-
Kuriose aukštosiose mokyklose daugiausiai studentų turi imunitetą COVID-19? 2
Vakcinacija
Pagal studentų, vakcinuotų bent viena skiepo doze, dalį pirmauja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (96 proc.), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (88 proc.) ir Vilniaus universitetas (87 proc.) bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (85 proc.)
Mažiausias procentas studentų, vakcinuotų bent viena doze, yra Balstogės universiteto filiale Ekonomikos‑informatikos fakultete (33 proc.), Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (45 proc.) ir Socialinių mokslų kolegijoje (50 proc.).
Bendra imunizacija
Didžiausia dalis imunizuotų studentų (įgavusių imunitetą natūraliai (persirgę) ir po vakcinacijos) mokosi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (94 proc.), Lietuvos sveikatos mokslų universitete (82 proc.), ISM Vadybos ir ekonomikos universitete (81 proc.) bei Vilniaus universitete (79 proc.).
Pati mažiausia imunizuotų studentų dalis yra Balstogės universiteto filiale Ekonomikos-informatikos fakultete (29 proc.), Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (35 proc.), Lietuvos verslo kolegijoje (40 proc.) bei Socialinių mokslų kolegijoje (41 proc.).
Analizuojant pagal studijų programas pačiame priekyje pagal imunizacijos procentą atsiduria Vilniaus universiteto, Lietuvos Jono Žemaičio karo akademijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto programos, susijusios su medicina, biologijos mokslais, tarptautiniais santykiais, verslo administravimu, gynyba. Pirmoje vietoje atsiduria Vytauto Didžiojo universiteto tarptautinė verslo vadybos programa vadovams (93 proc.), Vilniaus universiteto medicinos programa (93 proc.), generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos nacionalinio saugumo ir gynybos programa (93 proc.).
O mažiausią imunizacijos procentą turi daugiausia Klaipėdos aukštosios mokyklos, programos, susijusios su laivyba. Žemai sąraše yra programos, susijusios su grožio terapija, kosmetologija, estetine kosmetologija, alternatyviąja medicina, sveikatingumo ir SPA paslaugų vadyba. Kolegijose ir aukštosiose mokyklose mažesnis procentas imunizuotų studentų nei universitetuose.
Mažiausią procentą imunizuotų studentų turi Balstogės universiteto filialo Ekonomikos-informatikos fakulteto informatikos programa (22 proc.), Socialinių mokslų kolegijos tarptautinio verslo ir komunikacijos programa (23 proc.) ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos laivų elektros įrenginių eksploatavimo programa (23 proc.).
Ataskaita yra išankstinė
Kaip praneša Statistikos departamentas, į ataskaitą įtraukta 75,9 tūkst. studentų iš 42-iejų aukštųjų mokyklų, kolegijų, universitetų. Studentų sąrašas yra išankstinis (dar didės) ir iš dalies paruoštas pagal pavasario semestro sąrašus. Neįtraukti laikinai studijas sustabdę studentai.
Studentai, kurie neturi lietuviško asmens kodo, yra neįtraukti skaičiuojant imunizacijos procentą, nes asmens kodas reikalingas medicininiams duomenims sujungti su studentų registro duomenimis. Nelietuvišką asmens kodą, išankstiniais duomenimis, turi 8 proc. studentų. Didžioji dalis jų studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete (1,1 tūkst.), Vilniaus universitete – apie tūkstantį. Apie pusę tūkstančio jų studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Kauno technologijų universitete, Vytauto Didžiojo universitete ir LCC tarptautiniame universitete.
Metodika
Imunizuotų studentų dalis apskaičiuota imant bendrą lietuvių studentų skaičių pagal Nacionalinės švietimo agentūros teikiamus studentų sąrašus bei e.sveikatos turimus vakcinacijų bei tyrimų duomenis. Šie duomenys yra sujungiami Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje (VDV IS), kurią tvarko Lietuvos statistikos departamentas.
Galima imunizacija – tai natūraliai (neseniai užsikrėtus) ir po vakcinacijos (praėjus 14 d. po antrosios vakcinos dozės) gautas imunitetas.
Informacija pateikiama saugant asmenų privatumą: pritaikytos konfidencialumo taisyklės, pagal kurias mažiausiame pogrupyje (pvz., konkrečios įstaigos konkrečios programos imunizuoti arba neimunizuoti studentai) esančių asmenų skaičius negali būti mažesnis nei 5. Tokiais atvejais atitinkami absoliutūs skaičiai yra pakeičiami į „5“ arba „visi minus 5“, o procentai skaičiuojami nuo pakeistų skaičių. Atskirame stulpelyje pažymima, ar buvo pritaikyta tokia konfidencialumo taisyklė.
Sąrašą galite rasti čia.
