Pajuto draudimo naudą
„Ne taip seniai pradėjau drausti pasėlius. Šiemet bus tik trečias sezonas, bet pernai, kai laukus nusiaubė didžiulė kruša, pajutau draudimo naudą. Apie 40 proc. pasėlių derliaus dar nebuvau nuėmęs. Kai kuriuose laukuose stichija suniokojo apie 90 proc. juose užauginto derliaus. Draudimas apsaugojo ūkį nuo didžiulių nuostolių, nes gautos išmokos beveik padengė tą sumą, kurią būčiau gavęs už sėkmingai nuimtą derlių, – patirtimi dalijosi Pakruojo rajone ūkininkaujantis Gedas Špakauskas. – Anksčiau pasėlių nedrausdavau, bet dažnėjančios stichinės nelaimės, nuo kurių tai vienur, tai kitur nukenčia ūkininkai, pakeitė požiūrį į draudimą – nėra jokių garantijų, kad kitąkart jos neįsisuks į tavo laukus. Keičiantis klimatui pasėlių draudimas labai naudingas ūkininkams, ypač turintiems finansinių įsipareigojimų.“
Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ duomenimis, vien tik 2023 m. rugpjūčio pradžioje prasiautusi audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams, kurie buvo apdraudę pasėlius, padarė per 10 mln. eurų nuostolių. Buvo pažeista daugiau kaip 28 tūkst. ha pasėlių. Dėl praėjusių metų vasaros sausros iš 9,6 tūkst. ha apdraustų pasėlių apie pusės jų savininkai kreipėsi į minėtą draudimo įmonę dėl žalos įvertinimo.
Draustis skatina kompensacija
Kaip teigia ūkininkas G. Špakauskas, drausti pasėlius skatina ir dalies draudimo įmokos kompensavimas. „Draudimas – ne uždarbis, bet rizikos valdymo priemonė, padedanti išsaugoti ūkio gyvybingumą, apsisaugoti nuo didelių nuostolių. Tačiau, jei pasėlių draudimo įmokos nebūtų kompensuojamos, gal ir sunkiau būtų ryžtis apsidrausti pasėlius, juo labiau kad įmokos didėja. Pernai už pasėlių draudimą sumokėjau apie 6 tūkst. eurų, šiemet įmoka sieks apie 8 tūkst. Tačiau kai dalis įmokos kompensuojama, palyginti su galimais stichinių nelaimių padariniais, pasėlių draudimas nebeatrodo kaip didelė finansinė našta“, – sakė pašnekovas.
Pagal SP intervencinės priemonės veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“ parama teikiama už draudimo sutarties įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausančius ir einamaisiais metais deklaruotus pasėlius ir (arba) augalus.
Paramos suma apskaičiuojama pagal didžiausius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas.
Kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos.
2024 m. paraiškų priėmimo laikotarpiui skirta daugiau kaip 2,271 mln. eurų paramos lėšų.
Remiama veikla ir galimi pareiškėjai
Ši SP intervencinės priemonės parama teikiama pareiškėjams, bet kurioje pasirinktoje draudimo įmonėje nuo sausros (sausra augalų vegetacijos laikotarpiu pagal aplinkos ministro įsakymą) ir (arba) iššalimo rizikos apdraudusiems remiamus auginamus pasėlius ir (arba) augalus, už kurių auginimą Tiesioginių išmokų taisyklėse nustatyta tvarka mokamos tiesioginės išmokos, kompensuojant dalį ūkininko sumokėtos draudimo įmokos sumos.
Draudimo įmokų dalis kompensuojama fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, kuri atitinka aktyvaus ūkininko reikalavimus, ir kurie savo vardu yra įregistravę valdą. Ši parama neteikiama asmenims, kuriems iškelta bankroto byla arba kurių veikla likviduojama.
Draudimo sutartis laikoma tinkama, jeigu pagal ją numatyta padengti nuostolius, kai dėl sausros ir (arba) iššalimo sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės produkcijos.
Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas.
Valstybės parama
Visi gyventojai, įstaigos ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai, patyrę žalą dėl krizės ar ekstremalios situacijos, gali kreiptis valstybės paramos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal nustatytą tvarką valstybės parama negali būti didesnė nei pusės žalos dydžio, jei iki žalos atsiradimo dienos rinkoje draudikai siūlė turto draudimo paslaugas nuo žalos, už kurią prašoma suteikti valstybės paramą, tačiau šiomis paslaugomis nebuvo pasinaudota. Todėl svarbu rizikas valdyti patiems žemės ūkio veiklos subjektams ir drausti pasėlius, pasinaudojant SP parama.
Užs. 1886330
