„Vadovaujantis 2014 metų liepos 31 dienos Tarybos reglamentu dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, akcinei bendrovei „Inter RAO Lietuva“ buvo apribota galimybė disponuoti bendrovės sąskaitomis. Akcinė bendrovė siejama su sankcionuojamu asmeniu Igoriu Sečinu“, – BNS pranešė FNTT.

Pirmas apie tai paskelbė portalas 15min.lt.

„Inter RAO Lietuvos“ komunikacijos vadovas Juozas Ruzgys BNS sakė, kad įmonė kol kas neturi informacijos apie pritaikytas sankcijas, o kartu ir neturi esminės informacijos, kurią galėtų pranešti per Varšuvos biržą.

„Bet kokia esminė informacija, kuri reikšmingai darytų įtaką įmonės veiklai ir jos tęstinumui, visų pirma būtų paskelbta per vertybinių popierių biržos sistemas. Šiuo metu būtent tokios oficialios informacijos įmonė neturi ir laukia oficialių valstybės institucijų informacijos bei išaiškinimų“, – komentare BNS sakė J. Ruzgys.

Jis tikino, kad visi įsipareigojimai klientams vykdomi ir toliau.

Rusiška elektra prekiaujančios įmonės „Inter RAO Lietuvos“ 51 proc. paketas priklauso Suomijoje registruotai „RAO Nordic“, o šią valdo „Inter RAO“ – jos direktorių tarybai pirmininkauja I. Sečinas, dėl savo ryšių su Kremliumi patekęs į sąrašą asmenų, kuriems dėl karo Ukrainoje taikomos ES sankcijos.

Nuo ketvirtadienio „Inter RAO Lietuvos“ akcijos taip pat bus išbrauktos iš prekybos „First North“ užsienio akcijų prekybos sąrašo, pranešė „Nasdaq“ Vilniaus birža.

Bendrovės akcijomis ir toliau prekiaujama Varšuvos vertybinių popierių biržoje.

„Inter RAO Lietuva“ pernai Lietuvoje uždirbo 7,4 mln. eurų grynojo pelno – beveik trečdaliu mažiau nei 2020 metais, jos  pajamos siekė 120,4 mln. eurų – 13,1 mln. eurų mažiau.

Lietuvoje bendrovė per metus pardavė 1959 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos (2020-aisiais – 3231 GWh), ją importavo tik iš Rusijos, taip pat pirko biržoje „Nord Pool“ ir iš vietos gamintojų, gamino antrinei įmonei priklausančiame vėjo jėgainių parke „Vydmantai wind park“.

Laivas „Amore Vero“ buvo konfiskuotas Prancūzijos La Ciotat uoste Žydrojoje pakrantėje pagal Europos Sąjungos paskelbtas sankcijas Rusijai. Jis priklauso bendrovei, kurios pagrindinis akcininkas yra I. Sečinas, pranešė Prancūzijos finansų ministerija.

85,6 metro ilgio laivą pagamino Nyderlanduose įsikūrusi jachtų statytoja „Oceanco“. Jame yra baseinas, kuris virsta sraigtasparnių nusileidimo aikštele, taip pat keli deniai, įskaitant vieną su sūkurine vonia. Laivas buvo pristatytas 2013 m., teigia gamintojas savo svetainėje.

Žurnalas „Forbes“ pranešė, kad Vokietijos valdžia taip pat konfiskavo milijardieriui Ališerui Usmanovui priklausančią superjachtą „Dilbar“, tačiau tai nepatvirtinta.

Prancūzijos Rivjeros pakrantė jau seniai traukia Rusijos superturtuolius, daugelis ten vasaroja jachtose ar prabangiose vilose. Paryžius praėjusią savaitę paskelbė rengiantis oligarchams priklausančio turto Prancūzijoje sąrašą, įskaitant jachtas, prabangius automobilius ir nekilnojamąjį turtą.

„Jei būčiau oligarchas Rusijoje ar Prancūzijoje, būčiau susirūpinęs“, – pirmadienį sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Yves'as Le Drianas. Tą dieną Europos Sąjunga į savo sankcijų juodąjį sąrašą įtraukė daugiau su Kremliumi susijusių verslininkų ir V. Putino atstovą spaudai.

I. Sečinas yra tarp garsiausių vardų kartu su Nikolajumi Tokarevu, dujotiekio milžinės „Transneft“ vadovu. Dar trys į „Forbes“ turtingiausių Rusijos žmonių sąrašą įtraukti asmenys: metalų magnatas Aleksejus Mordašovas, A. Usmanovas ir verslininkas bei V. Putino draugas Genadijus Timčenka.

