„Maxima“ taip pat informuoja, kad keičiantis lojalumo kortelės naudoms ir išplėtus galimybę jomis naudotis didesniam pirkėjų ratui, pamažu nustos veikti specializuoti „Ačiū“ klubai, išskyrus „Mažylių“, nebeliks asmeninių pasiūlymų pagal apsipirkimo istoriją bei gimtadienio pasiūlymų. Taip pat prekybos tinklas primena apie galimybę kaupti „Maximos“ pinigus bei jais padengti iki 99 proc. apsipirkimo sumos.

„Su AČIŪ beveik už AČIŪ“ – lojaliems pirkėjams galimybė įsigyti prekę tik už 1 centą

„Ačiū“ lojalumo kortelė yra tiek padėka, tiek išskirtinių naudų garantas bei reali galimybė sutaupyti ištikimiems mūsų klientams, kurie nuolat ateina apsipirkti į „Maximos“ parduotuves – kiekvieną dieną su „Ačiū“ kortele apsiperka apie 300 tūkst. mūsų lojalių pirkėjų. Tai mus įpareigoja nuolat peržiūrėti kortelės teikiamas naudas, atnaujinti nuolaidų ir kitų pasiūlymų sistemą bei užtikrinti, kad tos naudos pasiektų kuo daugiau mūsų pirkėjų“, – sakė prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. 

Naujus metus prekybos tinklas pradeda džiugia žinia – po pertraukos į parduotuves sugrįžta pirkėjų itin pamėgta akcija „Su AČIŪ beveik už AČIŪ“, kuria galės pasinaudoti apie 300 tūkst. su „Ačiū“ kortele kasdien apsiperkančių klientų. Pirmąkart šis akcijos formatas dienos šviesą išvydo dar 2021 metais, o vėliau buvo taikytas naujų arba atnaujintų parduotuvių atidarymo proga. 

„Gyvenime yra įvairių „ačiū“ – vieni nuoširdūs, kiti ironiški, o treti suteikia naudos. Pastarasis yra apie šią, su nauja jėga sugrįžtančią akciją dar didesniam mūsų pirkėjų ratui, kurios metu kiekvieną savaitę perkantys už 30 eurų ir daugiau su „Ačiū“ kortele galės įsigyti vis kitą žinomo ir pamėgto prekės ženklo prekę „beveik už ačiū“ – vos už 1 centą. Dar prieš porą metų ši akcija sulaukė stulbinamos sėkmės – klientai, išpildę akcijos sąlygas, mielai įsidėdavo į krepšelį ir prekę už centą – per nepilnus metus „beveik už ačiū“ buvo išdalinta apie 6 mln. akcijos prekių“, – skaičiavo I. Trakimaitė-Šeškuvienė. 

Atnaujinti „Maximos“ lojalumo programos pasiūlymai leis sutaupyti didesniam pirkėjų ratui – ir vėl ras prekių „beveik už ačiū“ – vos už 1 centą.

 

Sugrįžimo proga visą šią savaitę vos už 1 centą „Maximose“ galima įsigyti pirkėjų itin pamėgto 900 ml „Obelių“ rapsų aliejaus. Akcijos prekių skaičius ribotas.

Toliau veiks ilgametis „Mažylių“ klubas, bet neliks kitų specializuotų klubų ir asmeninių pasiūlymų

Sugrąžinus pirkėjų pasiilgtą akciją „Su AČIŪ beveik už AČIŪ“, kuri tampa lojalumo programos ašimi ir kuria galės pasinaudoti apie 300 tūkst. su „Ačiū“ kortele kasdien apsiperkančių pirkėjų, prekybos tinklas praneša apie lojalumo klubų pokyčius. Jau kurį laiką stebint mažėjantį specializuotų lojalumo klubų aktualumą, pamažu nustos veikti „Studentų“, „Sūrių“, „Sodo ir daržo“, „Žuvies mėgėjų“ ir „Ant grotelių“ klubai – jie veiks iki sausio 15 d., „Šeimos klubas“ veiks iki sausio 31 d., „Augintinių“ klubas veiks iki balandžio 3 d. 

„Pirkėjams, kurie buvo šių klubų nariai, nereikėtų nusiminti, nes savo pamėgtoms prekėms ir toliau mūsų parduotuvėse ras patrauklių nuolaidų, kurias suteikiame kassavaitiniame savo leidinyje“, – pridūrė I. Trakimaitė-Šeškuvienė. 

