Rūbai – už penkių kilometrų
„Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki pastebėjo, kad daugelis nutikimų labiausiai priklauso nuo šiltų orų, nes būtent tada į paplūdimius suskumba daugiau žmonių iš įvairių Lietuvos kampelių.
„Birželį gelbėtojai daugiau darbo turėjo krante. Buvo atvejų, kad poilsiautojai palikdavo savo rūbus ir išeidavo kažkur pasivaikščioti. Kiti besiilsintieji, pamatę jau kelias valandas paliktus daiktus, kreipėsi į gelbėtojus ir vyko žmogaus paieška. Vieną moteriškę radome už penkių kilometrų nuo tos vietos, kur paliko rūbus, tai buvo jau už paplūdimio ribų. Taip pat radome rūbus žmogaus, kuris taip ir neatsirado. Nežinau kas ten buvo, bet rūbus gelbėtojai aptiko taip pat už paplūdimio ribų“, – pasakojo A. Siakki.
Aleksandras Siakki. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Jis patarė, kad nueinant maudytis į jūrą arba tiesiog pasivaikščioti, reikėtų perspėti netoliese esančius kaimynus, kad laikinai pasaugotų daiktus.
A. Siakki pastebėjo, kad poilsiautojai – itin budrūs, tad pasigedę šalia buvusio žmogaus paprastai nedelsdami kreipiasi į gelbėtojus.
Tačiau, be abejo, pliažuose yra ir tokių, kuriuos labai vilioja nesaugomi daiktai, tad juos palikus galima ir apskritai neberasti.
Užsnūdę pamiršta vaikus
Vis dar aktuali problema – pradingę vaikai. Itin dažnas atvejis – tėvai pamiršta vaikus, paliktus be jokios suaugusiojo priežiūros prie pat vandens.
Tėvai sako, kad prižiūri savo vaikus, bet dažniausiai deginasi, snaudžia arba naršo telefonuose.
„Nors kabo raudona vėliava, žmonės vis tiek lenda į jūrą išsimaudyti. Atkreipiau dėmesį, kad vaikai palikti vieni prie vandens. Tėvai sako, kad prižiūri savo vaikus, bet dažniausiai deginasi, snaudžia arba naršo telefonuose“, – pastebėjo A. Siakki.
Birželio viduryje Giruliuose ir Melnragėje buvo sėkmingai rasti keli pasiklydę vaikai.
„Antrojoje Melnragėje moteris atbėgo ir pranešė, kad pasiklydo jos vaikas. Jį radome 700 metrų nuo tos vietos, kur buvo mama. Paplūdimiuose buvo labai daug žmonių, tad vaikui užteko atsitraukti vos keletą žingsnių nuo mamos, be to, jam tik šešeri. Ir kiti vaikai pasiklysta, ima bėgti, ieškoti savo tėvų, – nueina iki dviejų kilometrų jų ieškodami“, – tikino A. Siakki.
Būna, kad esant didesniems žmonių srautams, vaikas, ieškodamas savo tėvų, apskritai palieka paplūdimį, eina į automobilių stovėjimo aikšteles.
„Visada vaikus rasdavome, tragiškų nutikimų nebuvo. Kol kas viskas gerai“, – sakė „Klaipėdos paplūdimių“ atstovas.
Plaukiojo neblaivus?
Birželį Giruliuose gelbėtojams teko iš jūros traukti aitvaruotoją, nes nukritus jėgos aitvarui, šis negalėjo atsistoti.
„Taip pat buvo atvejis, kai 9 val. gavome skambučių dėl to, kad toli jūroje plaukioja žmogus, galbūt skęsta. Ten buvo sportininkas, kuris ruošėsi ilgo nuotolio distancijos varžyboms, treniravosi jūroje. Visas gelbėjimo tarnybas sukėlė ant kojų“, – sakė A. Siakki.
Iškvietimas: kartais paplūdimių gelbėtojams tenka skubėti į jūrą, bet ne visada dėl skęstančiųjų. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Aitvaruotojas treniravosi už paplūdimio ribų, o tai kai kuriems lankytojams sukėlė nerimo.
