Atlikti rimti „namų darbai“

Kaip jau ne kartą skelbta viešojoje erdvėje, įmonė svarsto galimybę Klaipėdos rajone įrengti iki 35 vėjo elektrinių parką. Šiuokart investuotojų akys krypsta į Vėžaičių ir Endriejavo seniūnijas – projektas galėtų būti įgyvendintas šalia Antkopčio, Girininkų, Kiaulakių, Pajuodupio, Jokulių, Samališkės, Žemgulių, Žadeikių bei Tickinių kaimų.

Tokios veiklos galimybėms ir problematikai išsiaiškinti bendrovė „Ignitis renewables“ užsakė poveikio aplinkai vertinimą (PAV), kurį patikėjo Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto komandai.

Apie PAV ataskaitą skelbta ne tik žiniasklaidoje – surengti ir vieši šio tyrimo pristatymai. Praėjusią savaitę „Ignitis renewables“ atstovai ir instituto ekspertai su vietos bendruomenėmis susitiko Vėžaičiuose, Antkoptyje bei Žadeikiuose, o negalintieji susirinkimuose dalyvauti fiziškai prie jų buvo kviečiami prisijungti nuotoliu.

Neabejotina, jog daugelis susitikimų dalyvių neblogai susipažinę su atsinaujinančios energetikos kompanijos veiklos pobūdžiu. Kaip akcentuota pačiame bendrovės „Ignitis renewables“ prisistatyme, įmonė siekia reikšmingai prisidėti prie strateginės Lietuvos užduoties – iki 2030-ųjų visą šaliai būtiną elektros kiekį užsitikrinti iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

„Pagrindinis mūsų siekis yra sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms“, – ambicingais planais dalijosi „Ignitis renewables“ projektų vadovė Erika Skinderytė.

Erika Skinderytė. A. Kundroto nuotr.

Pagrindinis mūsų siekis yra sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms.

Vietų pasirinkimas ribotas

Įmonės valdomi vėjo elektrinių parkai jau veikia tiek Lietuvoje (Kretingos, Mažeikių, Tauragės ir Jurbarko rajonuose), tiek Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.

Kalbėdama apie tokių projektų plėtros perspektyvas būtent Klaipėdos regione, „Ignitis renewables“ atstovė pripažino, jog tam potencialių teritorijų galimybės gana ribotos.

„Didžioji Klaipėdos rajono dalis apimta kariuomenės radarų – tokiose zonose vėjo energetikos plėtoti negalima. Be to, čia gausu miškingų teritorijų, kuriose taip pat neįmanoma tokio pobūdžio veikla“, – kalbėjo E. Skinderytė.

Kitas svarbus veiksnys – ekonominis pagrįstumas. Kitaip tariant, žvalgomasi tokių teritorijų, kurios leistų įgyvendinti didesnės apimties projektus. Vėjo elektrinės jungiamos prie aukštos įtampos tinklų, o tai reiškia labai didelius kaštus, todėl statyti vieną ar dvi elektrines – neracionalu, aiškino įmonės atstovė.

Tyrimas: susirinkusieji galėjo susipažinti su planuojamo parko schemomis bei kita išsamia dokumentacija. A. Kundroto nuotr.

Savo ruožtu Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto direktorė Rosita Milerienė atkreipė dėmesį, kad pirminė investuotojo vizija rėmėsi 40 vėjo elektrinių parku. Tačiau būtent PAV procedūros leidžia įvertinti situaciją kritiškai visais svarbiausiais pjūviais – nuo būsimos veiklos poveikio dirvožemiui, vandeniui, orui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei iki žmonių sveikatos ar materialinės vertybės rizikos vertinimo dalykų.

Tad dar iki procedūrinio PAV etapo projekto apimtys sumažėjo iki 35 vėjo elektrinių, be to, šiek tiek keitėsi jų išdėstymo planas, o daliai įrenginių turėtų būti taikomos atitinkamos poveikio aplinkai mažinimo priemonės.

Ekspertai įvardijo sprendimus

Viena tokių priemonių susijusi su šešėliavimu. PAV tyrimo GIS grupės vadovas Viačeslavas Jurkinas įvardijo ribinę šešėliavimo vertę – 8 val. per metus. Remiantis šiuo rodikliu, šešėliavimo mažinimo priemonės numatytoje parko teritorijoje būtų reikalingos 29 vėjo elektrinėms. Kaip aiškino ekspertas, vos viršijus nustatytąją vertę, vėjo elektrinės valdymo sistema pasirūpintų automatiškai išjungti įrenginį – jis vėl pradėtų veikti tik tada, kai šešėliavimo zona pasitrauktų nuo gyvenamosios aplinkos.

Patirtis: „Ignitis renewables“ įsteigti žaliosios energijos gavybos parkai sėkmingai veikia ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Bendrovės archyvo nuotr.

Tačiau bene reikšmingiausios projekto korekcijos susijusios su galimų poveikių paukščiams ir šikšnosparniams vertinimu. PAV metu atlikti gausiausios įrangos pareikalavę bei išsamiausi kada nors buvę tokie tyrimai Lietuvoje: 14 ekspertų, tyrėjų paukščius stebėjo beveik 1,3 tūkst. valandų, o šikšnosparniams 6 specialistų komanda skyrė daugiau nei 3 tūkst. valandų.