Prekybos tinklo atstovė pažymi, kad ir toliau veiks 12 metų gyvuojantis „Mažylių“ klubas.

„Tai – populiarusis, vaikus auginančių pirkėjų plačiai naudojamas mūsų klubas, kurio daugiau nei 130 tūkst. narių kūdikių sauskelnes, vaikiškus drabužius, kūdikių maistą ir kitas mėgstamas prekes įsigyja mažesnėmis kainomis. „Mažylių“ klubo nariai ir toliau galės naudotis tik jiems skirtais pasiūlymais ir ilgalaikėmis nuolaidomis, taip pat gauti aktualios informacijos bei patarimų“, – vardijo I. Trakimaitė-Šeškuvienė. 

Prekybos tinkle atnaujinus lojalumo kortelės naudų sistemą, nuo kovo mėnesio taip pat nustos veikti pagal asmeninę apsipirkimo istoriją formuojami asmeniniai pasiūlymai bei pirkėjų gimtadienio akcijos, kurias lojalumo programos nariai gaudavo likus 10 dienų iki gimimo dienos.

Kas mėnesį lojaliems pirkėjams sugrįžta apie 1,8 mln. „Maximos“ pinigų

Prekybos tinklas primena, kad „Ačiū“ kortelė ne tik užtikrina išskirtines naudas lojaliems pirkėjams, bet ir leidžia kaupti „Maximos“ pinigus, kuriais galima padengti iki 99 proc. apsipirkimo sumos.

„Apsipirkimo metu naudojant „Ačiū“ kortelę, kiekvienąkart yra sukaupiamas 1 proc. nuo pirkinių sumos. Dar daugiau – net 5 proc. – kaupiami visą mėnesį nuo įkurtuvių apsiperkant naujai atidarytose „Maximos“ parduotuvėse“, – primena „Maximos“ atstovė.

Kas mėnesį „Ačiū“ kortelių turėtojams yra pervedama apie 1,8 mln. eurų vertės „Maximos“ pinigų. Sukauptų pinigų likutį paprasta stebėti tiek asmeninėje „Ačiū“ paskyroje, tiek ir mobiliojoje „Maximos“ programėlėje, kurioje kartu pateikiamos ir nuolaidos bei pasiūlymai.

Tačiau kiekviena tyrimus atliekanti įmonė pateikia skirtingą laimėtoją. Kodėl gaunami tokie skirtingi rezultatai ir į ką turi kreipti dėmesį vartotojai, norėdami neapsigauti?

Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi pagrindinės privačios kainų tyrimo įmonės: „Pricer.lt“, kuri remdamasi savo tyrimų duomenimis dažniausiai kaip pigiausią krepšelį siūlantį prekybos tinklą įvardiją „Maximą“, ir „SeeNext“, kurios duomenimis dažniausiai pigiausiu prekybos tinklu įvardijamas „Lidl“. Kainas prekybos tinkluose taip pat lygina ir valstybinė įmonė Žemės ūkio duomenų centro valdoma platforma „produktukainos.lt“, tačiau viešai apibendrinimų centras nekomunikuoja.

Skirtinga metodika – skirtingas ir rezultatas

„SeeNext“ vykdantysis direktorius Tomas Daukša sako, kad skirtingos tyrimų bendrovės naudoja skirtingas metodikas, todėl, natūralu, kad ir gaunami ne vienodi rezultatai.

„Mes turime savo metodiką, kuria ir vadovaujamės“, – sako jis.

Gudriai komplektuojant krepšelį, pasirenkant kada ir su kuo jį lyginti, galima skelbtis pigiausiu.

Pasak T. Daukšos, „SeeNext“ vertina tą patį, per ilgą laiką nusistovėjusį prekių krepšelį.

„Mūsų krepšelį sudaro basic (angl. pagrindinės) kategorijos produktai, krepšelis prieš naują vertinimą paprastai nėra keičiamas. Nebent kuriame nors prekybos tinkle pasikeičia produktas, tada ir mes jį keičiame savo krepšelyje. Beje, bėgant laikui kinta net ir ta „basic“ kategorija“, – teigia T. Daukša.

„Pricer“ atstovas Arūnas Vizickas sako, kad ne tik metodika gali lemti skirtingus rezultatus, bet ir tam tikros manipuliacijos krepšelio turiniu, lyginimas su selektyviai pasirinktais, o ne visais, prekybos tinklais ir data, pavyzdžiui, gali būti vertinama tada, kai kuris nors prekybininkas skelbia akcijas.

