„Lietuvos bankas aktyviai vykdys išsamią informavimo kampaniją apie galutinio prekių ar paslaugų krepšelio sumų apvalinimą atsiskaitant grynaisiais pinigais. Svarbiausias kampanijos tikslas – paprastu ir lengvai suprantamu būdu išaiškinti plačiajai visuomenei ir visoms suinteresuotoms grupėms, kaip apvalinimas vykdomas“, – komentare BNS teigė LB.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė ketvirtadienį teigė, kad didžiausias iššūkis bus pokyčius paaiškinti gyventojams. Anot jos, kitų problemų prekybininkams iškilti neturėtų – naujų kasos aparatų nereikės, pokyčiai įsigalios tada, kai prašė asociacija.

Pagal Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą nuo 2025 metų gegužės galutinė pirkinio suma bus apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio. Monetos iš apyvartos nebus išimamos, jomis atsiskaityti ir toliau bus galima.

Sumos nebus apvalinamos atsiskaitant negrynaisiais pinigais, keičiant valiutą, pervedant grynuosiu pinigus, grynųjų įmokėjimui į sąskaitą ir išėmimui.

LB Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė sako, kad gyventojai turėtų geriau suprasti šį finansinį produktą.

„Investicinis gyvybės draudimas turi ir privalumų, ir trūkumų, todėl svarbu, kad gyventojas žinotų visas rizikas ir turėtų adekvačius lūkesčius. Siekiame, kad gyventojai palygintų skirtingų draudikų pasiūlymus, įsigilintų į taikomus atskaitymus, investavimo kryptis, grąžą ir pasirinktų jų poreikius atitinkantį produktą“, – pranešime sakė V.  Dičpinigaitienė.

Informavimo kampanijos šūkis – „Įsigilink, apgalvok ir tik tada nuspręsk“. 

Centrinio banko užsakymu anksčiau atlikta apklausa parodė, kad beveik pusė respondentų pasitiki gyvybės draudimo bendrovėmis, tačiau investicinis draudimas yra viena iš mažiausiai suprantamų draudimo rūšių.

Per 2023 metų 11 mėnesių šio draudimo sutartis pasirašė 38,2 tūkst. žmonių (per visus 2022 metus – 51 tūkst., 2021-aisiais – beveik 50 tūkst.). Praėjusių metų pabaigoje tokias sutartis buvo pasirašę 420,9 tūkst. gyventojų.

2023-iųjų pradžioje atliktas slaptojo pirkėjo tyrimas atskleidė, jog investicinis gyvybės draudimas neretai siūlomas tinkamai neatsižvelgus į jų poreikius, o tai gali lemti ir finansinius nuostolius. Pavyzdžiui, žmonės neįsigilina, kad atsižvelgiant į pasirinktą produktą ir draudiką atskaitymai per 30 metų gali sudaryti nuo 20 iki 51 proc. įmokų, o sukaupta suma sutarties pabaigoje gali būti mažesnė už sumokėtas įmokas.

Asociacija „Langas į ateitį“ šią savaitę paskelbė paslaugų konkursą, nurodoma centriniame viešųjų pirkimų portale. Tačiau kol vyksta konkursas, asociacija išsamiau jo nekomentuoja.

Žiniasklaidoje, feisbuke bei kitose priemonėse žmonės bus skatinami naudotis e. paslaugomis, dalyvauti viešuosiuose interneto prieigos taškuose bibliotekose (VIPT) bei nuotoliniu būdu vykstančiuose mokymuose.

Europos Komisijos 2020 metų skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI) Lietuva viršijo Europos Sąjungos vidurkį, tačiau giliomis skaitmeninio raštingumo žiniomis visuomenė pasigirti dar negali – jos įgūdžiai yra prastesni nei ES vidurkis.

„Lietuvos visuomenės skaitmeniniai įgūdžiai įvertinti kukliausiai. Mūsų šalis šioje srityje surinko 43,8 balo ir užėmė 18 vietą tarp ES valstybių, tiesa, lyginti su ankstesniais metais palypėjusi vienu laipteliu aukštyn“, – rašoma dokumentuose.

Pasak jų, pagrindinius skaitmeninių technologijų įgūdžius turi 56 proc. šalies gyventojų (ES vidurkis – 58 proc.), aukštesnius – 32 proc. (ES vidurkis – 33 proc.), o programinės įrangos – 58 proc. žmonių (61 proc.).

