„Matysime Seime, bet reikia suprasti, kad negali nepalaikyti mokesčių kėlimo ir palaikyti visus mokesčių mažinimus ir išlaidų didinimus“, – ketvirtadienį Žinių radijuje sakė premjerė.

„Jei atsiduriame situacijoje, kada nėra palaikymo mokesčių pakeitimams, tai aš preziumuoju, kad nėra palaikymo mokesčių pakeitimams apskritai ir nėra taip pat palaikymo pageidavimams, kurie didina vienas ar kitas išlaidas iš biudžeto“, – pridūrė ji.

Anot I. Šimonytės, tokiu atveju būtų paruoštas biudžetas su tam tikru „baziniu variantu“, be mokesčių pakeitimų, o mokesčių sistema ir toliau išliktų neteisinga.

„Privatus tam tikrų grupių interesas atskirų politikų rankomis ir toliau bus apgintas, bet tai reiškia, kad kiti argumentai, kurie yra priešingi – mažinkime mokesčius didindami NOD, ar didinkime tas ar kitas išlaidas, jie galės būti įgyvendinti tik labai ribotai“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Rugpjūčio pradžioje pusšimtis 54 verslo ir profesinių asociacijų paragino valdžią nedidinti gyventojų pajamų apmokestinimo – jos įspėjo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką. Tuo metu I. Šimonytė sako, kad valdžios institucijų uždavinys – atrasti balansą tarp privataus ir viešojo intereso.

Reikia suprasti, kad negali nepalaikyti mokesčių kėlimo ir palaikyti visus mokesčių mažinimus ir išlaidų didinimus.

 

„Labai gerbiu interesų grupių interesą ginti savo privilegijas ir lengvatas, tai teisėtas interesas, kadangi kai sykį turi privilegiją ar lengvatą, jos atsisakyti sudėtinga, kadangi paprastai tai reiškia tam tikrą kainą. (...) Valstybės uždavinys nėra ginti vieną ar kitą privatų interesą“, – teigė premjerė.

„Apie ką kalba žmonės, kurie bando apginti savo lengvatas, tarkime, teisę mokėti mažiau pajamų mokesčio, negu kad moka dirbantieji samdomą darbą ir mažiau prisidėti prie viešųjų paslaugų, gaunant jų tiek pat. Tai priešingoje pusėje yra interesas žmonių, kurie santykinai nuo tų pačių pajamų moka didesnius mokesčius. Ir tų žmonių yra gerokai daugiau“, – kalbėjo ji.

Premjerė pabrėžė, kad dabartinis individualios veiklos apmokestinimas eliminuoja didžiulius skirtumu tarp šia veikla užsiimančių žmonių ir dirbančių samdomą darbą, tačiau visiškai jų nepanaikina.

„Premija už individualią veiklą, kad nesi samdomas darbuotojas ir prisiimi atsakomybę už save, vis tiek išlieka, kai ir pasibaigia pereinamasis laikotarpis. Mano supratimu, tai yra teisinga“, – sakė ji.

Reforma individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. GPM tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiems gyventojams, kurie uždirbs mažiausiai 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus.

„Manyčiau, kad taip – individualios veiklos apmokestinimas, kadangi ten tie pokyčiai pagal EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos – BNS) ekspertų rekomendacijas yra padaryti tokie, kurie šiek tiek didina apmokestinimą, tai jie kelia daugiausia klausimų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Skaistė.

„Pasiūlymų šioje srityje turbūt yra daugiausia, bet turbūt kiekvienai asociacijai ar sričiai yra įdomiausi tie klausimai, kurie juos liečia asmeniškai. Pasiūlymų turbūt yra įvairiose srityse“, – pridūrė ministrė.

Kovo 21 dieną pristatydama siūlomus mokesčių pakeitimus G. Skaistė kovo 21 dieną teigė, jog pasiūlymų dėl mokesčių pertvarkos bus laukiama tris savaites.