Pasak jo, bene geriausias manipuliacijos turiniu pavyzdys yra tada, kai į krepšelį įvedami produktai, kurie nėra būdingi tam prekybininkui, pavyzdžiui, įvairi kava.

„Tarkime, viename prekybos tinkle paskelbiama akcija vieno prekinio ženklo kavai, kitame ji parduodama be nuolaidos, tačiau nuolaida taikoma kito prekės ženklo kavai“, – kainų palyginimo subtilybėmis dalijasi pašnekovas.

Jis pastebi, jog kartais būna lyginami visi prekybininkai, tačiau kaitaliojamas pats krepšelis, jame gali atsirasti sezoninės prekės itin geromis kainomis. Pasak jo, būtent tokios, atsitiktinės, prekės ir iškreipia tikrą vaizdą.

„Gudriai komplektuojant krepšelį, pasirenkant kada ir su kuo jį lyginti, galima skelbtis pigiausiu“, – pasakoja A. Vizickas ir teigia, kad tokie metodai neparodo tikro vaizdo, o yra veikiau epizodinė nuotrauka, klaidinanti vartotoją.

Jis tikina, kad „Pricer“ lygina kainas visuose visus fiziniuose prekybos tinkluose ir trijose elektroninėse parduotuvėse ir taiko tuos pat kriterijus visiems prekybos tinklams, daro tai nuosekliai kiekvieną mėnesį.

„Tačiau nepretenduojame į absoliutų objektyvumą, nes tiesiog nesugebėtume palyginti viso įmanomo prekių asortimento. Kartais lyginant krepšelius įsivelia statistinės klaidos, tačiau jos tampa beveik nereikšmingos, kai palyginimai daromi nuosekliai ir dažnai. Tuomet ir tos statistiniai paklaidos priartėja prie nulio“, – sako jis.

A. Vizickas prisipažįsta, kad kaip, turbūt, ir visi kainų lygintojai sulaukia iš kai kurių prekybos tinklų kritikos dėl taikomos metodikos ir užfiksuotų kainų.

Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė sutinka, jog palyginimų rezultatai gali skirtis būtent dėl bendrovių taikomų nevienodų metodologijų.

„Mums neteko matyti, kad bendrovės, atliekančios pigiausio krepšelio tyrimus informuotų, kad jų tyrimo rezultatai yra audituojami ar tikrinami“, – teigia ji ir sako, kad „Maxima“ remiasi kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ atliekamais tyrimais.

„Manome, kad šiuo metu tai bene vienintelis objektyvus būdas įsivertinti, kaip atrodo mūsų ir konkurentų krepšeliai, kadangi šis tyrimas yra ilgalaikis ir tęstinis, vykdomas išlaikant pasirinktą metodologiją ir tyrimo metu nuosekliai vertinamos tos pačios maisto prekės – t. y. lyginami „obuoliai su obuoliais“, – aiškina ji ir pabrėžia, kad „Maxima“ apie tai nuolatos viešai komunikuoja.

Pašnekovės teigimu, prekybos tinklai skirtingai renkasi, kaip komunikuoti apie savo pigiausius krepšelius: vieni remiasi tyrimus atliekančių bendrovių rezultatais, kiti tai daro pagal savo pačių sukurtas metodologijas ir pagal jas komunikuoja ir savo, ir kitų tinklų krepšelių dydžius, dar kiti – nekomunikuoja nieko.

Krepšelis krepšeliui nėra lygus

A. Vizickas sako, kad šiuo metu „Pricer.lt“ turi pasirinkusi du krepšelius, kuriuos lygina.

„Tai pigiausių produktų krepšelis ir prekinių ženklų krepšelis. Turėdami juos abu galime nustatyti, kad skirtingų kainų lygių krepšeliai „elgiasi“ skirtingai“, – apie situaciją rinkoje kalba pašnekovas.

Pasak jo, ten, kur vyksta konkurencija dėl žemiausios kainos, ten kainos labiausiai kilo infliacijos laikotarpiu.

„Tačiau jis greičiausiai ir pinga. Jei pigiausių produktų krepšelis brango 36 proc., tai dabar jis pinga apie 12 proc.“ – teigia A. Vizickas.

Kitokia situacija su prekinių ženklų krepšeliu. „Jis brango dar ženkliau, apie 46 proc. Šiuo metu jis atpigo tik 3 proc., o praeitą mėnesį jis vėl brango“, – apie labai nevienodą kainų dinamiką kalba pašnekovas.

