Statistika – iškalbinga

Daugeliui žinoma taisyklė: kuo galingesnė transporto priemonė, tuo didesnės jos greičio galimybės. Norint suvaldyti šias arklio galias, reikia didelės patirties ir meistriškumo prie vairo. Galbūt, padedant technologijoms, greičio monstrus gali sutramdyti ir naujokai?

Transporto priemonių ataskaitas teikianti įmonė „carVertical“ atliko tyrimą, kuriame buvo išanalizuoti 43 skirtingų modelių istoriniai žalų įrašai. Įdomu, kad visai atvejais galingesni bolidai patyrė daugiau apgadinimų nei automobiliai su silpnesniais varikliais.

Iš visų platformoje tikrintų „Audi“ automobilių su 100 kW neviršijančia variklio galia buvo apgadinti 46,4 proc., o „Audi“ automobilių, turinčių galingesnius nei 400 kW variklius, – 55,6 proc. Panašios tendencijos vyrauja ir kito vokiečių gamintojo „Volkswagen“ automobilių istorijoje: 42,6 proc. apgadintų automobilių su varikliais iki 100 kW ir 48,9 proc. – su 300–400 kW varikliais.

BMW pateisina įvaizdį

Tarp „Ford“ automobilių skirtumas tarp apgadintų automobilių su silpniausiais ir galingiausiais varikliais – 10 proc. (45 proc. ir 55 proc.). Galingiausių „Renault“ automobilių varikliai pasižymi 200–300 kW galia ir 39,7 proc. jų buvo apgadinti. Apgadintų „Renault“ modelių iki 100 kW galingumo dalis mažesnė – 36,3 proc.

Tarp skirtingų „Škoda“ modelių svyravimai nedideli: 51,3 proc. apgadintų automobilių su varikliais iki 100 kW ir 54,8 proc. – su 200–300 kW varikliais. Panašia dinamika pasižymi ir „Toyota“ automobilių istorija: 36 proc. apgadintų modelių su silpniausiais varikliais ir 39,5 proc. – su 200–300 kW varikliais. Tyrime išsiskiria BMW automobiliai: net 60,3 proc. modelių iki 100 kW turėjo apgadinimo įrašų ir 68,6 proc. – su varikliais, galingesniais nei 400 kW.

Tyrime neaptikome nei vieno gamintojo, kurio modeliai su silpnesniais varikliais patektų į avarijas dažniau nei galingesnės jų versijos.

„Nors teoriškai visos transporto priemonės turėtų laikytis Kelių eismo taisyklių, dalis galingų automobilių vairuotojų viršija greitį arba ne iki galo įvertina galimas neatsakingo vairavimo rizikas. Tyrime neaptikome nė vieno automobilių gamintojo, kurio modeliai su silpnesniais varikliais patektų į avarijas dažniau nei galingesnės jų versijos“, – sakė automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Galios skirtumai

Lietuvos naudotų transporto priemonių rinkoje dažniau tikrinami automobiliai su galingais varikliais, tačiau ekonominės klasės modeliai su nedideliais varikliais taip pat turi savo pirkėją.

Tarp galingiausių tikrintų automobilių išsiskiria „Bentley“ markė, kurios vidutinė variklio galia siekė 415 kW (arba 564 arklio galių). Toliau rikiuojasi: „Maserati“ (268 kW / 364 AG), „Cadillac“ (264 kW / 359 AG), „Tesla“ (263 kW / 358 AG) ir „Porsche“ (257 kW / 349 AG).

Mažiausio galingumo variklius tarp visų „carVertical“ tikrintų gamintojų turėjo „Smart“ automobiliai – 59 kW arba 80 AG. Į penketuką taip pat patenka „Dacia“ (72 kW / 98 AG), „Lancia“ (77 kW / 105 AG), „Fiat“ (83 kW / 113 AG) ir „Suzuki“ (86 kW ir 117 AG).

Pasak M. Buzelio, praeityje rimtų apgadinimų patyręs automobilis vėliau gali atnešti finansinių nuostolių dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų ar dažnų gedimų. Todėl pirkėjai turėtų itin atidžiai įvertinti, ar verta įsigyti automobilį, kuris buvo patekęs į didelį eismo įvykį, ir, prieš priimdamas sprendimą, pasitarti su mechanikais.

Kol vieni vadovai į tokias darbuotojų iniciatyvas vis dar žiūri skeptiškai, kiti tokias veiklas kaip tik skatina. Pasak įmonės „carVertical“ vadovo Roko Medonio, bandydamos užkirsti kelią darbuotojų saviveiklai po darbo valandų organizacijos ne tik praranda joms dirbančių specialistų lojalumą, bet ir apriboja jų augimą ir tobulėjimą.