Pasak G. Skaistės, su individualios veiklos apmokestinimu susijusiais pokyčiais siekiama šią veiklos formą priartinti prie darbo santykių apmokestinimo.

„Po reformos gyventojų pajamų mokesčio dalis, kuri yra įmokama į biudžetą, keliauja ne tik įvairioms paslaugoms, kurias žmonėms teikia savivaldybės, bet ir mokėti bendrajai pensijos daliai. (...) Bendrąją pensijos dalį gauna tiek žmonės dirbantys pagal darbo santykius, tiek pagal individualią veiklą“, – teigė G. Skaistė.

„Man klausimas, kodėl vieni žmonės turi mokėti 15 procentų ir gauti tą patį produktą, už kurį kiti turi mokėti 20 procentų“, – pridūrė ji.  

Rizika yra toks dalykas – visi mes savo gyvenime vienaip ar kitaip rizikuojame, bet pajamos yra pajamos. 

„Rizika yra toks dalykas – visi mes savo gyvenime vienaip ar kitaip rizikuojame, bet pajamos yra pajamos. Jeigu pajamos yra aukštos, tai suponuoja, kad to žmogaus gebėjimas mokėti mokesčius yra tam tikrame lygyje“, – paklausta apie didesnes individualia veiklą besiverčiančių rizikas kalbėjo ministrė.

Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. GPM tarifu jį didinant palaipsniui: 2025 metais – nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. 2024 metais GPM tarifas individualiai veiklai nesikeistų.

Pasak finansų ministrės G. Skaistės, nuo 2025 metų tarifai pilna apimtimi būtų taikomi tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus arba tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs bent 3 tūkst. eurų.

Finansų ministerijai siūlant papildomu 5 proc. tarifu apmokestinti bendras gyventojų pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o didesnes nei 120 VDU pajamas – papildomu 7 proc. tarifu, G. Skaistė sako, kad vienodai turėtų būti vertinamos iš visų šaltinių gaunamos pajamos.

„Kodėl pinigas gautas iš darbo santykių yra kažkoks nuodėmingas negu tas pinigas kurį gauni iš dividendų. (...) Mano nuomone, tas pinigas, kuris ateina tiek iš kapitalo, tiek iš nuomos pajamų, tiek iš darbo santykių turėtų būti traktuojamas panašiai“, – sakė ministrė.

G. Skaistė teigė, kad Seimui iš karto bus pateiktas visas su mokesčių pakeitimais susijęs pasiūlymų paketas.

„Seime tikrai atnešime visą paketą vienu pristatymu, nes tai yra kompleksinis pasiūlymas, kuriame yra tokių sprendimų, kurie mažina biudžeto pajamas, yra sprendimų, kurie didina biudžeto pajamas, todėl jų imti atskirai tiesiog neįmanoma“, – teigė finansų ministrė.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad Seimui svarstant ir priimant Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką kai kurių pokyčių gali būti, tačiau ji tikisi, kad pokyčiai sulauks Seimo pritarimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą įvertino kaip neblogą, tačiau turi jai ir nemažai pastabų. Siūlomoje mokesčių reformoje jis sako įžvelgiantis „gerų elementų“ dėl mokesčių progresyvumo, tačiau kritikuoja ketinimus papildomai apmokestinti individualia veikla užsiimančius asmenis, taip pat  – nekilnojamojo turto mokesčio siūlymus.

Valdantieji liberalai ir „laisviečiai“ taip pat yra reformai išsakę kritikos. 

Siūlomoje mokesčių reformoje jis sako įžvelgiantis „gerų elementų“ dėl mokesčių progresyvumo, tačiau kritikuoja ketinimus papildomai apmokestinti individualia veikla užsiimančius asmenis, taip pat  – nekilnojamojo turto mokesčio siūlymus.