Į kainų lygintojų akiratį nepatenka lojalumo programos

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigia nesistebintis, jog tiek abiejų privačių įmonių „SeeNext“, „Pricer.lt“, tiek valstybinės Žemės ūkio duomenų centro valdomos platformos „produktukainos.lt“ duomenys skiriasi. Jo teigimu, „SeeNext“ paprastai kaip pigiausią krepšelį siūlantį prekybos tinklą įvardija „Lidl“, „Pricer.lt“ – „Maximą“, o valstybės įmonė – „Norfą“.

„Nėra niekaip audituojama, tikrinama šių lygintojų metodologija. Objektyvumo tokiuose tyrimuose tikrai nėra, jų patikimumas irgi abejotinas“, – teigia D. Ryliškis.

Pasako jo, taip yra tikrai nebūtinai todėl, kad kažkas „a priori“ stengiasi būti neobjektyvus.

„Tereikia į krepšelį įdėti vieną skirtingą produktą ir jis gali labai smarkiai pabrangti arba atpigti“, – su prekių lygintojų argumentais sutinka ir „Norfos“ atstovas. Jis mano, kad gali būti ir kitokių priežasčių, kodėl tie rezultatai tokie skirtingi.

D. Ryliškis atkreipia dėmesį, kad pati sąvoka „prekių krepšelis“ yra labai reliatyvi.

„Įvairių pirkėjų krepšelių turinys labai nevienodas, todėl mes manome, kad nėra tikslinga skelbti kažkokius krepšelius“, – įsitikinęs pašnekovas. Jo teigimu, „Norfos“ siekis yra ne laimėti pigiausio krepšelio rinkimuose, bet užtikrinti, kad kituose prakybos tinkluose nebūtų tos pačios kokybės prekių pigesnių nei „Norfoje“.

„Labai svarbus momentas, kuris nepatenka šį kainų vertintojų akiratį, tai lojalumo programos ir nuolaidų kortelių pasiūlymus. Mūsų pirkėjui tai yra labai svarbūs dalykai, nes su nuolaidų kortele galima gauti nuolaidų, kurios gali labai ženkliai pakoreguoti apsipirkimo kainą. Nuolaidų kortelėmis besinaudojantys išleidžia gerokai mažiau nei nurodyta nominali kaina lentynoje“, – teigia D. Ryliškis.

Pasak jo, „Norfos“ prekybos tinkle net apie 80 proc. apyvartos vyksta per lojalumo kortele.

Jis atkreipia dėmesį, kad pigiausių krepšelių sudarinėtojai nevertina ir lojalumo programų, kurių dėka pirkėjai gali, pavyzdžiui, atsiskaityti virtualiai sukauptais eurais.

Pigiausio prekybos tinklo nėra, yra tik geri pasiūlymai

Ir „SeeNext“, ir „Pricer.lt“ atstovai sutinka, kad jų atliekami prekių kainų palyginimai yra bendro pobūdžio.

„Dažniausiai tiek mes, tiek kiti, analizuojame „basic“ arba pamatinių produktų variantų kainas, tačiau žmonių krepšeliai yra labai skirtingi. Kiekvienas atsižvelgdamas į dažniausiai perkamus produktus turėtų ir vertinti, kur jam apsipirkti. Žinoma, lojalumo sistemos, nuolaidų kortelės – taip pat reikšmingi faktoriai, lemiantys individualaus krepšelio kainą“, – kalba T. Daukša.

A. Vizickas pataria turėti savo dažniausiai perkamų produktų krepšelį, įvertinti, kokie produktai jame yra brangiausi ir dažniausiai perkami.

„Dažniausiai tai būna mėsa, žuvis, kava, tabako gaminiai. Identifikavus brangiausias ir dažniausiai perkamas prekes, galima stebėti, kur juos pirkti yra pigiau. Nes nėra paties pigiausio, geriausio prekybos tinklo. Yra tiesiog geri pasiūlymai kurie gali būti bet kuriame prekybos tinkle“, – pastebi pašnekovas.

Pasak jo, tyrimai rodo, kad žmonės Lietuvoje aplanko maždaug 2,5 parduotuvės, kol susirenka savo optimalų krepšelį.

