Nors socialiniai tinklai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, juose skelbiama reklamine informacija pasitiki mažiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų. Kur kas patikimesnėmis jie laiko tradicines reklamas televizijoje ar laikraščiuose, o pačiomis patikimiausiomis – pažįstamų rekomendacijas. Jomis pasikliauja apie 80 proc. vartotojų. Vis dėlto, kad ir kokia patikima atrodytų informacija, ją pamatę ar išgirdę pirkti prekių ar paslaugų vartotojai neskuba, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikta apklausa.

Pačia patikimiausia reklama Lietuvos gyventojai laiko iš draugų ir šeimos narių gautas rekomendacijas – jomis iš dalies arba visiškai pasitiki 78 proc. apklaustųjų. 55 proc. pasikliauja informacija, skelbiama įmonių interneto svetainėse, o 53 proc. – atsiliepimais, kuriais internete pasidalijo kiti vartotojai.

Panašios pasitikėjimo reklama tendencijos vyrauja visoje Europos Sąjungoje (ES). Čia draugų rekomendacijomis iš dalies arba visiškai pasikliauja 78, internete skelbiamais vartotojų atsiliepimais – 61, o įmonių tinklalapiuose pateikiama informacija – 53 procentai vartotojų.

„Prisotintoje reklamos rinkoje nėra vienos taisyklės, kurios laikydamasis verslas galėtų pasiekti maksimalaus rezultato. Tačiau tyrimo duomenys leidžia teigti, kad prekės ir paslaugos gali kalbėti pačios už save – vartotojai linkę dalintis įspūdžiais tiek gyvai bendraudami su draugais ir šeima, tiek brūkštelėti atsiliepimą naršydami internete“, – sako Inga Ilkytė, „ACNielsen Baltics“ direktorė.

Pasak I. Ilkytės, apklausos duomenys taip pat parodė, kad ir Lietuvoje, ir visoje ES reklamine informacija, skelbiama populiariuose socialiniuose tinkluose, iš dalies arba visiškai pasitiki mažiau nei trečdalis gyventojų – atitinkamai 31 ir 32 procentai.

„Skirtingo amžiaus gyventojai turi skirtingus naudojimosi socialiniais tinklais įpročius. Jaunimas socialiniais tinklais naudojasi reguliariai, o tarp vyresnio amžiaus žmonių jie nėra tokie įprasti ir populiarūs. Todėl pasitikėjimą socialiniais tinklais ir juose skelbiama reklama gali reikšti mažesnė pirkėjų grupė“, – svarsto I. Ilkytė. Jos teigimu, vartotojai kur kas labiau linkę tikėti tradicinėmis televizijoje ir laikraščiuose skelbiamomis reklamomis. Tokių gyventojų Lietuvoje atitinkamai buvo 39 ir 42 proc., o ES – 45 ir 44 procentai.

Vis dėlto, reklaminė informacija, kad ir kokia patikima atrodytų, imtis veiksmų ir įsigyti prekę ar paslaugą Lietuvos gyventojus paskatina ne visada. Kaip rodo tyrimo duomenys, sulaukę šeimos ar draugų rekomendacijų veiksmų visuomet imasi 12, o kartais – 61 proc. Lietuvos gyventojų. Tokių gyventojų dalis visoje ES atitinkamai siekia 21 ir 57 procentus.

Visos kitos reklamos formos nedelsiant imtis veiksmų paskatina 5 proc. arba mažiau Lietuvos ir 10 proc. arba mažiau ES gyventojų. Tarp tokių reklamos formų – ir reklama socialiniuose tinkluose. Nieko nelaukus įsigyti prekę ar paslaugą ji paskatina 2, o kartais įsigyti – 37 proc. vartotojų Lietuvoje. Tokių gyventojų visoje ES yra atitinkamai 4 ir 38 procentai.

Vartotojų pasitikėjimo reklama tyrimą atliko tarptautinė veiklos vertinimo sprendimų kompanija „Nielsen“. Tyrimo metu 60 šalių buvo apklausta daugiau kaip 30 tūkst. vartotojų, turinčių prieigą prie interneto.

Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indeksas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 83 ir buvo aukščiausias Baltijos šalyse. Estijoje šis rodiklis buvo 82, o Latvijoje – 79. Nors vartotojų nuotaikos šiose trijose šalyse prilygo arba buvo geresnės už Europos vidurkį, nuo metų pradžios jos nežymiai suprastėjo. Tokias tendencijas atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atliktas tyrimas.