„Įvertinant trumpai – nebloga reforma, kuri pirmą kartą pagaliau yra kompleksiška ir netraukiama iš kepurės, bet, vis dėlto, taisytina daugeliu požiūriu. Klausimas, ar pakaks politinės valios visiems geruoju susitarti ir judėti į priekį“, – TV3 televizijai trečiadienį sakė G. Nausėda.

Neteisingu jis pavadinio siekius įvesti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą užsiimanitems individualia veikla, jei per mėnesį pajamos viršija 3 tūkst. eurų.

Nepritaria individualios veiklos apmokestinimui

„Individualia veikla užsiimančių žmonių didesnis apmokestinimas, man atrodo, neteisingas, nes šią mokesčių reformą, jei ją vertinti kaip kompleksą, reikia vertinti trim aspektais. Pirma: ar ji prisideda prie mūsų investicinio patrauklumo ir ekonominio augimo, antra, ar ji sukuria daugiau teisingumo, ir trečia, ar ji nepažeidžia pažeidžiamų visuomenės grupių“, – interviu TV3 televizijai trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.

Pasak jo, individualia veikla užsiimantys žmonės prisiima „nemažai rizikos“.

„Ir šia prasme, jų apmokestinimas papildomais penkiais procentais yra skaudus smūgis pirmiausia viduriniajai klasei, apie kurios gerovę mėgstame pakalbėti švenčių proga. Ir dėl to, manau, šitoje vietoje reikėtų susilaikyti nuo šito sprendimo“, – ragino jis.   

„Yra ten gerų elementų, šito neslėpsiu – manau, kad mokesčių progresyvumas, pagal principą „progresiniai tarifai“, priklausomai ne nuo veiklos rūšių, o nuo pajamų dydžio (...), manau, šioje vietoje, tai yra teisingas sprendimas, nes žmonės, kurie uždirba nemažai iš kapitalo prieauglio, iš dividendų – jie viską sumuosis ir pereis į aukštesnę apmokestinimo grupę“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis taip pat sveikino sprendimus, kuriais „išsaugome investicijų lengvatą pelnui“, sakydamas, kad ją „būtinai reikėjo pratęsti“ siekiant pritraukti investuotojus nepalankioje geopolitinėje aplinkoje.

Kartu jis kritikavo siūlymus dėl nekilnojamojo turto mokesčio.

„Nekilnojamojo turto mokestis, toks, koks jis yra pasiūlytas, mano nuomone, nėra priimtinas, nes jis susiveda į vieną medianą ir tai paliestų, žvelgiant per trečiąjį mokesčių reformos kriterijų, pažeidžiamų visuomenės grupių padėtis, tai vis dėlto būtų pernelyg skaudus smūgis mūsų pensininkams, kitoms visuomenės grupėms. Dėl to siūlytumėme medianą padidinti iki 1,5“, – kalbėjo jis.

Teiks siūlymus dėl NPD, pensijų fondų

Pats prezidentas sako siūlysiantis didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį auginantiems vaikus ir gerinant padėtį šeimoms. Taip pat – dėl antrosios pensijų pakopos, suteikiant žmonėms galimybę išsiimti ketvirtadalį sukauptų lėšų.

„Dėl to siūlome padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį už kiekvieną vaiką šeimose, kurios augina vaikus. Manau, kad tai galima būtų susigrąžinti kaip mokesčio permoką metinės pajamų deklaracijos metu“, – kalbėjo prezidentas.

„Aš galvoju, nors tai ir nėra susiję su pačia mokesčių reformą, norėtumėme pasiūlyti ir dėl antrosios pensijų pakopos sprendimą suteikti galimybę žmonėms išimti 25 procentus antrojoje pakopoje sukauptų lėšų, kad jie galėtų įvertinę konkrečias gyvenimo aplinkybes turėti tam tikrą lankstumą ir nesijausti tame uždarame aptvare, iš ko negali išeiti jokiomis sąlygomis“.