Ilanas Shoras (Ilanas Šoras), vadovaujantis populistinei Rusijai palankiai partijai „Shor“, buvo nuteistas už sukčiavimą ir pinigų plovimą, 2014 metais iš Moldovos bankų dingus 1 mlrd. dolerių (904,77 mln. eurų).

Sostinės Kišiniovo apeliacinis teismas taip pat nurodė konfiskuoti 290 mln. dolerių (262,45 mln. eurų) vertės jo turto.

Verslininkas I. Shoras 2019 metais pabėgo iš Moldovos, kad išvengtų kaltinimų korupcija, ir nuo to laiko gyvena tremtyje Izraelyje, kur ir gimė. Iš pradžių 2015 metais jis buvo nuteistas kalėti septynerius su puse metų, tačiau jo apeliacija užsitęsė kelerius metus.

Pastaraisiais mėnesiais partija „Shor“, turinti šešias vietas 101 vietos Moldovos įstatymų leidžiamojoje institucijoje, Kišiniove organizavo didelius protestus prieš provakarietišką vyriausybę dėl aukštų energijos kainų ir pragyvenimo lygio krizės.

Moldovos nacionalinio banko duomenimis, kovo mėnesį metinė infliacija Moldovoje siekė 21,98 procento.

Moldovos prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu) teigė, kad Apeliacinio teismo nuosprendžio reikalavo piliečiai ir kad tai yra „vienintelis būdas įteisinti teisingumą – teisiniais sprendimais nubausti vagis“.

36 metų I. Shoras sakė, kad nuosprendis buvo politiškai motyvuotas „kerštas už protesto judėjimą“ ir kad juo buvo „pažeistos visos teisinės nuostatos“.

„Neketinu jo laikytis ir užtikrinu, kad jis bus panaikintas kitą dieną po to, kai pasikeis dabartinis režimas, – sakoma ketvirtadienį socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime. – Nei šis, nei joks kitas sprendimas nesutrukdys man judėti į priekį ir kovoti iki galo, kol pašalinsime banditus iš valdžios.“

Neaišku, ar Moldovos pareigūnai paprašė išduoti I. Shorą ir ar Izraelio valdžia patenkintų tokį prašymą.

2014 metais, kai iš Moldovos bankų dingo 1 mlrd. dolerių, ši suma prilygo maždaug aštuntadaliui vienos skurdžiausių Europos šalių bendrojo vidaus produkto.

2022 metų gruodį Jungtinės Valstijos pritaikė sankcijas I. Shorui ir teigė, kad jis bendradarbiavo su „korumpuotais oligarchais ir Maskvoje įsikūrusiais subjektais, siekdamas sukelti politinius neramumus Moldovoje“ ir pakenkti šalies siekiui įstoti į Europos Sąjungą.

Gruodžio mėnesį Jungtinė Karalystė taip pat įtraukė I. Shorą į sankcijų sąrašą.

Už glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga pasisakantis kandidatas lengvai laimėjo antrajame rate per Moldovos sostinės rinkimus, kurie buvo laikomi barometru, ar ši tęs integraciją į ES, ar pasuks suartėjimo su Rusija keliu.

Suskaičiavus visus balsus Kišiniove, kuris taip pat yra didžiausias šalies miestas, paaiškėjo, kad dabartinis jo administracijos vadovas Dorinas Chirtoaca (Dorinas Kirtoakė) surinko 53,54 proc. balsų per sekmadienį vykusius rinkimus, įveikdamas prorusišką kandidatę Zinaida Greceanii (Zinaidą Grečiani), buvusią premjerę, už kurią balsavo 46,46 proc. rinkėjų.

Moldova, paskelbusi nepriklausomybę 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, yra įsiterpusi tarp Rumunijos ir Ukrainos. Praeitais metais ji pasirašė asociacijos sutartį su 28 nares turinčia ES, supykdydama Rusiją, kuri paskelbė embargą daliai moldaviškų vaisių ir daržovių. Tas žingsnis buvo skaudus smūgis daugiausiai žemės ūkiu besiverčiančiai valstybei, kuri yra viena neturtingiausių Europoje.

D.Chirtoacos pergalė yra palankus ženklas Moldovos proeuropietiškoms partijoms, turinčioms nedidelę persvarą parlamente ir mėginančioms išsaugoti vienybę.

„Jaučiuosi kaip naujai gimęs, – sakė 38 metų politikas. – Būti išrinktam trečiąkart ... reiškia pasitikėjimą, džiaugsmą ir dėkingumą.“

Partijos nurodė pradėsiančios formuoti naują vyriausybę, įvykus antrajam vietos valdžios rinkimų ratui.

Rinkimai buvo surengti po to, kai birželio 12 dieną atsistatydino proeuropietiškas premjeras Chirilas Gaburici (Kirilas Gaburičis), kilus abejonėms dėl jo mokyklos baigimo pažymėjimo ir universiteto diplomo autentiškumo.