I. Sečinas laikomas vienu įtakingiausių žmonių Rusijoje, kurio įtaka smarkiai pranoksta jo vadovavimą energetikos milžinei „Rosneft“. JIs, kaip ir V. Putinas, kilęs iš Sankt Peterburgo ir dirbo su prezidentu nuo pirmųjų savo karjeros dienų miesto merijoje dešimtąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį.

„Rosneft“ spaudos tarnyba penktadienį pranešė, jog koncerno direktorių taryba patvirtino I. Sečino kandidatūrą naujai penkerių metų kadencijai vyriausiojo vykdomojo direktoriaus poste.

Šio mėnesio viduryje Rusijos vyriausybė išleido potvarkį, kuriuo įpareigojo valstybę atstovaujančius „Rosneft“ direktorių tarybos narius balsuoti už šios I. Sečino kadencijos pratęsimą.

Pagal „Rosneft“ įstatus bendrovės valdybos pirmininko funkcijas atlieka vyriausiasis vykdomasis direktorius.

I. Sečinas vadovavimą „Rosneft“ perėmė 2012 metų gegužę. Prieš tai jis keletą metų buvo šios bendrovės direktorių tarybos pirmininkas. Pirmoji jo kaip „Rosneft“ vyriausiojo vykdomojo direktoriaus kadencija truko trejus metus, o po to buvo pratęsta penkeriems metams.

I. Sečinas turi 0,1273 proc. „Rosneft“ akcijų.

50 proc. ir vieną „Rosneft“ akciją valdo valstybės įmonė „Rosneftegaz“, 19,75 proc. – Didžiosios Britanijos BP, 18,93 proc. – Kataro fondas „QH Oil Investments“, 0,57 proc. – bendrovė „Glencore“.

A. Uliukajevas yra aukščiausio rango pareigūnas, areštuotas Rusijoje nuo 1993 metų.

Jis buvo sulaikytas pernai lapkritį, kai dar dirbo ministru. Pranešta, kad per slaptą policijos operaciją A. Uliukajevas buvo užkluptas imantis kyšį už pritarimą valstybinės naftos milžinės „Rosneft“ planams perimti iš valstybės mažesnės naftos pramonės grupės „Bašneft“ kontrolinį akcijų paketą.

Eksministras nepripažįsta šių kaltinimų ir tvirtina tapęs „Rosneft“ vadovo ir V. Putino patikėtinio I. Sečino, kurį daugelis laiko antruoju pagal įtaką žmogumi Rusijoje, provokacijos auka.

Prokurorai anksčiau šį mėnesį paprašė teismo eksministrui skirti 10 metų įkalinimo bausmę ir 500 mln. rublių (apie 7 mln. eurų) baudą.

Penktadienį teismas pripažino A. Uliukajevą kaltu, o vėliau teisėja Larisa Semionova paskelbė, kad jam skiriama aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė griežtojo režimo pataisos kolonijoje.

V.Putino atstovas spaudai D. Peskovas atsisakė komentuoti teismo pareiškimą, kad vienas iš eksministro kaltės įrodymų yra prezidento įsakas dėl A. Uliukajevo atstatydinimo.

„Šių žodžių teisme nemačiau ir negirdėjau, juolab neskaičiau kokių nors tekstų. Todėl į šį klausimą neatsakysiu. Šiuo atveju, bijau, kad kažkas buvo ištraukta iš konteksto“, – D. Peskovas sakė žurnalistams.

Jis pridūrė, kad tokį pareiškimą galima vertinti tik žinant visą kontekstą.

Paliko galioti turto areštą

„Palikti galioti gegužės 18-ąją Maskvos Basmano rajono teismo teisėjo paskelbtą turto areštą iki nuosprendžio vykdymo skiriant baudą: dėl žemės sklypų, privačios namų valdos, automobilio, gyvenamojo namo, piniginių lėšų, paimtų per kratas, monetų iš tauriųjų metalų, rankinio laikrodžio, sidabro luito, dekoratyvinio žymeklio iš sidabro lydinio“, – paskelbė teisėja Larisa Semionova. Teismo prokuroras A. Uliukajevui skyrė beveik 130,5 mln. rublių (1,88 mln. eurų) baudą.

2 mln. dolerių, kuriuos A. Uliukajevas gavo iš valstybinės naftos milžinės „Rosneft“ vadovo I. Sečino, likimas bus sprendžiamas įsigaliojus teismo sprendimui.