Kaip rodo tyrimo duomenys, antrąjį šių metų ketvirtį vartotojų pasitikėjimo indeksas Europoje paaugo beveik 2 punktais ir pasiekė 79 – aukščiausią tašką per pastaruosius penkerius metus. Nepaisant ekonominių euro zonos problemų, vartotojų nuotaikos gerėjo net 21 iš 32 regiono valstybių.

„Nagrinėjant tyrimo duomenis galima pastebėti, kad pagal vartotojų pasitikėjimo indeksą Lietuva išlieka lydere tarp trijų Baltijos valstybių, taip pat – šiek tiek lenkia Europos vidurkį, tačiau net 13 punktų atsilieka nuo pasaulinio rodiklio. Vartotojų pasitikėjimo indeksas Lietuvoje per pastaruosius porą ketvirčių traukė žemyn. Tai lėmė euro įvedimas ir vartotojų neužtikrintumas dėl esamos padėties, baimė dėl galimo kainų kilimo“, – sako Inga Ilkytė, „AC Nielsen Baltics“ direktorė.

Vis dėlto, vertinant šalies ekonominę būklę, optimistų Lietuvoje buvo nežymiai daugiau nei pesimistų. Teiginiui, kad šalies ekonomika dabar patiria recesiją pritarė mažiau nei pusė – 48 proc. – gyventojų. Taip manančių tyrimo dalyvių Latvijoje ir Estijoje buvo 49 proc. 5 proc. lietuvių, 6 proc. latvių ir tiek pat estų galvojo, kad iš recesijos pavyks išsikapstyti per artimiausius 12 mėnesių.

Pasak I. Ilkytės, mažėjantis nedarbo lygis lėmė pamažu gerėjantį situacijos darbo rinkoje vertinimą. Gerą ir labai gerą situaciją darbo rinkoje per ateinančius 12 mėnesių prognozuoja 33 proc. Lietuvos, 23 proc. Latvijos ir 37 proc. Estijos vartotojų.

Kalbėdami apie asmeninius finansus optimizmą demonstruoja dar daugiau gyventojų – geromis arba puikiomis perspektyvomis yra įsitikinę 43 proc. lietuvių ir po 42 proc. latvių bei estų. Beveik trečdalis – 30 proc. – Lietuvos gyventojų mano, kad dabar geras arba puikus metas išleisti pinigų ir įsigyti jiems reikalingų prekių. Tiesa, po euro įvedimo taip manančių gyventojų dalis yra šiek tiek sumenkusi. Latvijoje ir Estijoje gyventojų, tikinčių, kad dabar palankus metas įsigyti reikalingų prekių, buvo po 28 proc.

„Nielsen“ pasaulinis vartotojų pasitikėjimo ir išlaidų planavimo tyrimas pradėtas vykdyti 2005 m. Kas ketvirtį 60 valstybių, esančių Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, Europoje, Lotynų Amerikoje, Vidurio Rytuose ir Afrikoje bei Šiaurės Amerikoje, 30 000 respondentų internetu apklausiama apie darbo perspektyvas, asmeninius finansus ir neatidėliotinas išlaidas. Pagrindinį lygį (100) viršijantis ar jo nesiekiantis vartotojų pasitikėjimo rodiklis atitinkamai rodo optimizmą ar pesimizmą. Apklausoje dalyvauja skirtingo amžiaus ir lyties žmonių kiekiai, priklausomai nuo šalies interneto vartotojų, kurie yra paskirstomi taip, kad atspindėtų interneto vartotojų nuomonę. Paklaidos tikimybė yra ±0,6 proc.

Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indeksas, 2014 m. pabaigoje pasiekęs 87, buvo aukščiausias Baltijos šalyse – Estijoje jis siekė 84, Latvijoje – 81. Vis dėlto Lietuvoje vartotojų nuotaikos gerėjo ne taip sparčiai – vos 1 punktu, kai Estijoje augo 4, o Latvijoje – 3 punktais, lyginant su trečiuoju 2014 m. ketvirčiu. Tokias tendencijas rodo rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ vartotojų pasitikėjimo ir išlaidų planavimo tyrimas.