„Mūsų atlikti kainų palyginimai rodo, kad rankiojantis iš visų prekybininkų geriausias kainas, galima sutaupyti nuo 20 iki 30 proc. Jei žmogus nuolatos pirks tik viename tinkle, jis neišvengiamai permokės, nesvarbu, kaip tas tinklas save reklamuotų – draugiškiausiu, pigiausiu, žaliausiu ar dar kokius“, – pataria „Pricer.lt“ atstovas.

Indėlis svarus

2 mlrd. eurų – tiek metinių pajamų iš turizmo gauna Lietuvos valstybė. Ir nors nėra žinoma, kiek iš tų pajamų generuoja muziejai, tačiau, pasak Valstybinio turizmo departamento laikinosios direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, muziejai yra labai svarbūs turizmui, o jų gaunamos pajamos iš turizmo sukuria svarų indėlį į Lietuvos ekonomiką. Geri muziejai yra turizmo traukos objektas, todėl stengiamasi juos aktyviai išnaudoti šalies turizmo rinkodaroje.

Kaip nuogąstavo Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdybos pirmininkas Raimundas Balza, mūsų šalyje nėra sukurti kultūros ir kūrybos produktų vertinimo kriterijai, todėl ekonominės muziejų naudos skaičiavimo metodika neveikia. Tačiau pasidžiaugė, kad kuriama intelektualinė muziejų nauda šaliai – akivaizdi.

''Jau priimtina nuomonė, kad Lietuvos muziejų ir viso kultūros lauko kuriama intelektualinė kultūrinė vertė daro ilgalaikį poveikį šalies klestėjimui, prisideda prie visuotinio gėrio kūrimo, skatina visuomenės ir kiekvieno jos nario sąmoningumą, augina pilietinį ir socialinį pasitikėjimą savimi, suteikia tapatybę, padeda kiekvienam kurti autentišką asmeninį santykį su šalies istorine atmintimi, kultūra. Visa tai nėra matuojama materialiais matais, bet akivaizdu, kad  kultūrinės muziejų veiklos sukuriama ekonominė nauda visuomenei yra didesnė už investicijas'', – teigė R.Balza.

Deja, tenka konstatuoti, kad muziejų potencialas nėra tinkamai išnaudojamas visuose Lietuvos regionuose, esama daug galimybių didinti jų prieinamumą.

''Galima kalbėti ir apie tai, kad muziejuose kuriami kultūros produktai ir paslaugos inspiruoja įvairias tiesiogiai ir netiesiogiai su muziejų veikla susijusių sričių investicijas, inovacijas ir plėtrą'', – pridūrė LMA valdybos pirmininkas.

Daugėja lankytojų

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus – vienas populiariausių Lietuvoje, per metus sulaukia apie 45 tūkst. lankytojų. Kaip teigė šio muziejaus Ekskursinio skyriaus vedėja Audronė Kleišmantienė, tokiu lankytojų srautu nesiskundžiama. Nors labai didelių užsieniečių grupių pašnekovė neišskyrė, tačiau muziejuje pastebima pavienių užsieniečių, apsilanko ir organizuotų grupių, biologinio profilio specialistų bei studentų.

R.Balza sutiko, kad lankytojų skaičiumi nesiskundžiama į populiariausius turizmo maršrutus Lietuvoje patenkančiuose muziejuose.

''Lietuvoje jau keletą metų auga turizmo srautai. Kartu stebime ir  kasmet didėjantį užsienio turistų muziejuose skaičių, – teigė R.Balza. – Dažniausiai į Lietuvą atvykstama dėl kultūrinio turizmo objektų (muziejų, pilių, dvarų, piliakalnių), domimasi autentiška praeities ir dabarties lietuvių gyvensena. Jau keletą metų pastebima, kad suaktyvėjo ir vietinis turizmas. Pasidairę po svetimus kraštus, šalies gyventojai iš naujo atranda vietinės kultūros, istorijos, technikos, gamtos, paveldo vertybes, atostogauja Lietuvoje ir, be abejonės, lankosi muziejuose. Deja, tenka konstatuoti, kad muziejų potencialas nėra tinkamai išnaudojamas visuose Lietuvos regionuose, esama daug galimybių didinti jų prieinamumą. Viena jų – bendradarbiauti su turizmo rinkodaros profesionalais.''

Turistai domisi ir tokiomis nišinėmis vietomis kaip Velnių ar Užgavėnių kaukių muziejai, nes tokių nėra kitose šalyse.

