Po pirmadienio smūgio pietinėje Mykolajivo srityje „prasidėjo antrasis jų branduolinio šantažo etapas“, sakė I. Polovyčius.

Išpuoliai aplink Ukrainos branduolinius objektus paskatino Kyjivą ir jo Vakarų sąjungininkus paraginti demilitarizuoti aplink šiuos kompleksus esančias teritorijas.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai antradienį per Ukrainos branduolinės energijos agentūros „Enerhoatom“ surengtą kelionę spaudai už kelių šimtų metrų nuo Pietų Ukrainos elektrinės pamatė gilų kraterį, nusėtą sviedinių nuolaužomis.

Už kelių dešimčių metrų nuo kraterio esančio pastato, į kurį AFP nebuvo leista įeiti, durys ir langai po sprogimo buvo išdaužti.

Kitoje pusėje stovėjo kitas, mažiau apgadintas pastatas, taip pat netekęs daugumos langų.

Pasak Južnoukrajinsko saugumo vadovo Ivano Žebeto, policija ir prokurorai apžiūrėjo įvykio vietą ir rado skeveldrų, kurias paėmė sviediniui identifikuoti.

Pietų Ukrainos elektrinė yra trečiasis branduolinis objektas, nukentėjęs nuo vasario pabaigoje Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą.

Didžiausias Europoje atominis objektas – Zaporižios atominė elektrinė, esanti Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos teritorijoje, – tapo susirūpinimą keliančiu tašku po abipusių pareiškimų apie išpuolius.

Karo pradžioje buvo kovojama aplink Černobylį šiaurėje, kur dėl 1986 metais įvykusio sprogimo buvo užteršta didelė dalis aplinkinės teritorijos.

Kovo mėnesį Zaporižios AE užėmė Rusijos kariuomenė, o apšaudymas aplink šią elektrinę paskatino įsikišti Vakarų lyderius.

Rugsėjo pradžioje ten buvo dislokuota JT atominės agentūros stebėsenos grupė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) šį mėnesį paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną atitraukti sunkiąją ginkluotę iš regiono, o Kremliaus šeimininkas perspėjo dėl galimų „katastrofiškų“ mūšių pasekmių.