„Tarp Baltijos šalių pagal vartotojų pasitikėjimą Lietuva kol kas išlieka lydere, taip pat 11 punktų lenkia Europos vidurkį (76), tačiau 9 punktais atsilieka nuo pasaulinio indekso, kuris 2014 m. pabaigoje siekė 96. Vis dėlto visoms Baltijos šalims 2014 m. pabaigoje pavyko atsispirti pasaulinėms vartotojų nuotaikų prastėjimo tendencijoms – nuo ankstesnio ketvirčio vartotojų pasitikėjimas mažėjo beveik visuose regionuose, bendras pasaulinis indeksas smuko 2 punktais, tačiau metinis indeksas vis dar viršija 94 punktų lygį, kuris buvo fiksuotas prieš nuosmukį 2007 m. trečiąjį ketvirtį“, – sako „ACNielsen Baltics“ direktorė Inga Ilkytė.

Besitęsiant geopolitinei įtampai ir šiek tiek lėtėjant besivystančių rinkų augimui, daugiau nei pusėje tirtų pasaulio rinkų ketvirtąjį ketvirtį pasitikėjimas šiek tiek smuko. Europos atsigavimas vyksta pakankamai lėtai, be to, pasigirsta spėlionių dėl Europos Centrinio Banko vykdomo kiekybinio skatinimo, tačiau, palyginti su praėjusiais metais, daugelyje šalių pasitikėjimas vis tiek šiek tiek augo, o tai rodo, kad bendro vartotojų požiūrio dar nepaveikė nuogąstavimai dėl kito euro zonos ekonomikos nuosmukio.

Po visus 2014 metus lydėjusio pasaulio vartotojų pasitikėjimo augimo, ketvirtąjį ketvirtį žengėme mažą žingsnį atgal, o tai atspindėjo šiek tiek padidėjusius nuogąstavimus. Nemažai daliai vartotojų nerimo kelia padėtis darbo rinkoje, asmeninių finansų situacija ir perspektyvos.

„Būtent pastarieji rodikliai, o ypač padidėjęs pasitikėjimas darbo rinka bei geriau vertinami asmeniniai finansai, skatino ir toliau pasitikėjimo indekso augimą Lietuvoje“, – sako I. Ilkytė. – Stebėtina, kad Lietuvoje pasitikėjimas finansais ir darbo rinka augo, nepaisant plačiai eskaluojamų euro įvedimo, Rusijos embargo, karinių veiksmų. Tokios pat šių rodiklių tendencijos matomos ir Latvijoje bei Estijoje.“

Tarp Baltijos šalių vartotojų, vertinant ekonominę situaciją, yra daugiau optimistų nei pesimistų. Kad jų šalis patiria recesiją, manė 52 proc. lietuvių, 48 proc. latvių bei 43 proc. estų, o tai, kad iš recesijos per artimiausius 12 mėnesių pavyks išsikapstyti, atitinkamai galvojo 3 proc., 5 proc. ir 6 proc.

Gerą ar puikią situaciją darbo rinkoje artimiausius metus prognozuoja 34 proc. Lietuvos, 25 proc. Latvijos, 39 proc. Estijos vartotojų. Dėl asmeninių finansų gyventojai Baltijos šalyse dar ramesni – geromis ar net puikiomis savo finansų perspektyvomis tiki 44 proc. lietuvių, latvių ir estų. Ketinimai artimiausiu metu išleisti pinigų Lietuvoje siekė 35 proc., Latvijoje – 28 proc., Estijoje – 26 proc.

„Nielsen“ pasaulinis vartotojų pasitikėjimo ir išlaidų planavimo tyrimas pradėtas vykdyti 2005 m. Kas ketvirtį 60 valstybių, esančių Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, Europoje, Lotynų Amerikoje, Vidurio Rytuose ir Afrikoje bei Šiaurės Amerikoje, 30 000 respondentų internetu apklausiama apie darbo perspektyvas, asmeninius finansus ir neatidėliotinas išlaidas. Pagrindinį lygį (100) viršijantis ar jo nesiekiantis vartotojų pasitikėjimo rodiklis atitinkamai rodo optimizmą ar pesimizmą.

Apklausoje dalyvauja skirtingo amžiaus ir lyties žmonių kiekiai, priklausomai nuo šalies interneto vartotojų, kurie yra paskirstomi taip, kad atspindėtų interneto vartotojų nuomonę. Paklaidos tikimybė yra ±0,6 proc.

Nors pirkėjai rečiau lankosi turguje, į jį dažniau užsuka didesnes pajamas turintys žmonės, sako rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ komercijos direktorė Baltijos šalims Inga Ilkytė. „Turguje pirkėjai ieško sveikesnio, namuose užauginto ir pagaminto produkto, todėl net ir patys prekybos centrai pas save sukurtais turgeliais bando pervilioti tokius pirkėjus“, – kalba pašnekovė.