Valstybinio turizmo departamento laikinoji direktorė I.Trakimaitė-Šeškuvienė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje yra nemažai labai įdomių ir netradicinių muziejų, kurie savo unikalumu traukia ne tik vietinius, bet ir užsienio turistus.

''Dalis muziejų išties sulaukia daugiau užsienio turistų nei vietinių, pavyzdžiui, Trakų istorijos muziejus, kuris yra lankomiausias Lietuvoje. Užsienio turistai ypač mėgsta Šaltojo karo muziejų Plateliuose (Plungės r.) – tokių muziejų pasaulyje yra tik trys. Taip pat Okupacijos ir laisvės kovų muziejus Vilniuje (buvęs KGB muziejus), Valdovų rūmai, Jūrų muziejus nestokoja užsienio lankytojų. Turistai domisi ir tokiomis nišinėmis vietomis kaip Velnių ar Užgavėnių kaukių muziejai, nes tokių nėra kitose šalyse'', – tikino I.Trakimaitė-Šeškuvienė.

R.Balza atkreipė dėmesį, kad mažesniuose miesteliuose esančių muziejų sezoniškumas anksčiau buvo problema, kuri dabar po truputį nyksta: ''Skirtingą situaciją matome Trakų, Kretingos, Rokiškio ar kituose muziejuose. Galima drąsiai konstatuoti, kad dar prieš keletą metų Lietuvos muziejuose buvęs gana ryškus sezoniškumas šiuo metu stabiliai mažėja.''

Tado Ivanausko zoologijos muziejaus atstovė A.Kleišmantienė sakė, kad lankytojų padaugėja rudenį ir pavasarį, bet tai daugiausiai būna susiję su moksleivių lankomumo srautais.

Ieško inovacijų

I.Trakimaitė-Šeškuvienė pastebėjo, kad pastaraisiais metais atsiranda daugiau privačių muziejų, kurie yra gana modernūs, inovatyvūs, šiuolaikiški, atitinkantys pasaulines turizmo tendencijas, orientuoti į potyrius ir pojūčius.

''Viena iš laukiamiausių šių metų turizmo naujienų yra MO muziejus (pirmojo privataus Lietuvos šiuolaikinio ir modernaus meno muziejaus, – red. past.). Tai visiškai privati iniciatyva. Muziejaus pastatą projektavo vienas garsiausių JAV architektų Danielis Libeskindas. Muziejus pristatys didžiausią Lietuvoje modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekciją ir taps dar vienu traukos objektu užsienio turistams, be abejo, ir vietiniams'', – teigė I.Takimaitė-Šeškuvienė.

Pasak jos, į muziejus keliautojus šiuo metu stengiamasi pritraukti įvairiomis iniciatyvomis, tokiomis kaip ''Muziejų naktis'', kurios sulaukia itin didelio susidomėjimo – prie muziejų nusidriekia milžiniškos eilės.

LMA valdybos pirmininko manymu, nors svarbiausias dalykas yra turinys, labai didelę reikšmę turi ir muziejininkų sugebėjimas  komunikuoti įvairiomis priemonėmis, pristatyti savo veiklą, užmegzti ryšius, skatinti įsitraukti turistus.

''Puikus pavyzdys – projektas ''Lietuvos muziejų kelias'', šiemet plėtojantis temą ''Nepriklausomybės metų ženklai'', aktualizuojantis Valstybės atkūrimo šimtmetį ir Europos kultūros paveldo metus, skatinantis integralų valstybės ir europietiškos kultūros paveldo suvokimą'', – sakė R.Balza.

Visgi R.Balza nuogąstavo, kad nors ir būtina investuoti į komunikaciją, tačiau Lietuvoje muziejai turi skirtingus žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Nacionalinių ir valstybinių muziejų biudžetuose lėšų komunikacijai atsiranda, o mažesnieji dažnai net neturi šią sritį profesionaliai išmanančių specialistų.

Jau antrus metus iš eilės Turizmo departamento inicijuojamoje Lietuvos turizmo galimybes pristatančioje erdvėje susiburs daugiau nei 14 turizmo informacijos centrų su didžiausiomis savo šio turistinio sezono naujienomis ir atrakcijomis.