-
Reikšmingi skaičiai: Kauno mieste imunitetą COVID-19 jau turi daugiau nei 50 proc. gyventojų 2
Produktyvus pusmetis
„Iki visiškos pergalės prieš koronavirusą dar liko nemažai darbo, bet nedidelis laimėjimas jau pasiektas – pusė miestiečių turi imunitetą. Tai visų bendras rezultatas, prie kurio prisidėjo COVID-19 skyriuose nepailstamai dirbantis ligoninių personalas, Ledo rūmų vakcinavimo centre veikianti Kauno miesto poliklinikos medikų, Raudonojo Kryžiaus savanorių bei šaulių komanda ir kiekvienas kaunietis, sąmoningai pasirinkęs skiepus. Tikiu, kad masinei vakcinacijai įgaunant pagreitį, kauniečiai ir toliau išliks aktyvūs bei atsakingi, saugodami save ir aplinkinius“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Tikiu, kad masinei vakcinacijai įgaunant pagreitį, kauniečiai ir toliau išliks aktyvūs bei atsakingi, saugodami save ir aplinkinius.
Paskutiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Kaunas pirmauja tarp didžiųjų šalies miestų pagal imunitetą turinčių gyventojų skaičius – net 51,1 proc. kauniečių yra savanoriškai pasiskiepiję nuo COVID-19 arba persirgę koronavirusine infekcija. Tuo tarpu Lietuvoje imunizuotų gyventojų dalis siekia 46,7 procentus.
Itin aukšti rezultatai matomi tose grupėse, kurios pradėtos skiepyti pirmiausiai – medikų imunizacija Kaune siekia 85,7 proc., viešąją tvarką prižiūrinčių pareigūnų – 80,7, socialinės srities specialistų, globos paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojų bei vaistininkų – gerokai virš 70 procentų.
Didžiausią riziką patiriančių Kauno senjorų, priklausančių 65–79 m. amžiaus grupei, imunizacija taip pat artėja prie 80 procentų ribos. Siekiant pasirūpinti vyriausiais miesto gyventojais, 80 metų sulaukę kauniečiai šią savaitę Kauno vakcinavimo centre ir toliau skiepijami be eilės.
Skiepų kiekiai – didėja
„Kauniečių apsisprendimas bei noras skiepytis, taip apsaugant save nuo grėsmingos ligos, išties labai džiuginantis. Praėjusią savaitę vėl išnaudojome bemaž visus turėtus skiepus, tačiau jų tikrai užteks visiems norintiems. Matome tendencingai augančius į Kauną pristatomų vakcinų kiekius. Ledo rūmų vakcinavimo centras didina apsukas ir kasdien skiepija vidutiniškai apie 5 tūkst. žmonių. Jei kauniečiai išlaikys tokį tempą, birželį šis skaičius gali dar labiau augti“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.
Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Į Kauną šią savaitę pristatyta iš viso 24 tūkst. „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) bei „Pfizer-BioNTech“ („Comirnaty“) vakcinos dozių. Keli tūkstančiai jų numatyta pakartotiniam kauniečių skiepijimui antrąja vakcinos doze, o likusios – masinei vakcinacijai.
Praėjusią savaitę vėl išnaudojome bemaž visus turėtus skiepus, tačiau jų tikrai užteks visiems norintiems.
Registruotis skiepui gyventojai gali internetu (vakcinavimas.kaunas.lt) arba paskambinę į karštąją liniją tel. 1808. Kauniečiai į vakcinavimo centrą naujuosiuose Ledo rūmuose (Kovo 11-osios g. 26, greta „Girstučio“ baseino) įleidžiami tik su išankstine registracija ir tiksliai nurodytu laiku.
Gyventojai, dėl sveikatos būklės negalintys savarankiškai judėti, skiepijami namuose. Negalintieji atvykti į vakcinavimo centrą turi kreiptis į Kauno miesto polikliniką el. paštu vakcinacija@kaunopoliklinika.lt.
Paskutiniais duomenis, Kaune bent vieną skiepą nuo COVID-19 jau gavo 133,9 tūkst. arba 45,7 proc. visų miesto gyventojų. Su antrąja doze pilną imunitetą turėjo įgyti beveik 83 tūkst. kauniečių. Daugiau informacijos apie koronaviruso statistiką, bendrą situaciją Kaune ir atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus galima rasti svetainėje svarbu.kaunas.lt.
-
Statistikos departamentas: imunitetą COVID-19 ligai gali turėti 8,5 proc. gyventojų
„Šiuo metu turim beveik devynis procentus žmonių, kurie arba persirgo, arba mes neturim jokio įrašo apie jų sirgimą, bet turi teigiamą antikūnų testą, vadinasi kažkokiu būdu buvo kontaktavę su virusu ir įgijo imunitetą, arba jie buvo vakcinuoti“, – spaudos konferencijoje sakė Statistikos departamento duomenų analitikas Jonas Bačelis.
„Kiekvienam žmogui, kuris susidūrė su virusu, yra duodamas tam tikras dienų skaičius, kiek tas žmogus turi imunitetą“, – pridūrė jis.
Kaip vėliau BNS teigė J. Bačelis, kiekvienas iš šių žmonių, esančių galimai imunizuotųjų statistikoje, joje bus 180 dienų nuo skiepijimo ar teigiamo diagnostinio ar antikūnų testo dienos.