Ypač šiltaisiais savaitgaliais tarp paplūdimių lankytojų netrūko neblaivių asmenų. Kai kuriuos dėl nemandagaus elgesio teko iš paplūdimio išprašyti, bet pareigūnų pagalbos neprireikė.
„Buvo gautas skambutis dėl neblaivaus žmogaus, kuris maudėsi Smiltynėje, penki kilometrai nuo Juodkrantės link paplūdimių. Gelbėtojai patikrino, ieškojo, bet nerado to žmogaus“, – teigė A. Siakki.
Tikėtina, kad nelaimė neatsitiko, veikiausiai neblaivus žmogus pats grįžo į krantą ir pasišalino.
Ugniagesių gelbėtojų pagalbos šiemet paplūdimių lankytojams taip pat neprireikė.
Nuo mazuto – juodos kojos
Vieną birželio savaitgalį Smiltynėje pastebėti išmesti galbūt mazuto teršalai. Jų buvo apstu nuo Molo link Naujosios perkėlos.
A. Siakki pasakojo, kad gelbėtojai, kurie vyko apžiūrėti pakrantės, grįžo juodomis kojomis.
Iškvietus aplinkosaugininkus buvo paimtas mėginys tyrimui. Tyrimų atsakymų, ar tikrai tai buvo mazuto teršalai, vis dar laukiama.
Paplūdimių vanduo yra tikrinamas kas dvi savaites. Rezultatai užrašomi ir paviešinami visiems lankytojams.
Iš viso Klaipėdos paplūdimiuose yra 12 gelbėtojų postų, jie budi nuo 9 iki 21 val.
„Kiekvienais metais situacija priklauso nuo vasaros orų. Bet dažniausia kam vandenyje problemos, kam ant smėlio, įvairiai būna. Vasara dabar įsibėgėja, vanduo šiltas, žiūrėsime, kaip toliau bus“, – teigė A. Siakki.
Prireikė sraigtasparnio
Nors Klaipėdos paplūdimiuose birželis praėjo gana ramiai, Nidoje dar šią savaitę vos išvengta tragedijos.
Šiauriau Nidos paplūdimio ribos skendo mergaitė, ją pavyko išgelbėti. Tačiau netrukus gelbėtojams teko kviesti Lietuvos kariuomenės sraigtasparnį, nes jūroje buvo pastebėtas skęstantis vyras.
Veiksmas: visą vasarą vyksta įvairūs gelbėtojų apmokymai, jų metu praktikuojamasi suteikti pirmąją pagalbą. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Sraigtasparnis nusileido paplūdimyje, paėmė nukentėjusįjį ir išskraidino į Klaipėdos universiteto ligoninę.
Greitosios medicinos pagalbos ekipažas skubėjo suteikti pagalbą dar vienam skendusiam žmogui – jam labai svaigo galva, bet sunkesnių skendimo padarinių jis veikiausiai nepatyrė.
Ties Nidos gelbėjimo stotimi jūroje, gerokai už plūdurų, taip pat buvo pastebėtas žmogus. Gelbėtojai priplaukė prie jo, bet jis pagalbos nenorėjo, į krantą parplaukė pats.
Sergsti viešąją tvarką
Klaipėdos apskrities policijos atstovė Asta Kažukauskienė nurodė, kad miesto policijos komisariato pareigūnai šiltuoju metų laiku nuolat rengia prevencines priemones uostamiesčio paplūdimiuose ir prie kitų vandens telkinių.
„Jų metu poilsiautojams primenamos saugaus elgesio prie vandens taisyklės, stebima, kad nebūtų trikdoma viešoji tvarka, fiksuojami pastebėti pažeidimai. Per 2023 m. birželio mėnesį pajūrio paplūdimiuose Klaipėdos PK bendruomenės pareigūnai surengė dvi tokio pobūdžio priemones – vieną Smiltynėje, kitą žemyninės dalies uostamiesčio paplūdimiuose. Pažeidimų per jas nebuvo fiksuota“, – informavo A. Kažukauskienė.