Biologinės įvairovės eksperto Juliaus Morkūno teigimu, įvertinus galimus neigiamus poveikius tiek paukščiams, tiek šikšnosparniams, kai kurių vėjo elektrinių vieta pakeista, daliai numatytas veiklos ribojimas atitinkamu paros ir metų laiku. Kai kuriose turėtų veikti vaizdo registratoriai, kurie fiksuotų paukščius ir jiems artėjant įgalintų nedelsiant sustabdyti įrenginį.

Su PAV dirbę mokslininkai nustatė, jog visais kitais aspektais planuojamo vėjų elektrinių parko poveikis aplinkai vertintinas arba kaip nereikšmingas (pavyzdžiui, kraštovaizdžiui), arba atitinkantis norminius reikalavimus.

Siekis – saugi kaimynystė

Kaip aiškino Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto vadovė R. Milerienė, vėjo elektrinės neturėtų būti įrengiamos arčiau kaip keturi stiebo aukščiai atstumu nuo esamų ar suplanuotų gyvenamųjų, visuomenės paskirties pastatų ar rekreacinių teritorijų. Nors tyrimų aprėptyje buvo vertinamos keturios skirtingų parametrų vėjo elektrinių alternatyvos, visais atvejais reikalaujami atstumai nuo minėtų objektų būtų išlaikomi.

Tuo metu ne mažiau jautria triukšmo tema konstatuota, kad pagal modeliavimo rezultatus prognozuojamas vėjo elektrinių sukeliamas triukšmo lygis visų keturių alternatyvų atveju neviršytų leidžiamų triukšmo ribinių dydžių – pagal Lietuvoje galiojančią higienos normą nakties metu tiek gyvenamasis namas, tiek gyvenamoji teritorija į didesnio nei 45 decibelų triukšmo zoną negali patekti 40 m spinduliu.

PAV rezultatų pristatymuose dalyvavę vietos gyventojai nestokojo klausimų, susijusių ne tik su planuojamos veiklos saugumu, poveikiu aplinkai, žmonių sveikatai, gyvenimo kokybei, bet ir sprendimais, kurie laukia jau pasibaigus parko eksploatacijos laikui. Be abejo, nuošalyje neliko ir finansinių įmonės įsipareigojimų vietos bendruomenėms tema.

R. Milerienės pastebėjimu, su vėjo elektrinių parkais į regionus ateina ne tik investicijos, mokesčiai, skatinamos darbo vietos, gerinama kelių infrastruktūra – tai yra ir bene vienintelė ūkinė veikla Lietuvoje, kuri savo pelnu turi privalomai dalytis su gyventojais, bendruomene per gamybos mokestį.

Ilgametis įsipareigojimas

„Ignitis renewables“ bendruomenių koordinatorės Emilijos Musteikytės skaičiavimu, toks svarstomas parkas per metus vietos gyventojams uždirbtų apie 800 tūkst. eurų, tad per visą jo gyvavimą investicija galėtų siekti apie 20 mln. eurų.

15 proc. įmokos, arba apie 120 tūkst. eurų, kiekvienais metais tiesiogiai atitektų gyventojams, deklaravusiems savo gyvenamąją vietą 5 km atstumu nuo parko. Likę 85 proc. per įvairius projektus būtų skirti bendruomenėms, kurios nuo jo įsikūrusios 15 km atstumu. Tokia parama būtų mokama centralizuotam administratoriui, ją skirsto Aplinkos projektų valdymo agentūra.

„Be to, nuo pat statybų pradžios įmonė bendruomenėms teikia papildomą savanorišką paramą

– iki šiandien jau įgyvendinta arba finansuota 16 projektų už maždaug 340 tūkst. eurų“, – iliustravo E. Musteikytė.

Vis dėlto susitikimų su bendruomenėmis metu bendrovės „Ignitis renewables“ atstovai ne kartą pabrėžė: PAV rezultatai nėra savaime sprendimas, kad toks projektas bus apskritai įgyvendintas.

„Tai nėra projektas, kurį suplanuota statyti, šiuo metu tik svarstoma galimybė jį plėtoti. Kaip investuotojas, turime ieškoti vietų, kurios palankios žaliajai energetikai, tad poveikio aplinkai vertinimas, kuris leidžia modeliuoti tokią veiklą, tam ir skirtas, kad ir patys galėtume išsiaiškinti, ar šioje teritorijoje apskritai galėtų atsirasti vėjo elektrinių parkas“, – teigė įmonės projektų vadovė E. Skinderytė.

PAV ataskaitą taip pat vertins Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Kultūros paveldo bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentų specialistai. Verdiktą, ar vėjo elektrinių parko veikla pasirinktoje teritorijoje galima, priims Aplinkos apsaugos agentūra.

„Ignitis renewables“ – tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė, veikianti trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Ji atsakinga už sausumos ir jūrų vėjų jėgainių, saulės energetikos projektus, elektros energijos konvertavimo ir kaupimo technologijas biomasės ir atliekų vertimo energija projektų vystymą. Plėtodama naujus projektus, bendrovė įgyvendina strateginį visos „Ignitis grupės“ tikslą pasiekti 4–5 gigavatus (GW) instaliuotos žaliosios ir lanksčiosios galios iki 2030 m.