Turgaus prekeiviai griebiasi už galvų: jų pirkėjus pervilioja prekybos centrų akcijos. „Yra didžiulė konkurencija. Didieji prekybos centrai gali pateikti įvairias kainas, ten – nesibaigiančios akcijos“, – LRT Televizijos „Panoramai“ antradienį kalbėjo Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė.

Tačiau rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, nors žmonės rečiau lankosi turguje, į šią prekybos vietą vis dažniau užsuka aukštesnes pajamas turinčios šeimos bei 35–44 metų amžiaus asmenys. Ši tendencija, pasak I. Ilkytės, jau kurį laiką sostinėje yra itin ryški.

Produktų paieškos specializuotose parduotuvėse, ekologiškų produktų prekybos vietose poreikis vis dar išlieka didelis, todėl, anot pašnekovės, dažnėja ir didesnes pajamas turinčių asmenų apsilankymai turguje.

„Pirkėjas tiesiog ieško sveikesnio, ekologiškesnio produkto, todėl kai kurių prekių jis eina į turgų. Tam tikros pirkėjų grupės apsilankymo turguje dažnumas bei svarba po truputėlį auga. Žinoma, dalis besilankančiųjų turguje ten vis dar ieško pigesnių prekių, tačiau neabejotinai esama naujos tendencijos – į turgų užsukama sveikų, tarsi savo namuose pagamintų produktų“, – pažymi I. Ilkytė.

Prekybos centrų viliotinis

Žmones į prekybos centrus iš tiesų labai vilioja akcijos. Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, pirkėjams jos yra itin patrauklios ir jų svarba vis dar auga.

„Akcijos traukia į prekybos centrus, nes žmonės visuomet ieško geresnio sandorio. Kita vertus, žmonės ieško patogumo, galimybės rasti viską vienoje vietoje. Taigi į prekybos centrus masina akcijos, asortimentas ir patogus apsipirkimas“, – kalba I. Ilkytė.

Tačiau, pasak pašnekovės, prekybos tinklai vilioti pirkėjus bando ne vien akcijomis, jie ima suprasti, kad turguje jau ieškoma ne tik pigesnių prekių. Todėl pačiuose prekybos centruose atsiranda specialios lentynos su išskirtine ūkininkų produkcija.

„Prekybos tinklai irgi žengia tam tikrus žingsnius, kad pritrauktų vartotoją iš kitų prekybos vietų. Kai kurie prekybos tinklai savo prekybos centruose netgi yra sukūrę turgelius. Taip jie siekia pritraukti pirkėjus, turguje ieškančius ekologiškesnių, kokybiškų, sveikų, pagamintų namuose produktų“, – pažymi I. Ilkytė.

Pirkimas turguje – ritualas

LRT.lt kalbintas vilnietis Deividas sako turintis tradiciją bent kartą per mėnesį savaitgalį apsilankyti turguje. Čia jis jau turi „savų“ ūkininkų, prekeivių, kurių produkcija niekuomet neteko nusivilti. Pašnekovas sako tikintis, kad maisto produktai turguje yra kokybiškesni, sveikesni.

„Daržovių, mėsos produktų kone kiekvieną savaitgalį užsuku į turgų. Turiu „savų“ pardavėjų, kurių produkciją labai vertinu, laikau ją kokybiškesne, ekologiškesne.

Turiu pažįstamų, kurios savaitgalį ne tik apsiperka turguje, tačiau susitikusios kartu dar prisėda išgerti kavos puodelio. Turgus tikrai nėra ta vieta, kur būtinai ieškoma pigesnių prekių“, – mintimis dalijasi Deividas.

Savo ruožtu vilnietė Viltė teigia nebeprisimenanti, kada paskutinį kartą buvo turguje. Mergina sako neabejojanti, kad turguje galima atrasti didesnės kokybės produktų, užaugintų ir pagamintų ūkininkų namuose, tačiau turguje nesilanko, nes jo tiesiog nėra arti namų.

„Turguje turbūt esama visokios kokybės produkcijos, bet ilgą laiką pirkdamas iš patikimo ūkininko, gamintojo, jau žinai, ką perki. Tačiau neturiu įpročio lankytis turguje. Gal todėl, kad jo nėra man patogioje vietoje, arti namų. O štai prekybos centrų aplink – pilna.

Dar vienas jų privalumas – asortimentas. Jei reikia ir daržovių, ir dantų šepetėlio, viską vienoje vietoje gauti yra kur kas patogiau“, – kalba Viltė.