„Remiantis nuosprendžiu, 2 mln. dolerių klausimas bus išspręstas įsigaliojus šiam nuosprendžiui“, – naujienų agentūrą „Interfax“ informavo Maskvos Zamoskvorecko rajono teismo atstovė spaudai Emilija Chil.

Ji pridūrė, kad „dalį daiktinių įrodymų šioje byloje teismas nurodė sunaikinti“.

„Įsiteisėjus nuosprendžiui turės būti sunaikintas krepšys iš tankios rudos medžiagos, raktas, pintas krepšys, permatoma plėvelė ir geltonas kaspinas su užrašu „Rosneft“, keturi buteliai vyno „Usadba Divnomorskoje Sira. Divnomorskoje“ ir įmonės „Rosneft“ pristatymas“, – teigiama A. Uliukajevo nuosprendyje.

Jame minimas kelioninis krepšys, kuriame A. Uliukajevui buvo perduotas kyšis, bei pintas krepšys, kuriame buvo sudėtos buvusiam ministrui skirtos „Rosnet“ dovanos – dešros gaminiai.

Be kita ko, teismas nusprendė neatimti iš A. Uliukajevo apdovanojimų.

„Nuosprendyje sakoma, kad teismas neatima iš A. Uliukajevo apdovanojimų“, – sakė E. Chil.

Valstybinis kaltintojas reikalavo atimti iš eksministro visus jam paskirtus valstybinius apdovanojimus ir titulus, įskaitant ir „nusipelniusio ekonomisto“ titulą, medalį „už indėlį į Eurazijos ekonomikos sąjungos sukūrimą“, ordiną „už nuopelnus Tėvynei“ bei Rusijos prezidento ir vyriausybės padėkos raštus.

Prokuroras Borisas Neporožnas pareiškė, kad prokuratūra yra patenkinta teismo priimtu nuosprendžiu ir nemato pagrindo jį skųsti ir sugriežtinti bausmę buvusiam ekonomikos ministrui.

Nuteistojo advokatai savo ruožtu sakė ketinantys skųsti šį teismo sprendimą kaip neteisėtą ir nesąžiningą.

Bendrovių vadovai Mustafa Sanalla (Mustafa Sanala) ir Igoris Sečinas susitarimą pasirašė pirmadienį Londone.

Kompanijos susitarė įkurti bendrą darbo komitetą, kuris tyrinėtų bendradarbiavimo galimybes įvairiose srityse, įskaitant žvalgymą ar naftos gavybą.

M.Sanalla šiemet sausį pranešė apie planus skatinti užsienio šalių naftos kompanijų investicijas. Pasak jo, tuo siekiama, kad Libija 2022 metais per dieną išgautų 2,1 mln. barelių naftos.

„Mums reikia didžiųjų tarptautinių naftos kompanijų pagalbos ir investicijų tam, kad pasiektume mūsų gavybos tikslus ir stabilizuotume mūsų ekonomiką“, - sakė Libijos valstybinės naftos įmonės vadovas.

„Šis susitarimas su Rusijos didžiausia naftos kompanija sukuria pagrindą mums kartu nustatyti bendradarbiavimo sritis“, - pridūrė jis.

Šiuo metu naftos gavyba didžiausias naftos atsargas Afrikoje turinčioje Libijoje siekia apie 600 tūkst. barelių per dieną, o praeityje siekdavo apie 1,6 mln. barelių per dieną.

Rusijos vyriausybės kontroliuojamas didžiausias šalyje naftos koncernas „Rosneft“ nesvarsto galimybių perimti artimiausią konkurentą – privatų „Lukoil“, pareiškė „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas interviu laikraščiui „The Independent“.

Atsakydamas į klausimą, ar po koncerno TNK-BP įsigyjimo „Rosneft“ neketina sustoti ir ketina toliau plėstis, įsigydamas, tarkim, „Lukoil“, I.Sečinas pabrėžė: „Kaip su tuo susijęs „Lukoil“? Mes gandų nekomentuojame. Šiuo metų rinkoje tokio pasiūlymo nėra. Todėl ir nėra ką svarstyti“.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimas bendražygis I.Sečinas paneigė įtarimus, neva „Rosneft“ siekia konsoliduoti šalies naftos pramonę.

„Tai neįmanoma, tokie variantai niekada nebus svarstomi. Rusijos naftos ir dujų pramonė yra globalaus sektoriaus dalis, kurios maždaug ketvirtadalis priklauso užsienio investuotojams“, – sakė I.Sečinas.