Fejerverkai nušvietė sostinės padangę prieš vidurnaktį, kai paaiškėjo, kad D.Chirtoaca tikriausiai užsitikrino dar vieną ketverių metų kadenciją. Jis milijoną gyventojų turinčiam Kišiniovui vadovauja nuo 2007 metų.

Vis dėlto Socialistų partijos lyderis Igoris Dodonas pirmadienį paryčiais pareiškė, kad rinkimus aptemdė pažeidimai. Pasak jo, proeuropietiškos partijos „švenčia per anksti. Mes nepripažįstame šių rinkimų rezultatų. Pažeidimų buvo per daug.“

4 mln. gyventojų turinčioje šalyje antrasis rinkimų ratas vyko 458 miestuose. Maždaug 348 savivaldybių vadovai paaiškėjo po pirmojo balsavimo.

Šįkart bendras rinkėjų aktyvumas buvo 47,5 proc. – šiek tiek mažesnis negu per pirmąjį ratą birželio 14 dieną. Tačiau sostinėje rinkėjai buvo aktyvesni – antrajame rate jų balsavo 48,8 procento.

Antrajame pagal dydį Moldovos mieste, Belcyje, prorusiškų pažiūrų verslininkas Renato Usatii (Renatas Usatas) jau pirmajame rinkimų ture buvo išrinktas meru, gavęs 73,7 proc. balsų. Šis Moldovos šiaurėje esantis miestas tradiciškai laikomas prorusišku.

R.Usatii pernai lapkritį, prieš parlamento rinkimus, pabėgo į Rusiją, tvirtindamas, kad bijo būti sulaikytas Moldovos valdžios, kai teismas uždraudė jo partijai dalyvauti rinkimuose, nes ši gavo pinigų iš užsienio, o tai draudžiama.

Be to, per pirmąjį turą Orhėjyje, šalies rytuose, pelnęs 62 proc. balsų laimėjo prorusiškas verslininkas Ilanas Shoras (Ilanas Šoras), kilęs iš Izraelio, ir kurio veiklą teisėsauga pernai prieš lapkričio rinkimus tyrė dėl daugiau kaip 1 mlrd. eurų dingimo iš trijų Moldovos bankų.

Moldovos vietos valdžios rinkimuose pirmauja proeuropietiškos partijos ir lenkia tas, kurios yra palankios glaudesniems santykiams su Rusija, rodo pirmadienį skelbiami duomenys, gauti suskaičiavus visus balsus. Tačiau daugelyje miestų pirmasis turas nugalėtojo neišaiškino, tad bus antrasis po dviejų savaičių.

Šalies sostinėje Kišiniove pirmauja proeuropietiškas dabartinis miesto vadovas Dorinas Chirtoaca (Dorinas Kirtoakė), tačiau jam nepakanka balsų pergalei jau pirmajame ture.

Sekmadienį vykusių rinkimų rezultatai rodo, kad proeuropietiškos partijos pelnė 51 proc. balsų. o prorusiškosios – apie 36 proc. Likę balsai atiteko nepriklausomoms partijoms.

Šie rinkimai laikomi barometru, ar Moldova tęs integraciją į Europos Sąjungą, ar pasuks suartėjimo su Rusija keliu.

Proeuropietiškos partijos jau per pirmąjį turą laimėjo 348 miestuose ir kaimuose, prorusiškos – 56, o nepriklausomi kandidatai laimėjo 34 savivaldybėse. Likusiose 458 savivaldybėse antrasis rinkimų turas vyks birželio 28 dieną, nes jose nė vienas kandidatas nepelnė daugiau kaip 50 proc. balsų.

Antrasis turas bus ir Kišiniove, kur D.Chirtoaca surinko 37,4 proc., o jo prorusiška varžovė Zinaida Greceanii (Zinaida Grečiani) – 35,9 proc. balsų.

Antrajame pagal dydį Moldovos mieste, Belcyje, prorusiškų pažiūrų verslininkas Renato Usatii (Renatas Usatas) jau pirmajame rinkimų ture buvo išrinktas meru, gavęs 73,7 proc. balsų. Šis Moldovos šiaurėje esantis miestas tradiciškai laikomas prorusišku.

R.Usatii pernai lapkritį, prieš parlamento rinkimus, pabėgo į Rusiją, tvirtindamas, kad bijo būti sulaikytas Moldovos valdžios, kai teismas uždraudė jo partijai dalyvauti rinkimuose, nes ši gavo pinigų iš užsienio, o tai draudžiama.

Orhėjyje, šalies rytuose, pelnęs 62 proc. balsų laimėjo prorusiškas verslininkas Ilanas Shoras (Ilanas Šoras), kilęs iš Izraelio, ir kurio veiklą teisėsauga pernai prieš lapkričio rinkimus tyrė dėl daugiau kaip 1 mlrd. eurų dingimo iš trijų Moldovos bankų.

Rinkimai šioje buvusioje sovietinėje respublikoje surengti, atsistatydinus proeuropietiškam premjerui Chirilui Gaburici (Kirilui Gaburičiui), kilus abejonėms dėl jo mokyklos baigimo pažymėjimo ir universiteto diplomo autentiškumo.