„Išgyvename tikra vietinio turizmo fenomeną – pernai bent su viena nakvyne po Lietuvą keliavo daugiau nei milijonas gyventojų! Jau supratome, kad Lietuva kupina netikėtų atradimų ir ypatingų vietų. Net trumpos savaitgalio kelionės po regionus garantuoja išskirtines patirtis ir įspūdžius. Prieš kiekvieną turistinį sezoną vietinio turizmo naujienos yra graibstyte graibstomos, todėl džiaugiamės tradicija pakviesti visus į Turizmo gatvę ir patiems gyvai išsiklausinėti, kurios vietovės Lietuvoje šiemet karščiausios, kur geriausia keliauti su šeima, kur ieškoti aktyvaus laisvalaikio galimybių, o kur - gastronominių patirčių“, - vardija laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Turizmo departamento palapinėje suksis laimės ratas, lauks smagūs ir interaktyvūs edukaciniai žaidimai, virtualios realybės filmukai apie Lietuvą, naujausi vietinį turizmą pristatantys reprezentaciniai leidiniai ir draugiški patarimai, kur verta apsilankyti. O gegužės 19 d., šeštadienį, 14.00 ir 18.00 valandomis Turizmo gatvė pakvips šakočiu! Kviečiama atvykti prie Turizmo departamento stendo ir pamatyti, kaip gimsta desertų karalius – šakotis. Paragauti šviežutėlio lietuviško skanėsto galės visi norintys.

„Kaunas IN“ kvies puoštis tatuiruotėmis, fotografuotis ir dalins prizus, Birštono kurortas vaišins mineraliniu vandeniu ir Kneipo arbata, Vilnius kvies pažinti ne tik senamiestį, bet ir atokesnius miesto rajonus, organizuos loteriją, Ignalinos rajono turizmo informacijos centras bendroje Aukštaitijos ežerų krašto palapinėje siūlys ragauti prezidentinio medaus bei rašyti laišką Laimės paukštei, Utena, pristatydama „Triušiukų slėnį“, į „Hanzos dienas“ atvyksta su gražiausiu pasaulyje triušiuku, Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras kvies pasigauti virtualią žuvį, Alytus dalins laikraštį su turistinio sezono „topais“ - aukščiausiu Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltu, vandenlenčių, riedlenčių ir batutų parkais, šv. Jokūbo kelio Lietuvos atkarpa Alytaus krašte, kvies į gyvosios istorijos festival „Jotvos vartai“, įtraukiančios veiklos lauks ir kituose stenduose.

Turizmo gatvė penktadienį šurmuliuos nuo 16 val. iki 21 val., šeštadienį – 12-21val., sekmadienį – 12-16 val.

Turizmas išgyvena aukso amžių: užsienio turistų išlaidos Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį augo beveik dešimtadaliu ir, palyginti su 2008-aisiais, padidėjo beveik 50 proc., arba 210 mln. eurų. Palyginti su preliminariais Estijos ir Latvijos bankų duomenimis, Lietuvoje pajamos iš atvykstamojo turizmo augo sparčiausiai – 9,7 proc., kai Estijoje tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 8,9 proc., Latvijoje ūgtelėjo 0,8 proc.

Šiltų kraštų gyventojai ieško vėsos

Pasak I. Trakimaitės-Šeškuvienės, didžiajai daugumai užsienio turistų pagrindinis motyvas aplankyti mūsų šalį yra Lietuvos kultūra ir istorija, todėl jie niekada neaplenkia Vilniaus senamiesčio su turtingu barokiniu paveldu, lanko bažnyčias, dvarus. Taip pat stiprūs traukos objektai yra UNESCO paveldas, SPA galimybės Lietuvos kurortuose.

„Daugiausia turistų šiemet sulaukiame iš kaimyninių šalių: Baltarusijos (78,8 tūkst.), Rusijos (77 tūkst.),  Lenkijos (73,6 tūkst.), Latvijos (67 tūkst.), taip pat – Vokietijos 72 tūkst.), Ukrainos (38 tūkst.), Jungtinės Karalystės (28 tūkst.), Estijos (27 tūkst.). Sparčiai auga turistų iš tolimųjų rinkų (Japonijos, JAV, Kinijos, Izraelio, Pietų Korėjos) susidomėjimas Lietuva. Štai amerikiečiai turistai pirmąjį šių metų pusmetį pirmąkart pateko į dešimtuką šalių, iš kurių sulaukėme daugiausia svečių.

Kiekvienais metais Lietuvos atvykstamojo turizmo situacija gerėja, įvaizdis ir žinomumas – taip pat.

