkio taryba vienija 10 organizacijų – apie 80 proc. Lietuvos ūkininkų.