„Rosneft“ „priglaudė“ Kremliaus sužlugdytos, prieš dešimtmetį buvusios didžiausios Rusijos naftos pramonės grupės – privačios „Jukos“ – pagrindinius aktyvus, o prieš dvejus perėmė koncerną TNK-BP, kurį pariteto pagrindais valdė Didžiosios Britanijos BP ir Rusijos privatus konsorciumas AAR.

Maskvos teismas ketvirtadienį nurodė nacionalizuoti areštuoto oligarcho turimas naftos firmos „Bashneft“ akcijas, dėl to kyla nerimo, jog tai gali būti valstybės diriguojamo turto užgrobimo ženklas.

Maskvos arbitražinis teismas pareikalavo sugrąžinti valstybei milijardieriaus Vladimiro Jevtušenkovo holdingo firmos „Sistema“ turimas naftos bendrovės „Bashneft“ akcijas.

Taip nuspręsta po prokuratūros pateiktų kaltinimų, kad minimas akcijų paketas buvo privatizuotas neteisėtai, nurodo Rusijos naujienų agentūros.

Anot Tyrimų komiteto, akcijos 2009 metais buvo nupirktos iš anksto sumažinta kaina – su 500 mln. dolerių „nuolaida“.

V.Jevtušenkovas šiuo metu laikomas namų arešto sąlygomis; rugsėjį jis buvo suimtas, apkaltinus pinigų plovimu, kai „Sistema“ pirko „Bashneft“ akcijas. Šie veiksmai primena buvusio oligarcho Michailo Chodorkovskio teisinį persekiojimą.

Žurnalo „Forbes“ skelbiamame turtingiausių Rusijos žmonių sąraše 15-tas esantis V.Jevtušenkovas, kurio turtas siekia 9 mlrd. JAV dol. (7 mlrd. eurų, (24,4 mlrd. litų), dabar turi nešioti elektroninę apyrankę.

Tyrimų komitetas aiškinasi, kaip „Sistema“ pirko „Bashneft“ akcijas, kai tuo metu spėjama, kad šią firmą į savo rankas nori perimti didžiausias Rusijoje naftos koncernas „Rosneft“, kuriam vadovauja ištikimas prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Igoris Sečinas.

Ketvirtadienį Maskvos teismas davė „Sistemai“ mėnesį laiko jo sprendimui užprotestuoti, nurodo Rusijos agentūros.

Verslo konglomeratas „Sistema“ kaltinimus V.Jevtušenkovui vadina nepagrįstais ir žada panaudoti „ visas teisinės gynybos priemones“; pats V.Jevtušenkovas taip nepripažįsta savo kaltės.

JAV naftos milžinė „ExxonMobil“ šeštadienį pradėjo gręžimo darbus Rusijos vandenyse ekologiškai jautriame Arkties regione, o Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas šį žingsnį gyrė kaip bendradarbiavimo pavyzdį, nors Vašingtonas yra paskelbęs griežtas sankcijas Rusijai dėl krizės Ukrainoje.

JAV sankcijomis nesiekiama stabdyti Amerikos ir Rusijos bendrovių bendrų projektų, tačiau vienas iš jų tikslų – atkirsti valstybinę naftos įmonę „Rosneft“ nuo finansavimo JAV doleriais ir atimti prieigą prie šiuolaikinių technologijų.

„Mūsų dienomis komercinę sėkmę skatina veiksmingas tarptautinis bendradarbiavimas“, – V.Putinas sakė „Rosneft“ generaliniam direktoriui Igoriui Sečinui ir „ExxonMobil“ projektų Rusijoje vadovui Glennui Walleriui (Glenui Voleriui) per vaizdo konferenciją iš savo rezidencijos Juodosios jūros kurorte Sočyje.

„Verslas, įskaitant Rusijos ir užsienio bendroves, puikiai tai supranta, todėl, nors ir esama kai kurių politinių sunkumų, nugali pragmatizmas ir sveikas protas – ir mums malonu tai girdėti“, – aiškino Rusijos lyderis.

„ExxonMobil“ įsigijo vieną gręžimo platformą iš Norvegijos, kad įrengtų pirmąjį Rusijos naftos gavybos gręžinį Karos jūroje.

Šis žingsnis neabejotinai bus laikomas pasitikėjimo ženklu „Rosneft“, kurią valdančiam artimam V.Putino sąjungininkui I.Sečinui yra taikomos Vašingtono paskelbtos sankcijos.