Motyvavimo ir skatinimo naudotis informacinėmis ryšių technologijomis kampanija yra viena iš projekto „Prisijungusi Lietuva“ dalių.

Šį projektą, kuriuo tikimasi pasiekti apie 500 tūkst. asmenų, įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su asociacija „Langas į ateitį“, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Vidaus reikalų ministerija.

Lėšos informacijos apie koronaviruso infekciją sklaidai vykdyti numatytos iš Vyriausybės rezervo.

Dar per 600 tūkst. eurų paskirstyti savivaldybių patirtoms išlaidoms šalinant COVID-19 padarinius ir valdant infekcijos plitimą.

Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas (VVSSF) yra paskelbęs konkursą šalies žiniasklaidos priemonėse informacinei sklaidai apie COVID-19 pandemijos valdymą šalyje, vakcinaciją, emocinę pagalbą. Tam iš viso numatyta per 780 tūkst. eurų. Projektų paraiškų laukiama iki šio penktadienio.

Pernai finansuota per 60 projektų, skirtų informuoti apie koronavirusą. Tam skirta per 3,7 mln. eurų.

Fondas savo ataskaitoje pabrėžia, kad pernai finansuoti projektai bus įgyvendinami ir šiemet, kadangi projektų atrankos, sutarčių pasirašymas ir kitos procedūros užsitęsė dėl pandemijos.

Kovo pradžioje pradėti platinti vakcinacijai skatinti skirti reklaminiai klipai, kuriuos sukurti padėjo Šaulių sąjunga. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tvirtino, kad reklama buvo nemokama, o šaulių pagalba pasitelkta dėl laiko stokos, užtrukus pirkimams.

„Brexit“ susitarimas yra ilgas ir sudėtingas, labai detalus dokumentas. Kiekvienas pilietis, kuris yra kažkiek susijęs darbo ar mokslo, ar gyvenimo tikslais su JK, turbūt nelabai galės perskaityti ir suprasti tuos tekstus. Prezidentas teigia, kad turi būti tam tikra informavimo kampanija – ypač lietuviams, kurie gyvena JK – apie jų teises, pareigas, tas naujas aplinkybes, kurios iškyla ir pirmiausia Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos ambasada Londone tą turės užtikrinti, kas, matyt, ir bus padaryta“, – „Žinių radijui” antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Prezidentas teigia, kad turi būti tam tikra informavimo kampanija – ypač lietuviams, kurie gyvena JK – apie jų teises, pareigas, tas naujas aplinkybes.

Kalbėdama apie Vyriausybės sprendimą nuo sausio 1 dienos atnaujinti skrydžius iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, A. Skaisgirytė sakė, kad tai padaryta, nes žmonėms gali reikėti atvykti iš JK dėl rimtų priežasčių, tačiau tai nereiškia, jog nebus imamasi apsaugos priemonių.

„Su nauja (koronaviruso – ELTA) atmaina situacija yra tokia: ji buvo atrasta JK, tačiau ar ji ten gimė, ar tik JK egzistuoja, turbūt, kad ne, ir dabar ekspertai sako, kad tos atmainos jau yra Europoje. Antra vertus, nors ji plinta greičiau nei ankstesnioji, apsisaugojimo priemonės yra visiškai tos pačios: socialinė izoliacija, vengti kontaktų su sergančiaisiais ir panašiai. Skrydžiai atnaujinami, nes yra įvairios situacijos ir žmonėms gali reikėti vykti dėl rimtų priežasčių į JK arba grįžti į Lietuvą, tačiau tai nereiškia, kad nebus imamasi apsaugos priemonių“, – sakė prezidento patarėja.

Atvykstantys į Lietuvą iš JK privalo turėti ne vėliau nei prieš 48 valandas gautą neigiamą COVID-19 testo rezultatą arba privalomai atlikti testą Lietuvoje.

Nepaisant turimo testo rezultato, visiems asmenims, atvykusiems į Lietuvą iš JK, privaloma 10-ies dienų izoliacija.

Izoliacijos taisyklės negalioja keliaujantiems tranzitu ir ekipažų bei įgulų nariams, kurie dirba ir vykdo tarptautinius komercinius vežimus.