Įvairios specialybės

Pasak R. Medonio, darbuotojams suteikiama laisvė po darbo užsiimti kitomis veiklomis nėra kažkokia anarchijos forma. Tai abipusės pagarbos rezultatas – jei darbuotojas jaus, kad organizacija juo pasitiki, jis bus lojalesnis.

Daugiau nei 100 darbuotojų turinčioje jo komandoje yra daugybė žmonių, kurie neapsiriboja vien pagrindiniu savo darbu. Čia galime rasti šonaslydžio meistrų, stalo žaidimų kūrėjų, kalnų gidų, rašytojų, fotografų, didžėjų, rinkodaros konsultantų ir ne vieną įvairiausių sričių laisvai samdomą specialistą, kurie po darbo sėkmingai monetizuoja savo hobius ir kompetencijas.

„Darbo rinkoje šiuo metu jau yra ne viena karta, kuri į darbą žiūri visiškai kitaip nei tie, kurie šiuo metu yra jų vadovai. Jiems darbas nėra vienintelė saviraiškos vieta ar prioritetinis jų gyvenimo aspektas“, – sako R. Medonis.

Naujausios JAV finansinių paslaugų bendrovės „Bankrate“ atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad apie 39 proc. dirbančių žmonių gauna papildomų pajamų iš kitų veiklų nei jų pagrindinis darbas. Ši tendencija ryškiausiai atsiskleidžia kalbant apie jaunesnio amžiaus darbuotojus. Tarp Z kartos atstovų (18–26 metų amžiaus) papildomomis veiklomis užsiima net 53 proc., o Y kartos (27–42 metų) – 50 proc. žmonių.

Jei žmogus neturi atsakomybės jausmo, vargu ar griežta kontrolė duotų ilgalaikių rezultatų.

Draudimai pakenktų

Pasak įmonės žmonių ir organizacijos vystymo vadovės Giedrės Kojalienės, pirmieji šeštus metus skaičiuojančios įmonės darbuotojai buvo vadinamieji idėjininkai – visi vieni kitus pažinojo iš anksčiau, todėl buvo išsivysčiusi itin stipri pasitikėjimo kultūra. Vėliau ši kultūra niekur neišnyko ir tapo vertybiniu įmonės pagrindu.

„Visi esame suaugę žmonės, kurie turi gebėjimų, įgūdžių ir galimybių funkcionuoti savarankiškai už darbo ribų, todėl stengiamės kuo mažiau kontroliuoti darbuotojus“, – sako G. Kojalienė.

Pašnekovės teigimu, draudimai bet kurioje srityje, pirmiausia, sukelia atmetimo reakciją, kuri gali sukelti nepasitikėjimą darbdaviu ir abejingumą, smukdyti moralę. Darbdavys neturi teisės kontroliuoti asmeninio žmogaus gyvenimo, nebent tai tiesiogiai kertasi su įmonės komercinėmis paslaptimis.

Darbuotojai gali laisvai rinktis, iš kur nori dirbti ir kokiu laiku. Įmonė taip pat viena iš nedaugelio Lietuvoje, siūlančių darbuotojams neribotas atostogas.

„Mums svarbiausia – rezultatas ir iškeltų tikslų įgyvendinimas, o ne tai, iš kur darbuotojas dirba ar ką jis veikia po darbo valandų. Jei žmogus neturi atsakomybės jausmo, vargu ar griežta kontrolė duotų ilgalaikių rezultatų“, – pasakoja G. Kojalienė.

Ugdo kompetencijas

Nors galimybė užsidirbti laisvu laiku gali atrodyti kaip savaime suprantamas dalykas, tačiau nemažai darbdavių nerimauja, kad taip nukentės darbuotojo produktyvumas ir jis mažiau dėmesio skirs savo tiesioginiam darbui. Neretai baiminamasi, kad, talentingą darbuotoją užuodę konkurentai, jį paprasčiausiai nuvilios.

„Jei iš tavęs sėkmingai nuvilios gerą specialistą, taip įvyks tikrai ne todėl, kad jis pradėjo dalytis savo mintimis „LinkedIn“, kelti storius į „Instagram“ ar kurti tinklalaidę. Jį nuvilios dėl geresnių sąlygų plačiąja prasme“, – neabejoja R. Medonis.

Anot jo, papildomos darbuotojo veiklos įmonei duoda daug naudos, nes taip žmogus išmoksta naujų dalykų, kuriuos gali puikiai pritaikyti ir savo darbe.

„Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, tačiau darydami chaltūrinius užsakymus ar konsultacijas kitoms įmonėms jūsų darbuotojai išmoksta naujų dalykų ir augina kompetenciją. Žaviausia – tą daro naudodamiesi ne jūsų pinigais“, – įžvalgomis dalijasi R. Medonis.