„Nors kasmet ilgalaikės priežiūros paslaugų daugėja, dalies žmonių tos paslaugos vis dar nepasiekia. Matome būtinybę didinti paslaugų skaičių, priartinant jas prie žmogaus, nepaisant to, kurioje vietoje jis gyvena – mieste ar regione“, – sakė SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas, Baltijos šalių paliatyviosios pagalbos asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis.

Jo teigimu, plečiant ilgalaikės priežiūros paslaugas, siekiama kuo ilgiau išlaikyti žmogų aktyvų, sudaryti jam sąlygas kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje, kiek įmanoma apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo.

Plečiasi namuose teikiamų paslaugų pasiūla, sveikatos priežiūra – ir dienos centruose

M. Čiurlionis pažymėjo, kad siekiama išplėtoti ilgalaikės priežiūros paslaugų tinklą, apimantį ne tik paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir namuose. Tokiu būdu pacientas didžiąją dalį paslaugų gali gauti neišeidamas iš namų, o į sveikatos priežiūros įstaigą gali kreiptis, kai jo sveikatos būklė reikalauja didesnių intervencijų ar stacionarinio gydymo.

„Ilgalaikės priežiūros paslaugų spektras yra labai platus – nuo sveikatos priežiūros paslaugų namuose iki socialinių paslaugų. Sveikatos paslaugos yra teikiamos ir ugdymo įstaigoje ar darbe. Žmonėms, turintiems didelių slaugos poreikių, dažniausiai vieno ar kelių vizitų į namus per savaitę neužtenka, paslaugų reikia kasdien, o kartais netgi kelis kartus per dieną“, – sakė jis.

SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas pabrėžė, kad dienos centrus lankantiems gyventojams sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos ir juose: „Dienos centre žmogus gali gauti slaugytojo, kineziterapeuto ir neseniai prie slaugos komandos prisijungusio ergoterapeuto paslaugas. Taip slaugos komandos, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas namuose, gali užtikrinti jų tęstinumą.“

M. Čiurlionio teigimu, nuo 2024-ųjų pokyčiai palies ir stacionarios ilgalaikės priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas. „Siekiame investuoti į specializuotą demencija sergančių pacientų priežiūrą. Tam skiriamos Europos Sąjungos investicijos sustiprins savivaldybių infrastruktūrą, pritaikys ją demencija sergantiems žmonėms, bus plečiamos paliatyviosios priežiūros apimtys. Investicijos pasieks ir nepagydomomis ligomis sergančius pacientus – planuojama skirti kelis šimtus naujų papildomų lovų“, – kalbėjo jis.

Gerinama paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybė

VšĮ Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro direktorė Inga Tamosinaitė teigė, kad senstant visuomenei, ilgalaikio gydymo, slaugos, paliatyviosios pagalbos paslaugų reikės vis labiau. „Mūsų įstaigos teikiamų paslaugų poreikis – labai didelis. Todėl ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas yra labai svarbus“.

Pasak jos, centre teikiamos stacionarios palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos bet kurio amžiaus gyventojams, kuriems reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūros specialistų priežiūra, kai yra aiški ligos diagnozė ir nereikalingas aktyvus gydymas, bet nepakanka ambulatorinių slaugos paslaugų namuose. Čia teikiamos visos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos: bendroji, demencija sergančių ir vegetacinės būklės pacientų slauga. Taip pat ir stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos vaikams bei suaugusiems.

„SAM įgyvendinami pokyčiai padeda suteikti paslaugas didesniam skaičiui pacientų namuose, nelaukiant stacionarių palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų eilėje. Taip gerinama ne tik paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimo kokybė“, – sakė I. Tamosinaitė.

Finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų.

Atsižvelgus į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, šiandieninę situaciją ir prognozes, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), įgyvendindama sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą, siekia užtikrinti tolygų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę ir efektyvumą.

SAM, bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), šiuo metu inicijuoja pokyčius, kurie galėtų išspręsti pagrindines ilgalaikės priežiūros paslaugų problemas Lietuvoje.

Vienas iš svarbiausių uždavinių – padidinti šių paslaugų prieinamumą ir apimtis asmenims, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra. Tai – vyresnio amžiaus asmenys, gyventojai, turintys negalią, jų artimieji. Teikiant savalaikes ilgalaikės sveikatos priežiūros paslaugas, būtų galima sumažinti išvengiamų hospitalizacijų skaičių, t. y. mažiau pacientų dėl tam tikrų sveikatos problemų būtų priversti gydytis ligoninėje.

Labai dažnai pacientai, kuriems priklauso ilgalaikės priežiūros paslaugos, jomis nepasinaudoja, nes, pavyzdžiui, neturi galimybės atvykti į dienos centrą. Ši problema bus sprendžiama iš papildomai numatytų Europos Sąjungos (ES) investicijų įsigyjant daugiau reikiamos įrangos ambulatorines paslaugas teikiančioms komandoms, taip pat – aprūpinant dienos centrus tikslinėmis transporto priemonėmis. Papildomos investicijos numatytos stacionarias ilgalaikės priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms, kurių infrastruktūra būtų labiau pritaikyta demencija sergantiems pacientams.

Kitas svarbus tikslas – integruoti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurios šiuo metu Lietuvoje yra teikiamos fragmentuotai. Neretai pacientui, kuriam reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos, reikia ir tam tikros socialinės pagalbos, ir priešingai. Taigi, SAM, atsižvelgusi į šią pacientams nepalankią dabartinę situaciją, inicijuoja pakeitimus, kurie leistų integruoti sveikatos priežiūros paslaugas teikiamas namuose, dienos centruose ir stacionare.

Numatoma, kad namuose ambulatorinės slaugos komandos ir socialiniai darbuotojai ir toliau turėtų teikti integruotas slaugos ir socialines paslaugas. Dienos centruose, kuriuose šiuo metu jau yra teikiamos socialinės paslaugos, gyventojams turėtų būti suteikta galimybė gauti ir jiems reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Galiausiai, stacionare siekiama sukurti vieningą ilgalaikių priežiūros paslaugų teikimo tinklą.

Taip pat, įgyvendinus šią, vieną iš svarbiausių reformos dalių, būtų išspręsta išskaidyto ilgalaikių priežiūros paslaugų finansavimo problema. Finansavimą šioms paslaugoms siūloma vykdyti vieningai, per savivaldybes. Šiuo metu veikiantis finansavimo modelis, kai lėšos ilgalaikei priežiūrai yra paskirstomos iš savivaldybių biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir valstybės biudžeto, yra neefektyvus. Tuo tarpu ilgalaikės priežiūros paslaugų koordinavimą ir organizavimą perleidus savivaldybėms, geriausiai žinančioms jų miesto ar rajono gyventojų poreikius, paslaugos galėtų tapti lengviau prieinamos pacientams. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, jog savivaldybės, skirstydamos lėšas ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimui, ir toliau vadovautųsi SAM ir SADM teisės aktais.

Galimi ilgalaikės priežiūros pokyčiai aptarti ir vakar, birželio 29 d., vykusiame SAM susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacijos  nariais ir gydymo įstaigų atstovais.