Įdomu, kad Lietuva, kaip ir visas Šiaurės Europos regionas, vis labiau pritraukia nuo vasarinių karščių kenčiančius pietiečius – ne tik ispanus, italus, kroatus, turkus, bet ir australus! Jų, pavyzdžiui, Neringoje vasarą padaugėjo net tris kartus, palyginti su praeitais metais“, – kalba I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Kelionių agentūros „Baltic Clipper“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Vilija Skaudžiuvienė pritaria, kad Lietuvos atvykstamojo turizmo situacija gerėja, tačiau, pasak jos, negalima nepastebėti ir trūkumų.

„Kiekvienais metais Lietuvos atvykstamojo turizmo situacija gerėja, įvaizdis ir žinomumas – taip pat. Gamta, lankytini objektai Lietuvoje tvarkomi, jie vis labiau tampa patrauklūs turistams ir žavi juos savo autentika. Nuolatinis Lietuvos pristatymas įvairiuose renginiuose, tarptautinių renginių organizavimas keičia Lietuvos įvaizdį ir sukviečia turistus čia.

Jei turistas į Lietuvą atvyksta ir apsistoja viešbutyje, jis iš viešbučio personalo gauna daug informacijos, gali užsisakyti ekskursijas arba su pagalba pats jas susiorganizuoti. Tačiau jei turistas atvyksta ir apsigyvena privačiuose apartamentuose, jam „susigaudyti“ sunkiau: trūksta angliškai pateikiamos informacijos viešose erdvėse, viešajame transporte“, – sako V. Skaudžiuvienė.

Tarp trūkumų – ir tai, kas nervina vietinius

V. Skaudžiuvienė atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos miestų infrastruktūra dar nėra gerai pritaikyta vyresnio amžiaus žmonėms arba neįgaliesiems.

„Gatvės, viešbučiai, traukinių ir autobusų stotys, viešasis transportas ne visada pritaikyti sunkiai judantiems žmonėms, trūksta ir personalo, kuris mokėtų tinkamai elgtis. Iš Vakarų Europos atvykusiems turistams tai neįprasta ir, žinoma, nepatogu.

Viešojo transporto sistemos gerinimas taip pat prisidėtų prie turistų teigiamų emocijų – pradedant nuo materialinės bazės atnaujinimo ir baigiant aptarnavimo kultūra, angliškai pateikta informacija ir bendra atmosfera viešajame transporte“, – tikina pašnekovė.

V. Skaudžiuvienė pastebi, kad Lietuvoje aptarnavimo kultūra kyla, turistai ypač džiaugiasi viešbučių ir restoranų personalu, kuris be problemų kalba keliomis užsienio kalbomis. Tačiau, taip pat pažymi ji, aptarnavimo srityje galima sutikti žmonių, kurie yra nemotyvuoti, nepatenkinti gaunamu atlygiu, pavargę nuo krūvio, tokiu atveju net ir sugebėjimas kalbėti keliomis kalbomis nepadeda – aptarnavimas nebūna toks, kokį įpratę gauti turistai.

Pasak I. Trakimaitės-Šeškuvienės, Lietuva pagal turistų augimo spartą yra lyderė Europos Sąjungoje, tačiau turime suvokti, kad turistams neužtenka, pavyzdžiui, pamatyti piliakalnių ar restauruotos pilies.

„Greta jie turi rasti galimybių pavalgyti, apsistoti, tvarkingą tualetą, vietą automobiliui. Tik tada jie išsiveš gerus įspūdžius ir rekomenduos vietovę kitiems. [...] Juk nuostabu, pavyzdžiui, apsilankyti pilyje, kurioje savaitgaliais veikia amatų turgelis, galima įsigyti vietos bendruomenės produkcijos, sudalyvauti buvusių pilies šeimininkų atkurtų patiekalų degustacijoje. Visai kita šneka apie objektus, kurie, pavyzdžiui, nedirba savaitgaliais, neturi tualetų, neatnaujina informacijos socialiniuose tinkluose“, – svarsto pašnekovė.

I. Trakimaitė-Šeškuvienė sako, kad pastebima tendencija, jog ne visi turizmo objektai Lietuvoje pasirengę susitvarkyti su turistų antplūdžiu.

„Pavyzdžiui, gražiausiu pažintiniu taku ar inovatyviausiu apžvalgos bokštu išrinkti objektai vasarą nebesusidorojo su parkavimo vietų, šiukšliadėžių, tualetų stygiumi, turistai skundėsi, kad neturėjo kur pavalgyti. Tad privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė yra išties būtina sąlyga siekiant pritraukti turistų“, – tikina ji.