„Šis preliminarus dienų skaičius yra naudojamas tik statistikos skelbimo tikslais, tai nėra susiję su galimu imuniteto pasu ar kitais teisiniais ligos aspektais, kurie vertinami individualiai. Be to, šis dienų skaičius gali būti keičiamas, kai turėsime daugiau informacijos apie imunitetą šiam virusui“, – kalbėjo analitikas.
Nuo ketvirtadienio taip pat pradėta skelbti statistinis ir deklaruotas sergamumas bei pasveikimas.
Departamento teigimu, deklaruotas sergantysis – asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta, ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, statistiškai toks žmogus laikomas pasveikusiu.
Statistinių sergančiųjų rodiklis, anot departamento, gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga aktyvia COVID-19 ligos forma, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos dėl įvairių priežasčių.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 171 tūkst. 777 žmonės (deklaruotas: 120 tūkst. 287 žmonės), statistiškai šiuo metu serga 11 tūkst. 96 žmonės (deklaruotas: 62 tūkst. 586 žmonės).
Atnaujinti ir su mirtimis susiję duomenys.
„Norėdami išsamiau pateikti šiuos rodiklius, įvedėme tris mirčių nuo COVID-19 rodiklius. Siauriausia – naudota iki šiol – kai pagrindinė mirties priežastis yra COVID-19 liga, platesnį, kai ne pagrindinė, bet viena iš priežasčių yra COVID-19 liga. Ir trečia – plačiausia apibrėžtis – visi turėję COVID-19 diagnozę ir numirę per 28 dienas“, – spaudos konferencijoje sakė Statistikos departamento vadovė Jūratė Petrauskienė.
Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad atnaujinti duomenys leis „daugiau suprasti apie COVID-19 sergamumą, su tuo susijusias mirtis, testavimo, vakcinavimo procesų eigą“.
„Šie aspektai vertingi vertinant dienos situaciją ir pandemijos pasekmes“, – sakė ministras.
Sergančiųjų skaičius e. sveikatoje niekada nebuvo tikslus
Kai kurių savivaldybių merai pastarosiomis savaitėmis suabejojo sergančiųjų statistika – manoma, kad nemaža dalis šiuo metu vis dar sergančiais formaliai laikomų gyventojų iš tiesų jau yra pasveikę, mat liga jiems buvo patvirtinta dar pernai.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tuomet teigė, kad, patikrinus kai kuriuos įtarimų dėl ligos trukmės sukėlusius atvejus, aptikta iš tiesų jau pasveikusių, bet formaliai sirgusiais laikytų asmenų, nes šeimos gydytojai nepatvirtino pasveikimo fakto.
Centro teigimu, taip pat kai kurios gydymo įstaigos naudoja atskiras vidines informacijos sistemas, todėl duomenys „ne visada korektiškai patenka į e. sveikatos sistemą“.
„Turime tas įsisenėjusias ydas, susijusias su apskritai e. sveikata. (...) Bendras sergančiųjų skaičius e. sveikatoje niekada nebuvo tikslus. (...) Kreipėmės į šeimos gydytojus su prašymu, kad reikėtų jiems uždaryti savo kortelėje jau žinomus pasveikimo atvejus“, – kalbėjo A. Dulkys, paklaustas apie beveik šešis kartus besiskiriantį statistinį ir deklaruotą sergančiųjų rodiklį.
Vis dėlto ministras pabrėžė, kad šie duomenys nebuvo naudojami priimant sprendimus dėl karantino sąlygų atlaisvinimo.
Anot jo, buvo remiamasi naujų atvejų skaičiumi, tenkančiu 100 tūkst. gyventojų, ir teigiamų testų procentu, o šie rodikliai visuomet buvo patikimi.
„Manau, kad mūsų kelionė statistikos duomenų kokybėje ir tvarkyme tikrai nesibaigė“, – sakė A. Dulkys.
Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje siekia 298 atvejus.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 189 tūkst. 58 žmonės.
-
Profesorius: ar žmogus, paskiepytas COVID-19 vakcina, gali būti užkrečiamas? 3
„Ar žmogus, pasiskiepijęs COVID-19 vakcina, gali būti užkrečiamas? Ar pasiskiepijus galimas teigiamas PGR rezultatas? Pasiskiepijus negali būti teigiamas PGR ar antigeno testo rezultatas, nes šie tyrimai nustato aktyvią ligą, o ne imunitetą, – pirmadienį feisbuke rašo profesorius. – COVID-19 mRNR vakcinoje nėra viruso, todėl ji negali sukelti ligos. Vakcina sukelia imuninį atsaką, todėl pasiskiepijus gali būti teigiamas antikūnų testas, kuris rodo, kad jūsų organizme formuojasi imuninis atsakas prieš SARS-CoV-2 koronavirusą.“
Profesorius taip pat atkreipė dėmesį, kad „Merck“ šį rytą paskelbė, kad sustabdo dviejų COVID-19 vakcinų kūrimą. Jų kuriamos vakcinos sukėlė mažesnę antikūnų prieš SARS-CoV-2 gamybą nei stebima pasveikusių po COVID-19 ligos asmenų kraujyje.
Statistikos departamento pirmadienio duomenimis, Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepytas 58 tūkst. 471 žmogus, abiem dozėmis – 8997 žmonės.