Dainininkas Merūnas Vitulskis nesupranta, kodėl jam valdžia nori pakelti mokesčius.

„Tu tą darbo vietą pats sau sukuri autoritetu, uždirbtu per laiką. Stengiesi ir pavyzdį ateitiems kartoms rodyti. Privalai palaikyti tą formą, jei mesiesi į kitą pusę, tarkim, jei dirbti pavėžėju, tai nesėdėsi takse ir nedainuosi, tam, kad palaikytum formą“, – teigė dainininkas.

Nelinksma ne tik žinomiems atlikėjams, bet ir Merūno paminėtiems pavežėjams. Ne vienerius metus vežantis Vainius Vasauskas tikina, kad eurai jam iš dangaus nekrenta, be to ir darbo įrankis – naujas, tvarkingas automobilis – pirktas už paties sunkiai uždirbtus pinigus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Sumažės mano pajamos, reikės dirbti daugiau, kad pajamų būtų tiek pat. O keleiviai kažin ar pasiruošę mokėti daugiau“, – sakė pavežėjas Vainius.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad mokesčių reforma kirs tik labai daug uždirbantiems.

„Didesni pokyčiai palies tuos, kurie turi aukštesnes pajamas. Tie asmenys, kurie mokėtų pilną tarifą po mokesčių reformos, tai yra tie, kurie uždirba daugiau nei 35 tūkst. eurų per metus. Tokių asmenų vidutinės pajamos pagal statistiką per metus 117 tūkst. eurų“, – kalbėjo ministrė.

Esą didžioji daugumai savarankiškai dirbančių pokyčių nė nepajus.

„90 proc. iš jų deklaruoja turintys pajamų iki 15 tūkst. per metus. Tokių asmenų reforma neliečia“, – sakė ministrė.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis atkerta, kad klius visiems savarankiškai dirbantiems.

Kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovas skaičiuoja mokestinę naštą, užgulsiančią nedaug pelno gaunantį individualistą.

„Jeigu gaunama 1 tūkst. per mėnesį, apmokesdinimas padidės 10 proc. Tai yra plius 200 eurų per metus“, – teigė kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovas.

Advokatai sukūrė skaičiuoklę, pagal kurią 2 tūkst. pajamas per mėnesį gaunantis individualistas dabar sumoka 1 tūkst. mažiau, nei po reformos. Tokiam savarankiškai dirbančiam asmeniui mėnesinės įplaukos sumažėtų 90 eurų. Anot kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovo, jei mokesčius individualiai dirbantiems valdžia vis tiek padidins, paprasčiausiai išplis šešėlis.

„Yra nemažai dirbančių užsieniečių, kurie iš vis nemoka jokių mokesčių. Pakėlus mokestinę naštą mums, kurie mokam, nemaža dalis galbūt pasitrauks iš veiklos, o juos pakeis atvykę iš užsienio, kurie iš vis nemoka mokesčių“, – sakė kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovas.

Tačiau finansų ministrė atkerta, kad su šešėliu kovojama kitaip, o reforma vykdoma tam, kad būtų mažinama mokesčių nelygybė.

„Kitas būdas mažinti šešėlį – tiesiog padaryti visus mokesčius nulinius. Tuomet ir šešėlis bus nulinis. Bet valstybė tokiu atveju negalėtų funkcionuoti“, – teigė G. Skaistė.

Atsiranda didesnė paskatos atsirasti šešėliui.

Vis dėlto buhalteriai įsitikinę – atsieti šešėlio ir mokesčių didinimo negalima.

„Atsiranda didesnė paskatos atsirasti šešėliui“, – sakė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė.

Pasak D. Čibirienės, valdžios deklaruojamos mokesčių lygybės siūlomomis priemonės nepavyks pasiekti.

„Pirmoji paskata, kad tą lygybę turėtume, tai reikia padaryti didelę vidutinę klasę, kuri gauna pakankamai orias pajamas ir į ją lygiuotis. O ne lygiuotis į mažas pajamas gaunančius ir sunkiai gyvenančius gyventojus“, – teigė D. Čibirienė.

Mokesčių reforma vasarą bus aptarinėjama komitetų kabinetuose, o rudenį atkeliaus ir į posėdžių salę.

Seimas antradienį per Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų svarstymą pritarė tokioms „valstiečių“ Guodos Burokienės ir Tomo Tomilino pataisoms.

Jos numato, kad nuo 2020 metų sausio „Sodros“ įmokos gyventojams, besiverčiantiems individualia veikla, pavyzdžiui, sportininkams, atlikėjams, kūrėjams, o taip pat ūkininkams, individualių įmonių savininkams bei mažųjų ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, „Sodros“ įmokos būtų skaičiuojamos nuo 60 proc. pajamų.

Už tai balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 18, o susilaikė 23 parlamentarai. Galutinis balsavimas Seime numatytas vėliau.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas sako, kad šiuo įstatymu „atleidžiame nuo mokesčių dideles pajamas gaunantys žmones, o uždedame juos  vargšams“.

„Tai atskirtis niekaip nesumažės, ji tik padidės. (...) Jau ir taip į šitą bendrą katilą skirtingos grupės neša skirtingas įmokas, bet visi nori gauti didelę pensiją, laiku gauti išmokas. Vyriausybė bandė sulyginti įmokas, kurias mes, dirbantys pagal darbo sutartis mokame, valstybės tarnybos sektorių ir tų, kas dirba savarankiškai“, – teigė jis.  

A. Sysas priminė, kad savarankiškai dirbantys žmonės sumoka 120 mln. eurų mažiau „Sodros“ įmokų negu gauna išmokų.

„Kodėl mes taip žiūrime į kitus žmones, kuriems reikia sumokėti visas įmokas į socialinį draudimą, o kažkas gali nemokėti, gilinti tą „gyvulių ūkį“ ir toliau gauti didesnes pajamas?“ – kalbėjo jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas parlamentarams anksčiau sakė, kad Seimui nusprendus palaikyti „valstiečių“ siūlymą visiems dirbantiems savarankiškai „Sodros“ įmokas skaičiuoti nuo 60 proc. pajamų, į „Sodros“ biudžetą būtų nesurinkta 15 mln. eurų. 

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė parlamentarams priminė, kad šios netektys 2020 metų „Sodros“ pajamų nesumažins, nes poveikis dėl individualia veikla užsiimančių asmenų įmokų bazės keitimo iki 60 proc. bus tik 2021 metais, deklaravus pajamas už praėjusius metus.

Iki šiol individualių įmonių savininkams, mažųjų ir ūkinių bendrijų nariams „Sodros“ įmokos skaičiuojamos nuo pusės pajamų, tuo metu ūkininkams, jų partneriams bei individualia veikla besiverčiantiems asmenims – nuo 90 proc. pajamų.